Work hard. Party harder !

Po ilgų apmąstymų ir gilių minčių, Queen Bitch nutarė, kad kokia gi Tu Queen Bitch, jei tik mokaisi ir lėbauji?! Reikia dar ir dirbti !

Todėl, pasveikinkim vieni kitus ir ypač - Mane, užkraunu Savo gležniems, vargo nemačiusiems petukams dar vieną naštą !

M tai įvardijo kaip nutrūkimą nuo grandinės, už- kurį Aš atsiimsiu vos tik Tėtis sužinos, tačiau Aš neketinu jam to pranešti :) Tebūnie tai - Mano mažytė paslaptėlė.

Jei po mėnesio Mano vidurkis vis dar bus toks pats pritrenkiantis, blog'as toks pats neapleistas ir feisbuko nuotraukų albumas pavadinimu "Queen Bitch" sulauks bent dviejų papildymų - Man viskas gerai. Jei nors vienas punktas nebus įgyvendintas - žinokit, kad iš Bitchy Blue liko tik prisiminimas. Tikiuosi, smagus.



Dirbti, kad kažką įrodytum kitiems - durnas reikalas. Bet, pripažinkit, visiems naudingas !
Bitchy Blue.

No more Magic on the floor

Mažų dalykų didis stebuklingumas...

Guli Savo mielutėj lovoj, balintos kavos spalvos patalynėj, apsivilkus naują pižamą, išmargintą mažais dailučiais spalvotais aukštakulniais batukais, klausaisi saldaus saldžios dainos ritmo ir nekantraudama lauki rytojaus. Dienos, kai vėl grįši į Gyvenimą.


Per tas dienas, praleistas ligos patale, plaukai pavirto į neiššukuojamas pakulas, o oda savo sausumu pradėjo prilygti kapų žemei, tačiau šiandien viskas vėl stojo į vietas. Atgal į Gyvenimą, atgal į Save.

Kas, kad šiandien Man diagnozavo lėtinį tonzilitą, tai nieko nekeičia. Penktadienį Aš toliau lėbausiu - tik JIE to dar nežino. Tššš, keep a secret !
Raudonų lūpų, trumpos juodos suknytės, odinių ilgaaulių ir massive papuošalų. Noriu paguldyt *** Sau po kojom !

Nebūna kartais taip, kad akis į akį susiduri su žmonėmis, kurie akivaizdžiai ir itin aršiai mėgina kuo labiau save pritempt prie Tavęs? Būna, žinoma, kad būna. Tik po tokių situacijų Man kyla klausimas - ar čia dėl to, kad esi sektinas pavyzdys, ar priešingai - lengviausias kelias ? Man negaila, Man keista. Nes... dėl Dievo, Tu niekad nebūsi Aš ;)


Bitch, if I had a dick, you'd be the first to blow Me ;**
Bitchy Blue.

*** - nauja auka Queen Bitch padangėj !

Is it over? Already?!

Negalėdama patikėti akis badančiu atostogų pabaigos faktu, Aš gurkšnoju šiltą mėtų arbatėlę ir gulėdama lovoj rezgu šitą įrašą - neįtikėtina, čia tikriausiai buvo ilgiausia Mano nerašymo pertrauka nuo pat rašymo pradžios.

Aš nežinau, kokie žodžiai būtų pakankamai stiprūs, kad išties taikliai apibūdintų viską, ką patyriau per paskutinį Vasaros mėnesį. Jis buvo... geriausias? NEPRILYGSTAMAS! Ir kad jau Vasara beveik baigėsi - juk rytojaus naktis bus skirta grožio procedūroms (tebūnie visi rugsėjo pirmąją apaks pamatę fantastišką įdegį, padailėjusią odą ir stulbinančią plaukų spalvą!) ir nusiteikinėjimui naujiems mokslo metams (pradedamiems, beje, ta pačia skamba fraze "o šiemet tai jau Aš tikrai mokysiuos!"), kurie tikriausiai ir vėl prabėgs greičiau, nei dabar galiu įsivaizduoti.

Summer of 2010.

Tai nebuvo šiaip nuotykių, lėbavimų, poilsio ar linksmybių Vasara. Ne ne ne. Anaiptol. Tai buvo atradimų ir pirmųjų kartų Vasara! Tai buvo Vasara, skirta Man Man Man ir tik Man. Kiekviena diena, kiekviena mažiausia akimirka - tik Man ir dėl Manęs. Ranką prie Martinio taurės pridėjusi galiu iškilmingai prisiekti, kad dėl nieko nesigailiu ir nieko nekeisčiau. Nieko nedaryčiau kitaip. Pakoreguočiau tik tolimesnę įvykių eigą, deja, to padaryti negaliu, nes niekas dar neaišku...


Vis tik, jei tektų išsirinkti geriausią prisiminimą - neabejotinai juo taptų viena fantastiška naktis iš atostogų Palangoje. Naktis, po kurios Aš galėjau kraustytis į Kauną, paskelbt Sau celibatą, pasikeisti pavardę ir vardą, aj, ką ten - daug ką galėjau vien už progą tai pakartot.
Štai ir visa atostoginių one-night stand'ų bėda - jei jie buvo geri, norėsis pakartot, o progų tai padaryt - nebebus.
Ir nors visad laikiau Save be įsipareigojimų eksperte, kaip dažnai Man ir nutinka, mažumėlę suklupau su tais Savo "Man taip niekada nenutiks". Nutiko :D Bet jau vsio, pasveikau.

Dar vienas punktas - nors gera reputacija ir yra tai, ko niekad neturėjau, dabar turiu tiesiog pagerintai puikią!

Bitchy Blue patarimas ateičiai - niekad nesusidėkit su bendraamžiais prašalaičiais. Nuo šiol įvedu Sau itin griežtą bičų amžiaus cenzą - minimum 4 metais vyresni arba bent pora metų jaunesni. Nes bendraamžių malalietkų dar dorai nefunkcionuojantys peniai provokuoja jų smegenis iškraipyti faktus, pasaldinant juos fantazijomis. Nejaugi sakysi, kad paplūdimy nevykusiai pasiglamžei su geriausia mergina, kokią tik kadanors yra tekę pakabinti ir dorai nė nežinojai, kaip visas tas pasiglamžymo reikalas turėtų būt atliekamas? Verčiau papasakok draugeliams, kaip audringai pasidulkinot!

Taigi taip Aš pati to nežinodama, audringai pasidulkinau su vaikučiu, turinčiu lakią fantaziją.

