O Švenčiausioji blogų mergaičių globėja, apsireikšk Maaan!!!

Dabar sėdžiu visa drebanti kaip kokia narkomanė ištikta abstinencijos priepuolio. Ne, nenoriu išgerti, ne, nesergu, šiaip viskas būtų nuostabu, beeeet...

Ką tik per visą sukruštą Vilnių parsibeldžiau namo važiuodama M mašina, o su Manim buvo tik Elegija Lacrimosa, kuri apskritai vairavimo klausimais yra neočin kompetetinga, nes visą laiką tik miegojo savo rankinėj, nes gi princeses gulbes reikėjo nuvežti prie chebros, su kuria kartu išvyko į Jaltą degint savo užpakalių, kol Aš čia, Savo Vasaros Terasoj, vilgysiu gerklę Lambruscom ir lepinsiu plaučius mėtinėm cizom. Ooo Švenčiausioji Kalių Motina, norėjau Tau melstis tūkstantį ir vieną kartą! Aš, pasirodo, siaubingai bijau vairuoti tą sukruštą M mašiną, kai ji nesėdi šalia. Nes vairuoju Aš, atvirai kalbant, kaip Princesė Grybė, spaudžianti gazą ten, kur jo nereikia ir nespaudžianti jo ten, kur jau būtų neprošal paspausti. Kelis kartus pravažiavau pro policijos automobilius ir policijos pareigūnai taaaaaip keistai į Mane žiūrėjo - tie milžiniški Mano regėjimo akiniai ir minimalus kiekis makiažo tikriausiai paverčia Mane kokia jaunute šešiolikine čiole, nuknisusią tėvų automobilį ir išlėkusią pasiganyt, o ką dar galiu pasakyt apie tą ženklą, kabantį automobilio gale, kairėje pusėje - jis lyg ir turėtų būti klevo lapas, bet M nusprendė, kad KANAPĖ bus didesnis prikolas. Kaskart palikdama policijos pareigūnus, stovinčius kelkraštyje prie savo automobilių, nulydėdavau juos žvilgsniu per galinio vaizdo veidrodėlį - a vdrug, bled, sustabdys Mano su tom savo linksmosiom fanfarom. Žiburėliais, I mean.
Bet, deja, Man tik paranoja. Siaubingai milžiniška paranoja. Nes net apsaugos automobilis, atvykęs apžiūrėti, kodėl suveikė kaimynystėje esančio namo signalizacija, Man kone sukėlė isterijos priepuolį, nes tik po gerų 20 sekundžių suvokiau, kad tai ne policija, o tik apsauga...

Niekas nesakė, kad pradžia bus paprasta... Tik greičiau duokit Man MANO automobilį, nes su M Aš daugiau neketinu važiuot!!!!!!

Ir dar, po velnių, pamiršau stabtelėti kur pakeliui ir prigriebti cigarečių pakelį, antravertus - KUR Aš galėjau sustot, kai visos Mano mintys sukosi tik apie kuo greitesnį ir sėkmingesnį namų pasiekimą.!

Štai ir 100tasis įrašiukas! Emocionalus, beprotiškas ir tikrai ne paskutinis. Nes, panašu, artimiausiu metu nepavyks išsisemti - beveik trims savaitės likau visiškai VIENA NAMUOSE. Turiu porą šimtų kvadratinių metrų Savo lėbavimams ir liuobimams, smagią terasikę cizoms ir kokteiliams, be abejo, vyniukams, pievą laukiniam šėlsmui ir tvenkinį aistrų sukeltam karščiui slopinti.!!! Ak, tiesa - dar ir M barą, kurį, neabejotinai, ištuštinsiu.

Maukiu pieną milžiniškais gurkšniais ir jaučiu, kaip rimsta nervai. Murrr.
Bitchy Blue.

"Ilsiuosi".

Jau vidurdienis, o Aš dar nė po dušu nebuvau, šlaistausi su chalatu dar praktiškai miegodama ir visa užtinusi. Iš lovos iššokau dar prieš aštuntą, nes gi Aš naivi blondinė, taip tikėjausi jau rasti pašarintą True Blood s03e01, bet kur ten... Sapnuok, mažyte, devintą sapną.

