Rodomi pranešimai su žymėmis bičai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis bičai. Rodyti visus pranešimus

2010 m. rugsėjo 16 d., ketvirtadienis

If you can handle it undress Me !




















Bet tai kai morčiukas, draugai, ar ne? :D

Jeigu geram katinui ir Lapkritį - Kovas, tai tuomet jei būčiau Katinas, būčiau išties geras ! 12 mėnesių per metus !


Šiandien jaučiuosi totaliai kaip Miranda iš "SATC", tuo sunkiu Savo Gyvenimo periodu, kai Jos akiraty nebuvo matyt nė vieno fuckable patino ir netekusi kantrybės Ji suriko įžūliam stroikininkui : "You got what I want? You got what I need?? What I WANT...is to GET LAID. What I NEED...is to GET LAID".

Rodos, aplink tiek bičų, o Aš, leisdama kūno kultūros pamoką ant poilsio suolelio, negalėjau atplėšt akių nuo jauno, tyro ir žavaus jauniklio. Kas Man darosi, po velnių?! Jei jau ir G neatlaikius pyktelėjo - "Ką tu darai?!", tai jau galima manyt, kad Mano rijimas akimis buvo išties pernelyg įžūlus, išties pernelyg akivaizdus. Bet... NIEKO NEGALIU PADARYT!

Laukiu Gravity atidarymo, pasiilgau Savęs lėbaujančios ir viiiiisiškai atsipalaidavusios ! O tai per tą suknistą abitūrą Man nė velnio nepavyksta pamiršti visų tiesiog ore sklandančių problemų. Laukiu tik šimtadienio ir kitų baliukų, praskaidrinančių tą jobaną dvyliktos klasės Vergovę.
Beje, daviau Sau pažadą, kad šiemet nebesiausiu taip, kaip pernai - kiekvienai progai pasitaikius. Nuo šiol Mano Indriški shot'ai laisvai lietis, aukštakulniai į ritmą kaukšėti ir akutės sexy bitch'ams mirksėti galės vos kartą per mėnesį!

- Geriau rečiau, bet galingiau, - pasakė Indrė ir ilgesingai nužvelgė Savo eilės laukiančius vakarėlių atributus - fleškutę, kurią taip patogu prigriebt į taxi - kad kelelis nedulkėtų, fotiką, kuris įamžina akimirkas, kurias nevisad pavyksta įamžint galvai, ir angliuką, nes tik tikri Party Animals žino, koks jis svarbus lėbavimo apeigose !

Beje, jau žinau, kokios suknyčkos noriu šimtadieniui ! Rodos, greit jau bus laikas kreiptis į Savo asmeninę dizaineriukę, kad sumeistrautų Man toooookią !


























Kad į Mane bežiūrint net akis skaudėtų nuo rožinės !


Su Savo instinktais tvarkytis nepajėgiu ;**
Bitchy Blue.

2010 m. rugsėjo 12 d., sekmadienis

Queen Bitch is in LOVE !



















Gerai, pasveikinkit, pagaliau įsimylėjau!!!!! :D

Diiidelį vyrą !!! Prie tokio galėčiau šlaistytis su kokio tik norėčiau aukštumo heels'ais - vis tiek Jis būtų aukštesnis! Galėčiau lėbaut kone iki sąmonės netekimo - vis tiek Jis pargabentų namo ! Žodžiu, tyriausia Meilė, kokia tik begali užgimti Mano širdyje, užgimė šįvakar stebint tą karštą gražuolį, kadais paatviravusį TV ekranuose, kaip yra nudegęs nuo moterų !

Aš iš tiesų nesistebiu, kad jis nudegęs ! Kai esi toks karštas, tikriausiai trauki ne mažiau karštesnes. Baby baby, get in the water, you are on fire !!!


Iš tiesų Aš nė velnio nesidomiu krepšiniu, čia buvo pirmos Mano stebėtos varžybos ir Man net nepasakyčiau, kad patiko, bet Aš visad UŽ, kai kalba pasisuka apie karštus vyrus !