Paskutinį Vasaros savaitgalį nutariau neprastai užlėbaut ir išlėkiau į Savo chill'o Žemę - Raseinius, kur gyvena Mano krikšto tėvai. Trumpai tariant, ten atsipalaiduoju labiau, nei derėtų, o ten esančioj ex-kepykloj vykstantys tūsai tikrai patektų į Mano mėgstamiausių tūsų penketuką! Apsilankiau ten vykusiam Sel'o koncerte, tikrai nenusivyliau, per vakarą sumedžiojau septynis bičus, tačiau vos septintasis buvo tikrai vertas dėmesio. Deja, nepalikau jam savo telefono numerio, dėl ko vėliau mažumėlę gailėjausi, bet nutariau jį susirast. Dievaži, pirmą kartą gyvenime šitaip ieškojau bičo! Pračekinau facebook'e viską, ką buvo įmanoma pračekint jo beieškant! Net parašiau skelbimiūkštį "Pamačiau, patiko, bet neišdrįsau" grupėj, su viltim, kad rasiu ir... ką jūs manot? Likimas yra tai, kuo net ir didžiausia Queen Bitch tiki - Jis pats Mane susirado per to koncerto nuotraukas!

"Ką jūs, ką jūs, ar tik čia ne žavingoji tūsų liūtė iš Sel koncerto?" - taip, Mielasis, tai tikrai Aš!

Tiesa, ar minėjau, kad ši Vasara - Pirmų Kartų? Neatsitiktinai. Prie progos kada net padarysiu Pirmų Kartų suvestinę!


O dar viena linksmybė desertui! Mano siautulingoji M, matyt, tikėdami atrast naująjį Mano blog'ą (po senojo tikriausiai tapo didžia Mano gerbėja ;D), pračekino visą google su Mano vardu ir pavarde paieškos laukely, deja, rado tik nuotraukas, kuriose buvau neva tai Aš - jas išsispausdino ir šventai tikėjo, kad Aš šitokiu būdu uždarbiauju. Tos nuotraukos, jei kas dar pamenat, puošė senąjį blog'o dizainą.





























Taigi vadinasi Aš tikrai tokia graži ir fotkinuosi su tokiais lediniais bičais, gal ir nieko :D


Kai normaliai įkalu, tampu Britney ;**
Bitchy Blue.

Nežinau, ar čia Aš staiga tapau tokia neišranki, ar tokie geri pasidarė aplinkiniai bičai....

Gyvenu nuostabiai. Jaučiuosi tobulai, linksminuosi audringai, miegu fantastiškai ramiai ir Manęs nebepersekioja jokie sloguliai, jokios tamsios mintys, atsikračiau menkiausios savigraužos ir išsilaisvinau iš visų blogybių.

Taip gera ryte nubusti ir žinoti, kad nėra kur skubėti, nėra jokių laukiančių darbų, žinoti, kad turi visą įmanomą laiką ir visas įmanomas progas jį išnaudoti taip, kaip nori. Taip gera jausti, kad nors ir kokius sprendimus bepriimtumei, vis tiek liksi teisi Sau ir prieš Save. Tobula suprasti, kad pati Sau esi Karalienė.

Net jeigu Man niekados nebus lemta įgyvendinti vienų ar kitų Savo planų, Aš nė kiek dėl to nesigraušiu, nes tai reikš tik vieną - radau geresnių būdų ir tikslų Savo jėgų ir laiko eikvojimui.


Queen Bitch: tai ką, Man ant kaktos parašyta, kad Aš - netinkama moteris?!!!!!!!!!!
Lukas: ne, jums ant kaktos parasyta, kad jus vakareliu liute

Ir lygiai taip pat gal Man niekados nebus lemta sutikt to Savo svajonių vyro, dėl Luko įvardintos priežasties, bet... visko būna! :D


Man labai gražu stebėti puikiai sutariančias, meile spinduliuojančias poras, bet šimtus kartų labiau Man patinka matyti, kaip pasibaigus visam tam rožinių muilo burbulų ir drugelių pilve, periodui, tos mielos saldžios porelės tampa apgailėtinomis būtybėmis, drabstančiomis vienas kitą purvais. Nepaisant to, Aš tikiu, kad....

...Meilė yra Amžina. Skiriasi tik partneriai ;**
Bitchy Blue.

P.S. Mano atveju - partneriai nesikeičia. Sau esu nepakeičiama!

Kažkoks liūdesiukas užėjo...

Todėl nusprendžiau įpūst Sau į galvą laukinio idėjų vėjo ir padaryti šį bei tą, ko niekad nedariau.


Taigi traukiu iš spintos glūdumos trumputę juodą suknytę, siuvinėtą žvyneliais, stojuos į Savo lakinius aukštakulnius ir papūtus raudonai dažytas lūpytes lekiu ieškoti naktinių nuotykių. Pirmą kartą Gyvenime - viena.

;**
Bitchy Blue.

Tegul Vasaros Saulė nuneša Mus visus tooli toooli...

Take Me Away ir Queen Bitch skraido padebesiais!


Vasara yra stebuklų metas ir net atmetus tai, jog Saulutės išbučiuoti skruostai vis labiau skrunda, o ir taip šviesūs plaukai dar labiau bąla, vis tiek lieka dar daug stebuklų. Mažų ir milžiniškų.


Gavau Savo pirmąją mašinytę!!! Mažą auksinę gražuolę boružytę!!!


Ir Man jau nusispjaut, kad vienas brangiausių žmonių šiandien labai jau nekukliai prišiko Man į širdį ir įskaudino Mane taip, kaip dar vargu ar kada kas buvo taip įskaudinęs. Nėra to liūdesio, kurio nenuplautų pirkiniai ar dovanos. Žavingos Tėvelio dovanos!

Nes Aš to nusipelniau. Nusipelniau visko iki paskutinės dulkelės. Taip, Mano Gyvenimas tobulas. And My intention is to keep it that way!

Nebenoriu jokių kelionių, nebenoriu jokių jūrų. Vis tiek laimingesnė jau nebebūsiu!


Šampano už Mano gražuolę! ;**
Bitchy Blue.

P.S. Šiandieninės skyrybos, įtariu, bus galutinės...

Not Enough!

Išmok gyvent su Savo nuodėmėm ir gėdom. Senatvėj, tikiu, imsiu visu šituo savo kraičiu didžiuotis, bet šiandienai... Galiu viską, išskyrus nutildyti sklindančias kalbas.