Nežinau kaip prisiversti gyventi normalų, normalaus žmogaus gyvenimą. Turiu omeny, rytas, dušas, apsirengimas, kava, pusryčiai, kokia nors bent minimali namų ruoša, tada kokia nors veikla, pietūs, veikla, vakarienė, poilsis, miegas ne paryčiais ir panašiai. Esu labai griežto rėžimo šalininkė, kai turiu tvirtą dienotvarkę - pvz. kai reikia į mokyklą. Tada visas Mano laikas sustyguotas kone minučių tikslumu ir nukrypimai būna išties minimalūs, bet kai atostogauju, Aš visiškai nevaldoma.

Būtų dar pusė bėdos, jei tik diena būtų sumaišyta su naktimi. O Man susimaišo absoliučiai viskas. Aš pamirštu pavalgyti, susitvarkyti (ką ten kambarį, vonią, spintą ar dar ką - Aš save pamirštu sutvarkyti!), jei atsibudusi pasiimu į rankas knygą, tai galiu praskaityti nuo ryto iki pat vakaro, taip pat galiu ir prasėdėt prie kompo ar televizoriaus. Jeigu jau tingiu, tai tingiu absoliučiai viską daryti. Dabar nors tiek gerai, kad turiu Elegiją - jos poreikių negaliu nepaisyti, taigi bent išeinu į lauką ( 7 minutėms :DD ) ir ją pašeriu, pagirdau.

Būčiau normalus žmogus, dabar tikriausiai susitikčiau su draugais ar eičiau kur nors. Bet, deja, nesu normali, todėl kalbuosi su Savimi. Pradedu dėl Savęs nerimauti - jau esu tiesiog be penkių minučių noliferė.

Birželio 25 - Liepos 12 gyvensiu viena, taigi būsiu visiškai Out of Control. Tikiuosi, kad sugebėsiu bent vieną tūsą surengti, nes jeigu tas kelias savaites praleisiu gulėdama ir tingėdama, tai jofana, pasiskelbsiu tingėjimo karaliene. Indre, bled, susiimk. Nervuoji!!!

Ir M prikoliukas "reikės įsidėmėt, kokiais naktiniais apsivilkusią paliksim, nes gal dar kartais grįžusios rasim su tais pačiais" skamba pakankamai realiai atsižvelgiant į tai, kad Manęs visiškai nekontroliuos NIEKAS. Aš galėsiu išjungti telefoną, netikrinti el. pašto ir jai neatrašinėti, skype tapti invisible ir tyliai degraduoti, maukdama šokoladinį miau.

Omg, įtariu, mirsiu iš bado, nes nieks nepamaitins :DDDDD
Ir tai sako žmogus, kuriam jau 18 metų. Fuck me.

Jeigu 14h reikalai vis dar bus nepajudėję, Indre, taip ir žinok. Gulėsim toliau ;**
Bitchy Blue. Apsileidusi kaip niekad!

Sick and tired.

UŽPISANTYS yra tie tūsai, kurie numuša motyvaciją toliau tūsintis, gyvent ir būt laiminga.
Vakar buvau UŽPISANČIAM tūse. Todėl šiandien turėsiu atsiimti su kaupu!

Kad Mane kur, bled, biškį nemėgstu žmonių...;// Vakar pirmą kartą gyvenime vakarėlio metu (gimtadienio vakarėlio!!!!) Man pakvietus visus išgerti už vakaro kaltininkę, tik maždaug 20 procentų svečių į tai sureagavo, mat kiti buvo užsiėmę pokalbiais apie ĮSKAITAS ir smiginio žaidimu. Štai dėl ko jau pusę antros Aš glaudžiau Elegija prie krūtinės ir skaičiau knygą Savo minkštoj lovytėj. Velniop viską.


Ryte vos pabudusi parašiau žinutę G, kaip silpnai jaučiuosi ir kaip vakar sušalau, o jos atsakymas privertė nusišypsot "Šįvakar brendis ir degtinė mus išgydys". Kadanors turėsim problemų dėl alkoholio vartojimo.


Leighton Meester - Somebody to Love. - šiandien tik Tu gali Mane įkvėpt seksualiausiam pasaulyje šėlsmui!