Beliko pradėt gert alų ! ;**
Bitchy Blue.

2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

Kiss Me properly and stop Your teasing...


















Sako, kartą paragavęs - negali sustot. Ir neklysta.

Ruduo užklupo visu pajėgumu. Nuo drėgmės ir žvarbaus vėjo šaltis, rodos, apsigyveno menkiausioje kūno dalelytėje. Šildausi jau antru arbatos puodeliu, tūnau pasislėpusi po dviem minkštučiais pledukais ir nė velnio šiluma negrįžta pas Mane.

Norėčiau nė žodeliu neužsimint apie naujus mokslo metus, deja, tai neišvengiama Mano būties dalis, todėl paminėsiu bent tiek, jog mielu noru dabar dar paatostogaučiau. Pirmoji diena buvo way too hard ir neguodžia net tai, kad rytoj Man tik į ketvirtą pamoką ir taip bus kiekvieną Penktadienį. Morališkai pasiruošk kaskart lėbaut, Indrut.!

Turėjau šiokių tokių darbo planų, kurie, eilinį kartą, ir liks tiesiog planais. Galbūt taip jau lemta - vienu metu negali sektis visos sritys.

Nors ir kaip beviltiškai apgailėtinai tai benuskambėtų - norėčiau dabar šalia Savęs turėti kokį nors fantastišką jaunikaitį, kuris sušildytų sušalusius kojų pirštukus (Man vis dar balerinų sezonas, neesmė, kad jos perpirksta per pirmas buvimo lauke minutes) ir papūstų per karštą arbatą, paglostytų Man plaukus, kai imu nervintis papuolus į eismo kamštį ir pamasažuotų kaklą, kai raumenys iš įtampos įsitempia iki skausmo. Ir negana, kad tiesiog padarytų šiuos darbus - tebūnie jie atlikti dar ir su Meile.! Ar bent jau rūpesčiu. Tuo tokiu... simpatingu! Vadinkim taip.

Deja, artėja dar vienas žvarbus metų sezonas (+/- 9 mėnesių trukmės), kurį teks nugyvent Savo pačios draugijoje, pasitenkinant tais trumpalaikiais, karštesniais už karštus, dėl to pernelyg greit perdegančiais, romaniūkščiais, niekad neduodančiais nieko šilto.

Gal senstu? O kaip gi - būt abituriente tai ne šuns pypas!

Faithless - Not Going Home


Aukščiausia gimnazijos abiturientė ;**
Bitchy Blue.

2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

...and the living is easy

Kai Likimas taip jau susiklosto, kad negaliu turėti vieno bičo, į jo vietą atsiunčia kelis naujus - kad būtų kuo užimt mintis, kol negautojo prašalaičio atvaizdas dings iš akių!

Nieko stebuklingo - dabar gavau visus kriterijus atitinkantį naują grobį! Naivų, super naivų grobį... Pats atėjo į spąstus.

2010 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienis

Is it over? Already?!



















Negalėdama patikėti akis badančiu atostogų pabaigos faktu, Aš gurkšnoju šiltą mėtų arbatėlę ir gulėdama lovoj rezgu šitą įrašą - neįtikėtina, čia tikriausiai buvo ilgiausia Mano nerašymo pertrauka nuo pat rašymo pradžios.

Aš nežinau, kokie žodžiai būtų pakankamai stiprūs, kad išties taikliai apibūdintų viską, ką patyriau per paskutinį Vasaros mėnesį. Jis buvo... geriausias? NEPRILYGSTAMAS! Ir kad jau Vasara beveik baigėsi - juk rytojaus naktis bus skirta grožio procedūroms (tebūnie visi rugsėjo pirmąją apaks pamatę fantastišką įdegį, padailėjusią odą ir stulbinančią plaukų spalvą!) ir nusiteikinėjimui naujiems mokslo metams (pradedamiems, beje, ta pačia skamba fraze "o šiemet tai jau Aš tikrai mokysiuos!"), kurie tikriausiai ir vėl prabėgs greičiau, nei dabar galiu įsivaizduoti.