Na, gyvenu kaip Queen Bitch, tad teks ir pasekmes priimti kaip tikrai Queen Bitch - besišypsančiai, aukštai iškėlusiai galvą, nuoširdžiai padėjusiai ant visų pasaulio apkalbų, tarytum pati jose nė neegzistuočiau.

Prasta reputacija jaunystėje trukdo, senatvėje - teikia žavesio.

Praktiškai gimiau tam, kad kadanors pasenčiau! Viskas, ką Gyvenime darau, yra tam, kad senatvė būtų gražesnė, kad esant senai būtų lengviau gyventi, kad pasirūpinčiau savimi dabar, nes tada jau nebegalėsiu.
Net Mano visas šitas dabartinis lėbavimas su prašalaičiais yra vien tik dėl to, kad Savo Gyvenimo galulaukėje būčiau laiminga eidama pajūriu už rankų susikibusi su tokiu pat senu ir vos einančiu Savo vyru (na, čia tuo atveju, jei kartais pakankamai neužsidirbčiau vis jaunesniems ir naujesniems palydovams) ir Mane šildytų audringi jaunystės prisiminimai. It's all for You, My Old Age!


Beje, Aš vis dar neprarandu vilties sutikti Savo dream guy. Na ir kas, kad mažumėlę užsižaidžiau su netikėliais. Juk kiekviena Dama laukdama to vienintelio, savęs verto Riterio, turi teisę pasilinksminti su Savęs nevertais! Taigi ir naudojuosi progomis, kol tokių dar pasitaiko. Bet, prisiekiu, Aš rasiu tą Savo Somebody to Love ir Pasaulis apaks išvydęs, kokia mylinti, atsidavusi ir ištikima Aš galiu būti! Hahaha. Kas Man trukdo tokia būti jau dabar? O gi Aš dar nesutikau nė vieno, dėl kurio Man būtų verta tokia būti!

Sodoma ar Gomora, įtariu, Man būtų pati ta vieta gyventi ir mirti ;**
Bitchy Blue.

Keep control, of Me

Kaip Gyvenimas jau, rodėsi, eina tragiškiausiais vieškeliais aklagatvio link, susapnavau gražiausią iš gražiausių, sapną ir viskas tiesiog vienu pirštų spragtelėjimu susitvarkė! Net ne tai, kad grįžo į senas vėžes, o susitvarkė.


Turiu Savo Gyvenime vyrą, kuris besąlygiškai Mane myli, dėl Manęs padarytų bet ką, kiekviena Mano užgaida jam - virš įstatymo, kad Aš būčiau laiminga, jis padarytų bet ką, leistų Man kad ir nuogai pereit Gedimino prospektu, visą laiką važiuotų automobiliu Man iš paskos, jei tik tokia avantiūra priverstų Mane bent akimirkai nusišypsot. Jis niekuomet neprikaišioja Man Mano klaidų, tačiau jo pasakyti moralai Man - patys skaudžiausi. Jis nėra Man didelis autoritetas, pavyzdys gyvenime ar kokios nors žmogiškos savybės etalonas, anaiptol. Jis Man atrodo nuodėmingas, protarpiais amoralus, beveik visą laiką super grubus, nepalenkiamai griežtas ir reiklus. Tačiau visos jo tamsiosios savybės pavirsta švelniais rožiniais pūkeliais, kai kalba pasisuka apie Mano ar Sesers išgyvenimus.
Apie jį šiame blog'e praktiškai nerašau, nes jis ne itin daug dalyvauja Mano Gyvenime, tačiau šiandien savo nuopelnais tikrai nusipelnei įrašo, skirto tau, Tėt.



100% per 4,5 min. Who's the real Queen Bitch?! ;**

Šiandien šį didingą reikalą kaip reikiant didingai pažymėsiu vienos draugutės vakarėlyje! Tegul Indriški shot'ai liejasi laisvai!

Tik šokolado ir miegelio iki pilnos laimės betrūksta! ;**
Bitchy Blue.

Užsipisau kariaut !

ĮSIVAIZDUOKIT, KAD ČIA KAŽKOKS NEREALIAI SEKSOVAS KADRAS - NUOGI BACHŪRAI (MINIMUM ŠEŠI) IR VIENA FEMME FATALE SU RIMBU IR MARTINIO TAURE RANKOSE.




Tikrai.

Nusprendžiau padaryt time-out'ą savo lėbavimams (skaudantys organai tokie kaip plaučiai, inkstai, kepenys, pėdos - liepė Man tai padaryti), tačiau nė nesusimąsčiau, kad be jų daugiau nieko Savo gyvenime nebeturiu!!!

Jokių normalių bičų. O apie bičus tai norėčiau papasakot daugiau, DEJA, neturiu laiko! Kas per SVIETO PABAIGA?! Aš neturiu laiko Savo didžiausiam džiaugsmui - blevyzgoms!!! Bet, patikėk Manim, o Šventoji Ateities Sergėtoja, Aš dabar šūdo nemalu! Taip AHUJĖNAI baigsiu Savo mokslo metus, kad Tu net negalėsi patikėt, jog šita Karalienė Kalė galėjo ŠITAIP pavaryti. Visi univerai priims Mano išskėtę rankeles, o ypač - vienas. <3

- Jeigu čiūvas nerealus, tikras dievaitis, tai Aš jo nė velnio nenoriu. O jeigu Aš čiūvo noriu taip, kad negaliu susiturėt, tai jis daunas. KAME REIKALAS?!
- Koks dar reikalas. Tau tiesiog daunų norisi.

NE! Ne daunų!!! Man norisi karštų eržilų!!!

Ir šįryt pakeliui į mokyklą M skaitė Man ir G paskaitą apie tai, kad moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga dėl partnerių kaitos :

- Indre, - tarė ji Man. - Negalima dulkis su kuo nori, kada nori, kiek nori. Negalima dulkintis su visais iš eilės. Būtent nuo tokių paleistuvysčių ir prasideda visos gyvenimo bėdos.

Nutariau paprikolinti. Ne laiku ir labai ne vietoj.

- MAMA, KODĖL TU MAN ANKSČIAU TO NESAKEI?!?! - reikėjo pamatyti Jos veidą. Akimirkai buvau išsigandusi, kad pinigų nebegausiu iki pat Savo 50mečio...


Ne, Aš neturiu dar nei naujo kompo, nei sutvarkyto senojo, nei interneto namuose. M kompas Man griežtai užbanintas (žinot, redtube'as kaip homepage'as nėra jai labai priimtinas reikaliukas ;DDDDDDDDDDDDDDD), tai toliau gyvenu AKMENS AMŽIUJE. Kur internetas pasiekiamas tik šitoj kompinėj - mokyklėlės skaityklėlėj.