Bitchy Blue.

Morning Smoke

Nuostabūs rytai yra tie, kai nubundi nuo saulytės spindulių, besiskverbiančių pro langą, šalia matai ramiai snaudžiančią Savo mylimiausią šunytę, namuose - nė gyvos dvasios, nusileidusi į pirmą aukštą ant virtuvės stalo randi mėgstamiausią saldainį su M rašteliu "Labas rytas, išvažiavau paplaukiot. Skanios rytinės kavutės ;*" ir žinai, kad nėra kur skubėti...

O, kad taip dažniau! Pažadu visą šią atostogų savaitę paskirti poilsiui. Jokių pykčių, stresų, įtampų, intrigų. Vien rožinė ramybė aplink Mane. Žinoma, su mažytėmis naktinėmis išimtimis.... :)

14h turiu lėkt susitikt su G, bet dar neturiu jėgų ridentis iš lovos ir išlįsti iš minkštučio chalato. Norisi dar bent valandėlės tingaus tingaus pasivoliojimo pataluose. O tada galbūt ateis laikais pirmą kartą šį Pavasarį išeiti į terasą su naminėmis šlepetėmis ir pasimėgauti mėtinės cigaretės dūmais sėdint ant to žiemą iškentusio medinio suolelio, mat lauko baldai į terasą dar neišnešti.


Nuostabios dienos linkiu visoms žavingoms Damoms ir geležinės kantrybės visiems Damų Džentelmenams - ištverkit pavasarinius apsipirkinėjimus.

Noriu šaltos karamelinės kavos;**
Bitchy Blue.

Sooner or Later it will be over. For all eternity.

Gerai pamenu, kaip prieš gerus pusantrų metų suokiau apie lemtingus pokyčius Gyvenime, apie Naują Pradžią, Naująją Save. Tačiau kalbos teliko kalbomis ir realūs pasikeitimai įvyko kai jau buvau visai pamiršusi, jog jų noriu. Gyvenimas persivertė 180 laipsnių kampu, Aš pati tapau Sau nepažįstama.
Žinau, jog "niekada" yra pats galingiausias burtažodis, kurį ištarus būtinai išsipildys tai, ko manei niekad neįvyksiant, dėl to pastaruoju metu įnirtingai stengiuosi nebevartoti jo. Nes.. ką gi reiks daryti, jei netyčia surėksiu "Aš niekada netekėsiu iš reikalo"? Aha-ha, o jeigu kada vis tik teks? Nežinau, ar prilyginčiau tai Pasaulio Pabaigai, jei tik šalia Manęs vis dar sukiotųsi tos pačios prielaidos reikalui - t.y. tie patys patinai, nes jie vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau, yra tinkami ar bent pritaikomi. Išskyrus, žinoma, Ponaitį Netinkamąjį, bet jis ir nebus įtrauktas į sąrašą.

Įdomu, malonu ir kartu baugu yra tai, kad vienas ponaitis, sekantis šį blog'ą naujienomis neretai pasidalina ir su Mano sena sena sena Drauge, kurią drąsu, tačiau tikrai teisinga vadinti Seserimi.

Kaip M dažnai sako "Tai kenkia reputacijai".
Bet, velniop viską, Manoji jau ir taip negrįžtamai sukrušta. Aš lėbauju kaip žvėris, esu atvira kaip knyga, Mano vertybės yra abejotinos vertės ir kartais net smerktinos, Mano idealai - nuodėmingi, Gyvenimo būdas - palaidas, Aš rūkau daugiau, nei galima, miegu ilgiau nei reikia, piktnaudžiauju daugeliu Gyvenimo malonumų, apie Mano sklando kalbos, dėl kurių kartais norisi pasislėpt po pagalve, turiu apgailėtinų silpnybių ir niekaip neišsivaduoju iš slegiančių priklausomybių.
Manajai reputacijai pakenti galėtų nebent romanas su kokiu pagyvenusiu mokyklos mokytoju, o geriausia - ūkvedžiu, nes jo žmona dirba Mano mokykloje, dukra mokosi paralelinėje klasėje. Tada visi galėtų jau be sąžinės graužaties vadinti Mane "ta, pasileidusia ir žlugusia".
Na, žinoma, smarkokai persūdau. Nes Mano tikroji Aš yra tarytum ledkalnis - tik maža maža dalelė matoma paviršiuje, didžioji dalis nuodėmių ir paklydimų - glūdi giliai po tamsiausiais vandenimis, saugiai paslėpta nuo žvitrių akių.