Summer of 2010.

Tai nebuvo šiaip nuotykių, lėbavimų, poilsio ar linksmybių Vasara. Ne ne ne. Anaiptol. Tai buvo atradimų ir pirmųjų kartų Vasara! Tai buvo Vasara, skirta Man Man Man ir tik Man. Kiekviena diena, kiekviena mažiausia akimirka - tik Man ir dėl Manęs. Ranką prie Martinio taurės pridėjusi galiu iškilmingai prisiekti, kad dėl nieko nesigailiu ir nieko nekeisčiau. Nieko nedaryčiau kitaip. Pakoreguočiau tik tolimesnę įvykių eigą, deja, to padaryti negaliu, nes niekas dar neaišku...


Vis tik, jei tektų išsirinkti geriausią prisiminimą - neabejotinai juo taptų viena fantastiška naktis iš atostogų Palangoje. Naktis, po kurios Aš galėjau kraustytis į Kauną, paskelbt Sau celibatą, pasikeisti pavardę ir vardą, aj, ką ten - daug ką galėjau vien už progą tai pakartot.
Štai ir visa atostoginių one-night stand'ų bėda - jei jie buvo geri, norėsis pakartot, o progų tai padaryt - nebebus.
Ir nors visad laikiau Save be įsipareigojimų eksperte, kaip dažnai Man ir nutinka, mažumėlę suklupau su tais Savo "Man taip niekada nenutiks". Nutiko :D Bet jau vsio, pasveikau.

Dar vienas punktas - nors gera reputacija ir yra tai, ko niekad neturėjau, dabar turiu tiesiog pagerintai puikią!

Bitchy Blue patarimas ateičiai - niekad nesusidėkit su bendraamžiais prašalaičiais. Nuo šiol įvedu Sau itin griežtą bičų amžiaus cenzą - minimum 4 metais vyresni arba bent pora metų jaunesni. Nes bendraamžių malalietkų dar dorai nefunkcionuojantys peniai provokuoja jų smegenis iškraipyti faktus, pasaldinant juos fantazijomis. Nejaugi sakysi, kad paplūdimy nevykusiai pasiglamžei su geriausia mergina, kokią tik kadanors yra tekę pakabinti ir dorai nė nežinojai, kaip visas tas pasiglamžymo reikalas turėtų būt atliekamas? Verčiau papasakok draugeliams, kaip audringai pasidulkinot!

Taigi taip Aš pati to nežinodama, audringai pasidulkinau su vaikučiu, turinčiu lakią fantaziją.

Paskutinį Vasaros savaitgalį nutariau neprastai užlėbaut ir išlėkiau į Savo chill'o Žemę - Raseinius, kur gyvena Mano krikšto tėvai. Trumpai tariant, ten atsipalaiduoju labiau, nei derėtų, o ten esančioj ex-kepykloj vykstantys tūsai tikrai patektų į Mano mėgstamiausių tūsų penketuką! Apsilankiau ten vykusiam Sel'o koncerte, tikrai nenusivyliau, per vakarą sumedžiojau septynis bičus, tačiau vos septintasis buvo tikrai vertas dėmesio. Deja, nepalikau jam savo telefono numerio, dėl ko vėliau mažumėlę gailėjausi, bet nutariau jį susirast. Dievaži, pirmą kartą gyvenime šitaip ieškojau bičo! Pračekinau facebook'e viską, ką buvo įmanoma pračekint jo beieškant! Net parašiau skelbimiūkštį "Pamačiau, patiko, bet neišdrįsau" grupėj, su viltim, kad rasiu ir... ką jūs manot? Likimas yra tai, kuo net ir didžiausia Queen Bitch tiki - Jis pats Mane susirado per to koncerto nuotraukas!

"Ką jūs, ką jūs, ar tik čia ne žavingoji tūsų liūtė iš Sel koncerto?" - taip, Mielasis, tai tikrai Aš!