Stogas važiuoja. Pavasaris jaučiamas. Vienoj kūno vietoj - YPAČ.
Bitchy Blue.

If you need Me - Call Me

I'll be there in a hurry, You don't need to worry.

Pamenu, prieš daug metų buvo viena mėgstamiausių dainų - po filmo "Pamotė" su J. Roberts. O šiandien aptikau nuorodą į ją, ant vieno mielo bičo ( ;)) ) sienos feisbuke. Miela prisiminti, smagu padainuoti.

Ain't no mountain hight enough.!

Galiu ir vėl Sau surikti "Bring back the BLONDE Me!" - nes taip taip taip, Aš vėl blondinė. Šįkart toookia šviesi, kokia dar niekad nebuvau. Ir, ak, svaigstu nuo komplimentų! Džiaugiuosi ta laisve, tuo lengvabūdiškumu, skrajojančiu aplink Mane! Giliau kvėpuoju, plačiau šypsausi, mažiau imu galvą nereikšmingas smulkmenas. Rodos, tik plaukų spalva, o kaip pagyvina būtį!

Šeštadienį su mergaitėm pažymėsim Mano pilnametystę ( tai, ką su E.K.P. atlikom penktadienį - visi "mes monozigotinės dvynės", "kaip tai nėra sąrašo?!" ir "nebegerk, bet bent rankoj palaikyk", prikolai - tik apšilimas) taip, kaip priklauso ją pažymėti! Su absentu, heels'ais ir pakvaišusiais šokiais!


Ir, po velnių, dėjau ant visų čiūvų. Tikrai. Jie arba pernelyg rimti, arba pernelyg lengvabūdiški. KUR AUKSO VIDURYS?! Taip, puikiai žinau - dabar reikia lėbaut su plevėsom, kad po 15 metų galėčiau be kirmino širdy kūrent židinį su rimtuoliu, pilančiu raudoną vyną į Mano taurę ir bučiuojančiu į kaktą (whuahaha, nuoskaudos :DD) prieš miegą. Kažkaip apie rimtuolį, solidų ir išlaikytą, naktimis pavirstantį į aistringą eržilą, niekad nepagalvoju, nes, atvirai kalbant, netikiu tokių egzistavimu. Bus taip, tarsi geriau ir negalėtų būti!
O visi pasiūlymai "gerai patūsink, nusitempk ką nors į lovą" - tegul eina jie *********** su tokiais pasiūlymais. Jeigu nerašai "nusitempk mane šiąnakt į lovą", tai geriau nerašyk iš viso. Nes Aš vis dar saugau Savo reputaciją ;D


"Moterys ieško vyro su gera ateitimi, vyrai - moters su maža praeitimi." Labai įnirtingai stengiuosi būti tokia moterimi, todėl Savo praeitį slepiu po šešiasdešimt keturiais užraktais. Kodėl ne šešiasdešimt devyniais? Nes kol kas tiek dar neprireikė.


Blondes have more fun! Who cares that brunettes remember it next day ;**
Bitchy Blue.

7 Sins

Kartais būna, išaušta rytas, kai supranti, jog į šampaną daugiau nebegali pažiūrėt, tavo veide ima atsispindėti trijų dienų trukmės lėbavimo maratono padariniai, visa ligšiolinė vertybių sistema yra mažų mažiausiai smerktina, savo stabų jau nė pati nebegarbini ir apskritai likai be šventų dalykų, pajauti neapsakomą meilės alkį ir nenumaldomą poreikį nueiti išpažinties.

Taip, buvau bažnyčioj (Sesers pirmoji komunija - prisiekiu, tokios gražios dar nebuvau mačiusi!), ėjau išpažinties. Stovėjau eilėj prie klausyklos geras 20 minučių, kai žmogus, stovėjęs priešais Mane nuėjo nuo klausyklos ir suvokiau, kad jau tuoj bus metas Man ten klauptis - pabijojau ir nuėjau. Nes visos 7 didžiosios nuodėmės Man vienaip ar kitaip, mažiau ar daugiau, yra tinkamos - ta prasme, turėčiau išpažinti jas visas. Bėda ta, kad nė velnio nei dėl vienos neatgailauju. Ir, ko gero, tas išpažinimas tebūtų buvęs labiau pasimaivymas, nei noras apsivalyt. Taip, Aš tinginė, apsirijėlė, pasileidėlė, gobšuolė, keršto ištroškusi, išpuikusi kalė. Bet neatgailauju, nes nieko nesigailiu. Mane seniai ištikusi moralinė krizė, kurios nesistengiu įveikti.

Vakarykštis seksualinių mažumų paradas Mano Sieloj sukėlė mažutę šventę. Pirmas žingsnis žengtas. Kas, kad labai mažutis, kas, kad toks smerkiamas visuomenės, kas, kad toks užspeistas į kamputį. Svarbu, kad žengtas ir, tikiu, tai tik pradžia. Tikiu, kadanors homoseksualams bus leista tuoktis, įsivaikinti vaikus, normaliai gyventi nebijant prisipažinti kitiems, o YPAČ - Sau, kad taip, esi homoseksualus, ir ką? Tikiu, kad šios didingą istoriją turinčios šalies, dabartinė visuomenė kadanors subręs ir taps tolerantiška, supratinga ir išsilavinusia - verta pagarbos.

Deja, tai neįvyks, kol jaunimas mauks alų ir ės saulėgrąžas, susėdę parkuose ant suolų. Tegul į Mane trenkia žaibas, jei Aš neteisi, bet net ir tai nepriverstų Manęs imt galvot kitaip, - net ir tai, kaip Mes lėbaujam, parodo, kas Mes tokie. Nenoriu leistis į konkrečius pavyzdžius, tai nebūtina. Galų gale - ir nebrandu. O Aš gi jau pilnametė! whahaha!


Och, lekiu darbuotis - rytoj pirmadienis...;**
Bitchy Blue.

Paskutinis Queen Bitch pasispardymas, arba one-night stand

"Tu norėtum prieit, bet bijai, nebijok - ji pati prieis". Žodžiai iš dainos "Nimfomanė", Man vis skambantys galvoje... Tikrai, kad nebijok. Prieisiu.