Queen Bitch pati Sau gali pabūti nuodėmklausiu. Nes ne Jiems Mane suprasti ir ne Joms Mane teisti.
Šiandien apturėjau pusvalandžio trukmės pavasarį, kuomet su Elegija Lacrimosa dviese pasivaikščiojom aplink namą - vos maži ploteliai žolės išlenda iš po sniego, mes bėgam juos apmyžti - pasidžiaugėm Saulute, kuri tiesiog įkvėpė didingiems darbams, tačiau taip ir neišdrįsom Misterio Teisingojo pakviesti kavos puodeliui, nors ir puikiai žinom, jog tik Mes pačios galim tai padaryti...

Ir, ak, kokia Likimo Ironija - Man nuolat sekasi apie Save kalbėti daugiskaita. Anksčiau būdavo Aš ir Mano Vienatvė, o dabar jau - Aš ir Mano Paslapčių Saugotoja, Nelaimingų Meilių Apraudotoja - E.L.


Pavasariškai įsimylėti dar suspėsiu;**
Bitchy Blue.

Metas prisiminti tai, kas tikra.

Su Kovo 8-ąja, Moterys. Pasidovanokit Sau kokių auštakulnių, dailių rankinių ar naujų kvepalų - vis tiek idiotai vyrai tesugeba atitempti tulpių. Nekenčiu tulpių. Gležnos ir trapios, lepios gėlės. Bet Mano gėlyne kiekvieną pavasarį sužydi Night Queens - Juodai mėlynos tulpės, kurias tikrai myliu, neveltui pati Savo baltarankėm rankutėm pasodinau.

Kaip bebūtų liūdna ir graudu, šiandien jaučiuosi itin nepatraukli ir visiškai nemoteriška. Ištinęs burundukės skruostas (ačiūkas išoperuotiems protiniams dantims) griauna visą Mano grožį, o ir nuotaiką taip pat. Toks nuostabus oras, jei tik būčiau normalioje Savo kondicijoje, neabejotinai po pamokų būčiau keliavusi gerti kavutės į Gedimino prospektą su kuria nors iš Savo mergaičių, deja... Tiks ir ramunėlių arbatytė, ledo kompresas ir viltys, kad greitai praeis.

Šiąnakt sapnavau daug blogų sapnų. Tikriausiai todėl, kad vaitojau iš skausmo, o tai girdėjo žmonės miegoję kitam namo aukšte, Elegija Lacrimosa kone visą naktį prabudėjo atsigulusi Man prie peties, priglaudusi nugarytę prie Mano skruoto, apie kurį jau kalbėjau. Ir viename iš tų slogių šios nakties reginių Aš mačiau vieną visai neseną Savo Gyvenimo įvykį, tačiau viskas vyko truputį kitoje aplinkoje. Vakarėlyje, į kurį Aš dar tik planuoju eiti šį penktadienį. Niekas taip neįtrigo į atmintį, kaip Mano pasakyta frazė žmogui, kuris išvadino Mane "paskutine šli***a".

Tu esi maža nedėkinga, nepraustaburnė. Kadaise buvai labai artima Mano draugė. Dabar tu Man - tik eilinė, pasibjaurėjimo verta Kalė.

Po velnių, ar galėčiau dabar, išaušus dienai, pripažinti, jog tikrai taip apie ją galvoju? Neabejotinai. Ir ne tik apie ją galėčiau pasakyti tą patį. Apie labai daug moterų galėčiau pasakyti tai. Vakar perskaičiau labai intriguojantį posakį "Vyrus ir moteris sieja vienintelis dalykas. Tiek vieni, tiek kitos nepasitiki moterimis.". Kokia šventa tiesa. Ir kokia maža dalis moterų iš tiesų išdrįsta pripažinti, kad net ir artimiausios draugės yra konkurentės. Gal labai nežymios, bet vis tiek - konkurentės. Kiek mažai motinų ir dukterų sutinka pripažinti, kad jųdviejų tarpusavio santykiuose esama to moteriško bendravimo (ne pačia geriausia prasme) dvelksmo. O to tikrai yra ir net, drįstu sakyt, labai nemažai.