Tiesa, ar minėjau, kad ši Vasara - Pirmų Kartų? Neatsitiktinai. Prie progos kada net padarysiu Pirmų Kartų suvestinę!


O dar viena linksmybė desertui! Mano siautulingoji M, matyt, tikėdami atrast naująjį Mano blog'ą (po senojo tikriausiai tapo didžia Mano gerbėja ;D), pračekino visą google su Mano vardu ir pavarde paieškos laukely, deja, rado tik nuotraukas, kuriose buvau neva tai Aš - jas išsispausdino ir šventai tikėjo, kad Aš šitokiu būdu uždarbiauju. Tos nuotraukos, jei kas dar pamenat, puošė senąjį blog'o dizainą.





























Taigi vadinasi Aš tikrai tokia graži ir fotkinuosi su tokiais lediniais bičais, gal ir nieko :D


Kai normaliai įkalu, tampu Britney ;**
Bitchy Blue.

2010 m. rugpjūčio 3 d., antradienis

Šiai Nakčiai


























Nauja, tai užmiršta sena. Visos ir visi tai žinom.

Šiandien labai sėkmingai radau kokių 8 metų senumo suknelę, kurią dabar transformuosiu į palaidinę ir būsiu laimingesnė, nei laiminga, vilkėdama ją ir žinodama, kad šita iš naujo atrasta seniena saugo tiek prisiminimų!

Lygiai taip pat prisiminiau ir seną, bet labai labai gerą filmą su dabar jau senu, bet, ačiū Gyvenimui, juostoje įamžintu, kavalieriumi.
Ir šiąnakt Savo sapnuose Aš einu su juo į pasimatymą ! :D Į pasimatymą su greitu maistu išsinešimui, valgomu jo juodam kabriolete po atviru dangumi, kuriam nėr nė vienos žvaigždės, o pasimatymo pabaiga kokia nors apgailėtinai nuvilianti, bet kartu ir velniškai suintriguojanti - kad norėtųsi susitikti dar kartą!

Tiesa, visai nenutuokiu, kaip toji taisyklė galioja buvusiųjų (kitaip tariant, ex'ų) srityje, bet, įtariu, neįspūdingai šauniai. Laikas bėga ir, deja, retam kuriam iš mūsų tai - į naudą. Todėl vien besiremdama Savo kukliai vargana patirtimi galiu pasakyti, kad būtent prašalaičių požiūriu, tai visiškai negalioja. Nes čia naujas, tai ką tik sutiktas. Arba pamirštas :D


Pamiršau paminėt filmą ir bičo vardą :D Abandon O bičą vis tiek geriau parodyt...



















Mano paskutinis įkvėpimo šaltinis - demotyvacija.lt Tokių perlų ten kartkartėmis užtinku, kad, rodos, akyse nušvinta!Šiandieninis lobis...

Jei mergina geria - ji turi priežastį. Jei ne - vaikiną.


Renkuosi turėt priežastį! ;**
Bitchy Blue.

2010 m. liepos 21 d., trečiadienis

Opa Opa O-pa-pa























Vasara ta... Nežinau nežinau.

Neturiu kuo pasigirti/pasidžiaugti. Bičų nėra, linksmybių - taip pat. Keli litrai sangrijos "Vasaros terasoj" su iš Italijos parbraukusia Elena, galima sakyt, nesiskaito. Per ramiai. Nėra freakinimosi - nėra prasmės apie tai kalbėti!

Bet Aš jau kraunuosi daiktus ir planuoju savo super sweet palėbavimą "Spartakiadoj". Tėvai dar nežino, kad vežu Aš, o su Manim - tik du karšti eržilai, (tiesa, vienas - beveik Brolis), bet manau, tikrai sužinos. Kai išlydės :)

O šįvakar jau krentu į patalus žiūrėt "American Beauty" - kad ir kaip tai bepasibaigtų!

Nežinau nežinau ;**
Bitchy Blue.