Mano paskutinysis pasispardymas buvo tiesiog... Na, net šis blog'as nėra visiškai pajėgus atlaikyti visą necenzūruotą informacijos srautą, tačiau nesileidžiant į smulkmenas galiu pasakyti, kad viskas buvo tiesiog neprilygstama. Pradedant vakariniu alkoholio apsirūpinimu maximoje (Mane aptarnavo 22.01 - tiesiog jau po darbo laiko pabaigos! :D), baigiant kelione namo (nei anksti, nei vėlai - po paros be 4 valandų).
Ir nors Gravity buvo tiesiog apgailėtinai mažai žmonių, barmenas suplakė patį tragiškiausią mėlyną kokteilį, kokį tik esu gėrusi - vis dar jaučiuosi laiminga iki begalybės, nes nuostabūs prisiminimai neapleidžia Manęs ir kaskart, pagalvojus apie vieną tos nakties detalę visu kūnu nueina tie begaliniai smagūs šiurpuliukai. O pagalvoju Aš, atvirai kalbant, labai dažnai. ;D


"Gyvenime turiu vieną taisyklę ir stengiuosi jos niekad nepamiršti. Reikia neklaust, reikia imt ir daryt".

Man ir pačiai baisu;**
Bitchy Blue.

Paskutinis savaitgalis Jaunystėje

Niekad nemaniau, kad taip galima, bet įvyko netikėčiausias dalykas Mano Gyvenime - pradėjau nenorėti būti reikalinga. Vakar buvau vienam žmogui labai reikalinga - nenorėjau, bet aukojausi (viena iš tų kvailų situacijų - padarysiu, nes ir man kadanors gali prireikti to paties iš tavęs); šiandien esu reikalinga - nenoriu, bet pasiaukosiu. Dar visai neseniai būčiau pasakiusi, kad jaustis reikalinga ir mylima yra labai svarbus dalykas, tačiau jeigu taip tęsis ir toliau - imsiu manyt, kad tai labiausiai gyventi trukdanti kliūtis.

Sau ir dėl Savęs - čia turėtų būti visa ko esmė. Ir nė velnio Man negalioja tai, kad padėti kitam, dalintis savo gerbūviu su kitu - didingiausia, kas begali būt žmogaus gyvenime. Panašu, kad egoizmo virusas baigia Mane privesti prie kraštutinumų.

O šiandien einu švęsti. Švęsti Savo nerūpestingos Jaunystės pabaigos. Noriu ją išlydėti taip, kaip ji to verta - nepamirštamai, siautulingai, linksmai ir pašėlusiai, tačiau tuo pačiu - susikaupusiai ir išdidžiai. Nes kas baigėsi - nebesugrįš, todėl reikia pasidžiaugti, kol dar tęsiasi...


5 stebuklingos dienos Jaunatvės. Paskutinis Queen Bitch pasispardymas įvyks šįvakar! Ir dar rytoj - brangiausiosios M diena! Iš esmės, ji - tik priminimas mums visiems, kokios Jos svarbios. O juk Mamytes mylim besąlygiškai - diena iš dienos, per amžių amžius niekas nebuvo pajėgus to pakeisti, niekad niekas ir nebus.


Before You know it's come and gone too soon ;**
Bitchy Blue.

Prisimenant savaitgalį...

Pagaliau turiu jėgų. Kažkam. Todėl panaudosiu jas šio post'o rašymui.

G Pilnametystės lėbavimas buvo extra siautulingas. Gavau progą įsitikinti, kad 15cm heels'ai yra skirti toli gražu ne lėbavimams. Veikiau jau atsargiems pasivaikščiojimams (šiek tiek įkalus) arba normalaus tempo pasivaikščiojimams (nė kiek neįkalus).
Klube pabuvau vos 15 minučių. Ir tai tebuvo įėjau - nugriuvau nuo laiptų (kojas nusibrozdinau taip, kad jos vis dar mėlynos ir žaizdotos) - susimokėjau už bilietą - pasikabinau paltą - pasisklaidau merginų tualete - Eglė iškvietė Man taxi - pasiėmiau paltą - išvažiavau namo. Kelelis namo buvo ilgas ir sunkus, taxi vairuotojas veikiausiai Manęs buvo pradėjęs nekęsti, tačiau turint omeny, kad Aš iki šiol nežinau, kiek jam sumokėjau už kelionę, galima daryti prielaidą, kad jis tikrai pasinaudojo Mano nesiorientavimu aplinkoje.

Ne, Man negėda. Aš esu Queen Bitch ir galiu Sau leisti dar daugiau. Kad ir nusmigti viduryje šokių aištelės, jei tik pageidaučiau. Kol kas to dar neįvyko.

Pirmadienis pasitaikė kaip niekad sunkus, žinoma, sunkus savaitgalis įdėjo į tai savo indėlį. Troleibuse sugebėjau nukristi ant kažkokio vyro, o vairavimo pamokoje instruktorius sakė "kad man daugiau po sunkių savaitgalių vairuot neateitum", tad darau išvadas - daugiau pirmadieniais jokių reikalų su svarbiais dalykais turėti nenoriu.

Savaitė be M lekia greitai ir, svarbiausia, sklandžiai, be jokių rūpesčių. Na, beveik be jokių. Mano ekscentriškoji Seseris nutarė pati pasikirpti plaukų galus, deja, tai padarė susipynusi dvi kasytes, todėl galima tik įsivaizduoti, kaip plaukai atrodė juos paleidus, bet juk tam Aš ir esu - pakirpau tuos galiukus ("galiukus" reiškia "tris sprindžius"), o šiandien ji prisiekinėjo, kad užeis į kirpyklą. Abejoju.

Kol vieni dulkinasi su lietuvių įskaitomis, Aš ruošiuosi istorijos kontroliniam darbui ir jau imu suprasti, kad noriu vasaros atostogų. Paskutinių mokyklinių vasaros atostogų Savo Gyvenime. Tik dar prieš tai - vairuotojo pažymėjimo ir automobilio!


Šiandien visai atsitiktinai per TV užmačiau laidą apie "Misis Lietuva" konkursą. Pamačiusi pretendentes buvau apakusi. Maždaug trys ketvirtadaliai jų - ne tik, kad negražios, jos BAISIOS. Jų drabužiai, makiažai, šukuosenos - kaip kaimo prostitučių, jos rišlaus sakinio neišlemena, o ir manieros kaip pigių tuščiagalvių. Na ir konkursantės... Stebint jas ėmiau labai abejoti teiginiu, jog Lietuvos moterys - gražiausios... Nuo to pigumo, beskonybės ir tuštumo net galvą įsiskaudėjo. Teko eit lepintis vaniliniais ledais su karštu šokoladu.
Dar vienas pribloškiantis dalykas - sceninės kalbos specialistės Adrijos Čepaitės (šiaip jau mėgstu šią moterį - protinga, išvaizdi, puiki aktorė) išsakyta nuomonė, jog žmonėms patinka paprasti žmonės.
Apmąstymai tikrai veda prie noro sutikti. Deja, Man nepatinka. Aš vis dar likau už manieringumą, pretenzingumą.