Aš esu pikta ir kerštinga. Išmesti žmogų iš Savo Gyvenimo - ypač moterį, Man nereiškia nieko (su mažomis išimtimis). Retai kada moteriška Draugystė gali tapti Gyvenimo varomąja jėga. Nes, būkim gražios, bet ir protingos - dažnai sakom, jog vyrai ateina ir išeina, o draugės pasilieka, tačiau kur kas dažniau iš draugių gyvenimų išeinam į parankę įsikibusios ne kam kitam, o būtent vyrui. Žinoma, sugrįžtam atgal. Jei tik priima.

Visad priimu sugrįžtančias ;**
Bitchy Blue.

Buvau pamiršus, kad esu Rock'n'Roll Queen

Žiemutė nesitraukia iš kiemučio. Nes per užgavėnes nevalgiau ir nekepiau blynų, nepersirengiau čigone ir neprašiau litų arba saldainių iš kaimynų. Bet dabar jau per vėlu tai padaryti, todėl teks ir toliau kentėti šitą koksą iš dangaus.


Penktadienis artėja ir ne, Aš nelėbausiu. Ne todėl, kad Man namų areštas, neišleidžia bičas, sergu, gavau ban'ą visuose Vilniaus klubuose ir net ne todėl, kad sėdžiu visiškam minuse, nes eilinį kartą krūvą pinigų išleidau pėdkelnėm/kablam/suknelėm/knygom. Ne. Sekmadienį vėl į ligoninę ir vėl negaliu vartot alkoholio prieš operaciją. O Man negert = nelėbaut. Taigi ir vėl nusimato jaukus penktadienis su filmu, kava ir čipsais lovoj drauge su Elegija Lacrimosa. Mano Paslapčių saugotoja ir Nelaimingų Meilių apraudotoja. Ak tiesa, dar prieš tai į teatrą. Laukiu nesulaukiu, jau keletą savaičių taip norėjau į teatrą!

Jaučiuosi jau pavargus nuo Gyvenimo, kuris labai tiksliai ir tvarkingai, it laikrodinis mechanizmas, juda pagal "Pakilimų ir nuosmukių" teoriją, nes, po velnių, nuosmukiai nuolat trunka ilgiau už pakilimus. Kaip ir šįkart. Aš vėl sėdžiu be mažiausio susižavėjimų objekto, Man ir vėl nėra dėl ko kliedėti ir Aš vėl imu jaustis vieniša. Nes ir vėl dėl Savo pačios kaltės (o gal derėtų sakyt ne dėl kaltės, o dėl noro, kad viskas būtų tobuliau, nei yra) praradau potencialų patiną. Na ir velniop jus visus, dvigalviai.

Moteriai, kurios nori visi, nereikia nė vieno! Deja, nedrįstu sakyt, jog esu ta, kurios nori visi, bet jei tik jie žinotų, ką Aš galiu... Ohohoh. Kandidatų neatsikratyčiau.

Nežiūrėdama į laikrodį kapoju šokoladinius saldainius (milijonai kalorijų, nusėsiančių ten, iš kur ne per seniausiai buvo sunkiai ir varginančiai nukrapštytos. Velniop, atšils oras - vėl pasimylėsiu porą savaičių su Diva ir sugrįšiu ten, iš kur atėjus.

Dievinu mp3 grotuve esantį grojimo būda "shuffle all" - jo dėka atrandu taip seniai pamirštų gabalų. Šiandien taip nutiko su Subways - Rock and Roll Queen. Tikrai buvau pamiršusi, kad esu Rock'n'Roll Queen. Liūdžiu, kad negalėsiu rytoj to prisiminti. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - ateina ilgas savaitgalis su dviem penktadieniais (hahaha) ir galėsiu tai įrodyti dukart! Nes Indriški shot'ai darosi mėgstamu gėrimu.

Be My little Rock'n'Roll King ;**
Bitchy Blue.