2010 m. liepos 1 d., ketvirtadienis

...but she believe in shoes & cars











Kol vieni geria dėl ką tik paaiškėjusių LT egzamino rezultatų (vieni iš džiaugsmo, kiti - iš nevilties), Aš tiesiog gaivaliojuosi po vakarykščio šėlsmo, kuris buvo, na... fantastiškas. Ir dar daugiau.

Mudvi su G taip tradiciškai pasifreakinom, kaip labiausiai ir mėgstam...


*********** oficialiai skelbiu Savo nauja mėgstamiausia terasa! Visos žavingos damos turėtų ten apsilankyt ir įkalt bent litrą to saldaus rožinio vyno, kuriuo vakar mėgavomės mes...

- Saldaus rožinio vyno.
- 0,5l?
- Litrą.
- Litrą?! :O


Naktinis apsipirkimas Mindaugo maximoj leido Man suprast, kaip iš tiesų Vilniui reikia parduotuvių, dirbančių kiaurą parą - nežinau, ar tai, kad Aš buvau pakankamai įkalusi ir pernelyg draugiška, ar tai, kad naktinio apsipirkinėjimo dvasia buvo paveikusi visus tuomet buvusius parduotuvėje, užmezgiau kelioliką pokalbių ir išdalinau keliasdešimt šypsnių ir pečių truktelėjimų, lydimų "Įdomus laikas apsipirkti, ar ne?.." fraze.

- O, mergaitės, didelė šventė jūsų šįvakar laukia.
G - Mes nieko nešvenčiam.
- Čia šiaip, be progos?
Aš - čia kaip kasdien.


Tačiau vienareikšmiškai - geriausias ir geriausių vakarykštis nutikimas buvo taxi vairuotojas kalėdų senelis, su kuriuo drauge keliauja taksų veislės šuniukas. Net nenoriu prisiminti visų tų kalbų, kaip žinia, taxi automobilis Man - kaip kažkokia tarpinė erdvė tarp vakarėlių tobulos iliuzijos, iš kurios keliauji, ir kasdienybės realybės, į kurią Tave veža. Taigi taxi vairuotojui galiu papasakoti daugiau, nei kunigui, ypač, jei vairuotojas sako :

- Užsirašykit mano numerį - kitą kartą skambinkit tiesiai man.

Ir užsidegęs šviesą automobilio salone atsisuka ir priduria :

- Noriu pažiūrėt į šitas gražias mergaites.

Akimirką Man jo kraupiai pagailo. Nes viskas jam - jau praeitis ir neišnaudotos galimybės. Mums - viskas dar tik prieš akis ir Mes vis dar galim viską. Eidamos Trakų gatve sustoti tame vienuolyno kiemelyje ir surūkyti po cigaretę, kad "kelelis nedulkėtų", o bičams, sutiktiems tamsokame skersgatvyje, kuriame jie laužyta anglų-rusų kalba lenda prie neblaivaus vyriškio išrėkti "those who are not speaking in lithuanian, should just go home and shut the fuck up". Girta Aš tampu tikra poliglote - nėra kalbos, kuria nesusikalbėčiau. Taip pat tikra bebaime - nėra situacijos, kurios bijaučiau. Ir taip, galbūt vieną dieną smarkiai atsiimsiu už tas šustrumo bangas, ir kaip vienas ganėtinai malonus džentelmenas Vytautas, kad sakė "vieną dieną koks nors vyrukas duos teisingą kokteiliuką, po kurio atsibusi nepažįstamam viešbučio kambary su nepažįstamų vyrų kompanija ir viskas bus pabaigta ir užmiršta", bet Man taip nenutiks :) Tiesiog - nenutiks. Nes Aš užmerkiu akis prieš tai, jog yra sakančių, neva Aš priklausau žiauriausiam moterų tipui - egocentriškų egoisčių, harpijų - Man vis vien.

Akimirkomis kaip ši Aš susimąstau - ar galėčiau visus Savo nuotykius su prašalaičiais iškeisti į vieną tvirtą, rimtą ryšį su vienu vieninteliu ? Ar Manyje dar liko nors lašas, nors pusė lašo, romantiškosios, Meile tikinčios, Moteriškosios dvasios?
Tikiuosi. Nors ir beprotiškai abejoju.