Noriu į kino teatrą. Rytoj reikės nueiti.

3 savaitės ir 1 diena. Tiek liko Mano nerūpestingo Gyvenimo.
Bitchy Blue.

Emocijų perkrova, arba kartais ir Queen Bitch reikia išsižliumbti...

Jaučiuosi labai netikusi. Ištižusi. Nekenčiu tokių būsenų, ypač, kai jos - be rimtos priežasties. Tada norisi melancholiškos muzikos, "sunkių" smilkalų aromatų, stiprios juodos kavos ir gulėt lovoj apsivilkus tik milžiniškus vyriškus marškinius, nieko nematančiu žvilgsniu žvelgt į lubas ir klausytis Savo pačios kvėpavimo.


"Jeigu kažkas Tavęs nemyli taip, kaip Tu norėtum, kad nereiškia, kad nemyli visa širdimi."

Šitą dažnai pamirštu. Nes Man visad norisi būt labiau ir stipriau mylima. Tik nesu labai nusiteikusi įdėti daugiau Savo pačios pastangų...

Keistas jausmas yra važiuojant autobusu šitaip norėti paverkti, jog vienintelis tave stabdantis dalykas yra net ne aplink esantys nepažįstami žmonės, o vandeniui neatsparus blakstienų tušas, kuris būtų didžiausias Mano išdavikas grįžus namo. Nekenčiu meluoti M apie Savo emocines būsenas, nes tai labiau Savęs pačios, o ne Jos apgaudinėjimas, tačiau dar labiau nekenčiu prisipažinti, jog eilinį kartą Mane užklupo savęs gailėjimo ir liūdesio banga. Iš niekur nieko. Pernelyg primena Mano 13-14-15-16 gyvenimo metus. Mergaitės, avinčios kerzus ir vilkinčios žemę šluojančius sijonus, besipuošiančios kryžiais ir besidažančios tiesiog "the crow" makiažu, sunkią paauglystę.

"Šiandien vairuoji kaip žiemos musė - visai nereaguoji į aplinką." - net Mano vairavimo instruktorius pastebi šitą nesąmonę. Kas labiausiai ir baugina - Aš nemoku Savo emocinių krizių pasilikt tik Sau. Nemoku šypsotis socialine šypsena. Nemoku neįtraukt aplinkinių į Savo juodąją skylę. Galbūt ilgainiui išmoksiu.

Robbie Williams ir jo neprilygstamosios - "Feel" ir "Eternity" šiandien yra Mano Draugės No.1.

Rytoj išauš nauja diena ir PRISIEKIU - pradėsiu ją šypsena ;**
Bitchy Blue.

Su šventom, Nusidėjėliai! ;*

Bet ne apie tai.

Kadangi pastaroji savaitė buvo tiek pat nuostabi, kiek tragiška, būdama tikrai tikra lietuvaitė privalau pirmiausia peržvelgti tragiškiausias naujienas.

Taigi, dabar sėdžiu be ryšio. T.y. be mobiliojo telefono ir vis dar be abonento SIM kortelės, nes žavingą ketvirtadienio popietę visai nežavingas narkomanas tiesiog išplėšė Man iš rankų Mano mobilųjį telefoną. Tiek jį ir temačiau. Telefonas nebuvo labai vertingas, bet nemalonumų nemažai, o ir prarastų nuotraukų, telefono numerių be proto gaila. Na, bus pamoka, kaip reikia viską laikyti kompiuteryje, USB raktuose ir kur tik nori, kad tik kuo daugiau kopijų turėti.
Visos atostogos praleistos tiesiog totaliai prieš Queen Bitch politiką. Nė vieno vakarėlio, nė vienos nakties prašoktos klube, nė vieno nusigėrimo, nė vienos žolės suktinės, nė vieno suvedžioto jaunikaučio, nė vienos naujos apkalbos. Bet pamiegota, pailsėta, pasportuota ir pakūdėta pagal planą. Tik tai ir guodžia. Na, bet kadangi dabar - šventės, stalai lūžta nuo gardumynų, bijau, kad šitos nuodėmės ims atsispindėti ten, kur mažiausiai reikia. Na, bet juk bausmės retai kada būna adekvačios ir gal nebėra ko ir stebėtis...

Dabar ketinu eiti užsiimti valios ugdymu ir pažiūrėti trijų valandų trukmės filmą. Taip, ketinu pažiūrėti, o ne pusę pramiegoti, pusę prasvajoti. Nes dabar kone bet kas atrodo geriau už sėdėjimą prie tų suvedžioti mėginančių pyragaičių. Nekenčiu jūsų visų, verčiat Mane jaustis bejėge apsirijėle. Kokia, beje, ir esu. Ar bent buvau.

Išgyvenu pavasarinį pokyčių poreikį ir kaip visad, pirmas dalykas, kurį norisi pakeisti, tai šukuosena, arba Mano atveju, plaukų spalvą. Nes jau per daug metų paaiškėjo, kad vienintelė Mano šukuosena yra ilgi tiesūs, neiškarpyti plaukai. Paprasta ir gražiausia, kas begali būti. Bet pokyčių reikia ir su spalvom Aš mėgėja paeksperimentuoti. Dabar tik kyla klausimas - ar dar šviesėti, ar jau dabar tamsėti link buvusios natūralios spalvos? Ir ar reikia kirpčių. Ne, ne tų klaikių beskonybių iškarpytų kampu/kreivai/simetriškai, ar tų vos leidžiančių įžiūrėti kelią ir dengiančių veidą tarytum užuolaida. Noriu gražių, paprastų, lengvučių kirpčiukų. Antravertus, žinau koks jie vargas ir pragaras. Dėmesio kasryt reikalauja tiek pat, kiek kūdikis ir jeigu nenori atrodyt kaip ką tik po audringo vakarėlio, turi tą duoklę kasdien atiduot... Ir oj bleet, vargu, ar Aš tam pasirengusi...


P.S. Oras jau pakankamai atšilo, kad išsitraukiau J.Lo heels'us ir, ak koks sutapimas, - ateinantį savaitgalį Mano dviejų geriausių Draugių 18tieji gimtadiniai! Vienas - penktadienį, kitas - šeštadienį. Dvi žavios progos, dvi poros dar nė karto neavėtų batelių. Beliko apsispręsti dėl suknyčių ir Aš nesustabdoma! ;D

Iki pilnos laimės trūksta nebent neprilygstamo palydovo, vilkinčio armani kostiumą ;**
Bitchy Blue.

Sooner or Later it will be over. For all eternity.

Gerai pamenu, kaip prieš gerus pusantrų metų suokiau apie lemtingus pokyčius Gyvenime, apie Naują Pradžią, Naująją Save. Tačiau kalbos teliko kalbomis ir realūs pasikeitimai įvyko kai jau buvau visai pamiršusi, jog jų noriu. Gyvenimas persivertė 180 laipsnių kampu, Aš pati tapau Sau nepažįstama.
Žinau, jog "niekada" yra pats galingiausias burtažodis, kurį ištarus būtinai išsipildys tai, ko manei niekad neįvyksiant, dėl to pastaruoju metu įnirtingai stengiuosi nebevartoti jo. Nes.. ką gi reiks daryti, jei netyčia surėksiu "Aš niekada netekėsiu iš reikalo"? Aha-ha, o jeigu kada vis tik teks? Nežinau, ar prilyginčiau tai Pasaulio Pabaigai, jei tik šalia Manęs vis dar sukiotųsi tos pačios prielaidos reikalui - t.y. tie patys patinai, nes jie vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau, yra tinkami ar bent pritaikomi. Išskyrus, žinoma, Ponaitį Netinkamąjį, bet jis ir nebus įtrauktas į sąrašą.

Įdomu, malonu ir kartu baugu yra tai, kad vienas ponaitis, sekantis šį blog'ą naujienomis neretai pasidalina ir su Mano sena sena sena Drauge, kurią drąsu, tačiau tikrai teisinga vadinti Seserimi.

Kaip M dažnai sako "Tai kenkia reputacijai".
Bet, velniop viską, Manoji jau ir taip negrįžtamai sukrušta. Aš lėbauju kaip žvėris, esu atvira kaip knyga, Mano vertybės yra abejotinos vertės ir kartais net smerktinos, Mano idealai - nuodėmingi, Gyvenimo būdas - palaidas, Aš rūkau daugiau, nei galima, miegu ilgiau nei reikia, piktnaudžiauju daugeliu Gyvenimo malonumų, apie Mano sklando kalbos, dėl kurių kartais norisi pasislėpt po pagalve, turiu apgailėtinų silpnybių ir niekaip neišsivaduoju iš slegiančių priklausomybių.
Manajai reputacijai pakenti galėtų nebent romanas su kokiu pagyvenusiu mokyklos mokytoju, o geriausia - ūkvedžiu, nes jo žmona dirba Mano mokykloje, dukra mokosi paralelinėje klasėje. Tada visi galėtų jau be sąžinės graužaties vadinti Mane "ta, pasileidusia ir žlugusia".
Na, žinoma, smarkokai persūdau. Nes Mano tikroji Aš yra tarytum ledkalnis - tik maža maža dalelė matoma paviršiuje, didžioji dalis nuodėmių ir paklydimų - glūdi giliai po tamsiausiais vandenimis, saugiai paslėpta nuo žvitrių akių.

Queen Bitch pati Sau gali pabūti nuodėmklausiu. Nes ne Jiems Mane suprasti ir ne Joms Mane teisti.
Šiandien apturėjau pusvalandžio trukmės pavasarį, kuomet su Elegija Lacrimosa dviese pasivaikščiojom aplink namą - vos maži ploteliai žolės išlenda iš po sniego, mes bėgam juos apmyžti - pasidžiaugėm Saulute, kuri tiesiog įkvėpė didingiems darbams, tačiau taip ir neišdrįsom Misterio Teisingojo pakviesti kavos puodeliui, nors ir puikiai žinom, jog tik Mes pačios galim tai padaryti...

Ir, ak, kokia Likimo Ironija - Man nuolat sekasi apie Save kalbėti daugiskaita. Anksčiau būdavo Aš ir Mano Vienatvė, o dabar jau - Aš ir Mano Paslapčių Saugotoja, Nelaimingų Meilių Apraudotoja - E.L.


Pavasariškai įsimylėti dar suspėsiu;**
Bitchy Blue.

Buvau pamiršus, kad esu Rock'n'Roll Queen

Žiemutė nesitraukia iš kiemučio. Nes per užgavėnes nevalgiau ir nekepiau blynų, nepersirengiau čigone ir neprašiau litų arba saldainių iš kaimynų. Bet dabar jau per vėlu tai padaryti, todėl teks ir toliau kentėti šitą koksą iš dangaus.


Penktadienis artėja ir ne, Aš nelėbausiu. Ne todėl, kad Man namų areštas, neišleidžia bičas, sergu, gavau ban'ą visuose Vilniaus klubuose ir net ne todėl, kad sėdžiu visiškam minuse, nes eilinį kartą krūvą pinigų išleidau pėdkelnėm/kablam/suknelėm/knygom. Ne. Sekmadienį vėl į ligoninę ir vėl negaliu vartot alkoholio prieš operaciją. O Man negert = nelėbaut. Taigi ir vėl nusimato jaukus penktadienis su filmu, kava ir čipsais lovoj drauge su Elegija Lacrimosa. Mano Paslapčių saugotoja ir Nelaimingų Meilių apraudotoja. Ak tiesa, dar prieš tai į teatrą. Laukiu nesulaukiu, jau keletą savaičių taip norėjau į teatrą!

Jaučiuosi jau pavargus nuo Gyvenimo, kuris labai tiksliai ir tvarkingai, it laikrodinis mechanizmas, juda pagal "Pakilimų ir nuosmukių" teoriją, nes, po velnių, nuosmukiai nuolat trunka ilgiau už pakilimus. Kaip ir šįkart. Aš vėl sėdžiu be mažiausio susižavėjimų objekto, Man ir vėl nėra dėl ko kliedėti ir Aš vėl imu jaustis vieniša. Nes ir vėl dėl Savo pačios kaltės (o gal derėtų sakyt ne dėl kaltės, o dėl noro, kad viskas būtų tobuliau, nei yra) praradau potencialų patiną. Na ir velniop jus visus, dvigalviai.

Moteriai, kurios nori visi, nereikia nė vieno! Deja, nedrįstu sakyt, jog esu ta, kurios nori visi, bet jei tik jie žinotų, ką Aš galiu... Ohohoh. Kandidatų neatsikratyčiau.

Nežiūrėdama į laikrodį kapoju šokoladinius saldainius (milijonai kalorijų, nusėsiančių ten, iš kur ne per seniausiai buvo sunkiai ir varginančiai nukrapštytos. Velniop, atšils oras - vėl pasimylėsiu porą savaičių su Diva ir sugrįšiu ten, iš kur atėjus.

Dievinu mp3 grotuve esantį grojimo būda "shuffle all" - jo dėka atrandu taip seniai pamirštų gabalų. Šiandien taip nutiko su Subways - Rock and Roll Queen. Tikrai buvau pamiršusi, kad esu Rock'n'Roll Queen. Liūdžiu, kad negalėsiu rytoj to prisiminti. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - ateina ilgas savaitgalis su dviem penktadieniais (hahaha) ir galėsiu tai įrodyti dukart! Nes Indriški shot'ai darosi mėgstamu gėrimu.

Be My little Rock'n'Roll King ;**
Bitchy Blue.

Everywhere And Back Again

Šiandien kokias pusantros minutės jaučiausi laimingiausia Žemėj. Danguje - pavasarinė saulė, mėtinis kent'as tarp pirštų, šypsena veide, tokia palaima ir ramybė Sieloje. Nieko netrūko, jaučiau visišką pilnatvę.

Mergaitiška popietė besirausiant Mano spintoje, beieškant suknelės 100tadieniui, aukštakulnių matavimasis ir nerūpestingi juokai.

Deja, Mano mylimoji tapo Kale, griaunančia Man Gyvenimą ir slopinančia Mano džiaugsmą. Imu nekęst Tavęs.

Nes suvokimas, kad iš Mudviejų bendravimo Aš negaunu NIEKO, o atiduodu labai daug - ateina skaudžiausiu, bet tikriausiu keliu. Tu nebesidžiaugi su Manimi, Tu pili druską ant skaudžiausių žaizdų, Tu kalbi dalykus, kurie Mane beprotiškai skaudina.
Ir Tu daraisi nebeverta Manęs šalia Tavęs. Nes jei anksčiau Mane iki dangaus pakylėdavo Tavo nerūpestingumas, laisvė, spontaniškumas, tai dabar visos šios savybės Man kur kas labiau primena nerimtą, neišauklėtą žmogų, neturintį jokio manierų, menkiausios bendravimo kultūros, suvokimo apie deramą elgesį.
Nes Mums jau nebe dvylika ir net nebe penkiolika. Tokiems žaidimėliams Mūsų Gyvenimuose vietos tiesiog nebėra ir jeigu Tavajame visi tie dalykai dar vis egzistuoja - Aš nenoriu būti to Gyvenimo dalis.

Duok ir imk - tokia Gyvenimo tvarka priimtina Mirtingiesiems. Queen Bitch ima, o duoda tik tuomet, jei tai padės paimti daugiau.

Bring Me Your Secrets ;**
Bitchy Blue.

To Have and to Hold

Žiema nebėga iš kiemo, o apatija - iš galvos. Viskas mažumėlę (arba jau net nebe mažumėlę) baigia pribaigti ir kasdienybės šešėliai persekioja net ir, atrodo, labai nekasdieniškose akimirkose.

Negaliu sakyt, kad jaučiuosi pavargusi, nes ne - nesijaučiu. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi turinti energijos perteklių, nes ne - Aš jo neturiu. Aš lyg ir norėčiau pokyčių, lyg ir norėčiau, kad niekas nesikeistų. Šiandien visą dieną Mane persekiojo šaltis ir bjauriausia iš bjauriausių savijautų. Tokios persekioja tomis dienomis, kai ryte pritingi laiku iššokt iš lovos, dėl to išeini iš namų nepasidažiusi ir tuomet visa diena būna tiesiog supista. Bet ne apie tai.

Pavasarį jaučiu. Ir kaip kokia katytė (kodėl šį žodį norisi pakeisti kiek kitokiu - kalytė?;o) morčiaus metu. Nenoriu sutikt su tuo, kad Man reikia bičo, nes Man jo tikrai nereikia. Bet mielai sutinku su tuo, kad Man reikia patino. Deja, tai yra tiesiog neįmanoma, bent šiuo metu, nes aplink sukiojasi vien mulkiai, kurie pasiryžęs pasiūlyt arba nieko arba platonišką draugystę su pasilaikymais už rankų. O Man tai, ačiū, šimtą metų tokios nereikia.

Ne atsitiktinai šitą įrašą pavadinau "To have and to hold". Anglų kalboje šitoks išsireiškimas dažnai vartojamas, kai kalbama apie Santuoką. Gražiai skambančio lietuviško atitikmens neradau, bet nieko stebėtino - Meilei reikšti turim ganėtinai mažai posakių. Esmė tame, kad Aš nenorėčiau niekam būti ta, kurios buvimo šalia savęs tikslą bičas įvardytų kaip norą "to have and to hold". Pernelyg materialu.
Antra vertus, nenorėčiau būti ir ta, kurios buvimo šalia tikslas būtų "jokių įsipareigojimų ir tik geras laikas". Dėl pirmojo Aš lyg ir sutinku (su mažytėmis išimtimis), bet dėl antrojo... Būnant su Manimi geras laikas nelygus geram laikui. Nes esu party animal ir kartais Man tiesiog gyvybiškai reikia palėbaut, nes vienas iš Mano Gyvenimo Credo - I have no control, bet taip pat Aš ir depresyvi kalė, kuri kartais įklimpsta į Savo juodą, melancholišką liūną, kuriam norisi murkdytis ir dar kažką pasikviesti pasimurkdyti drauge. Todėl Man tikrai reikia patino. Griežto, protingo, racionaliai mąstančio, gebančio Mano ištraukt iš kebliausių situacijų, bet svarbiausia - suvokiančio, kad šalia yra Karalienė. Queen Bitch, dėl kurios reikia būt pasiruošusiam trenkčiausiems dalykams pasaulyje ir visad turėt omenyje, kad jei tik Queen Bitch bus laiminga ir patenkinta, dėl Savo patino padarys daugiau, nei gali.


Akys šoka iš akiduobių, kai pamąstau, kaip graudžiai viskas keičiasi. Ir ne į gerą.


It's come and gone. Too soon ;**
Bitchy Blue.