Nutylėsiu keletą vakarykščių smulkmenų, kol jos nevirs didingais dalykais. O Aš gan ryžtingai nusiteikusi jas tokiomis paversti. I mean - didingomis!


Nejaugi Summer`2010 neturės Savo kokteiliuko Nr.1?! Nejaugi Summer`2010 turės tik Savo gėrimą - vyną?!

Mieliau renkuosi vyrą ;**
Bitchy Blue.

2010 m. birželio 18 d., penktadienis

Fuck Everything!















Labas, rytas, Stebuklingasis Pasauli!!!

Visad žinojau esanti good in bed, bet kad šitaip good - buvo net ir Man maža staigmenytė! 17 valandų tyro miegelio - štai ką Aš vadinu geru poilsiu! Tiesa, per tas 17 valandų buvo kokių 10 minučių pertrauka, kai pavargau miegoti vienoj lovoj ir perėjau į kitą. Dar puikesnis poilsis - suderink miegą su keliavimu! haha

Ir rytas toks nuostabus! Viskas dėl to, kad miegodama paskutines 3 valandas kas maždaug pusvalandį versdavausi vis ant kito šono (o šiaip jau Aš visą naktį išmiegu vienoj pozoj :D ) ir kaskart sapnuodavau vis kitą sapną. Apie vieną jų papasakosiu kiek vėliau.

Taigi dabar sėkmingai sėdžiu su pusryčiais rankose ( vanilinio plombyro su karamele ir migdolais, kibirėliu) ir dainuoju Robbie Williams dainas! Rock DJ ir Come Undone. Vyruti, Tu vis dar žavingas, net ir tiek metų prabėgus nuo tų dainų sukūrimo, jos turi savo spindesio! Apie Eternity nieko nė nesakau, tikriausiai nebūna dienos, kad jos nepaklausyčiau. Mano grotuve ji "Most Played" sąrašiuke yra trečioje vietoje. Po kitų dviejų depresinių ;DD

Vakar pagaliau pasiėmiau Savo vairuotojo pažymėjimą! Tiek Man jo ir tereikėjo, ko gero, jeigu šitiek laiko delsiau :D Ir pakeliui namo iš regitros užlėkiau pas G pasiimti daiktų, kuriuos ten palikusi esu jau nežinia kiek laiko, o juos pasiėmusi jau lyg ir keliavau namo, atrodydama taip, kaip atrodydama tikrai nenorėčiau būt pastebėta. Maždaug, conversai, džinsai, švarkas, palaidi praktiškai nešukuoti plaukai, nepasidažius ir bla bla bla. Žodžiu, nieko gero. Ir lyg tyčia, bled, sutikau dvi bobas iš praeities. Na, vienas iš tų atvejų, kai norisi tokius žmones sutikti tik būnant at my best , nes maždaug "o taip, mažulės, gyvenu fantastiškai - nesimato?!".
"Dievo pirštas" - sako M. Bet Aš sakau, kad jeigu jau D bičas neturi kur dėt savo pirščiuko ir būtinai nori juo rodyt į Mane, tai tegul verčiau pasikrapšto nosį, nes būna dienų, kai Aš VISAI nepageidauju dėmesio.
Na, o jas sutikus gi nebėgsiu į kitą gatvės pusę. Todėl apsiribojau žingsnio paspartinimu (na, žinot - skubu, sorry, reikalai, nanana) ir skambiu "labutis", lydimo plačia reklamine šypsena. Kartais suprantu, kodėl žmonės apie Mane blogai atsiliepia. Bet tik kartais.!

Ir grįžtant prie sapno - Ak, norėčiau jį turėti kaip filmą, kad galėčiau žiūrėt dar ir dar, ir dar, ir dar, ir daaaar kartą!!! Sapnavau nei tai Savo vestuves, nei tai piršlybas, nesupratau, kas ten per proga buvo, bet vyras Man ant piršto movė žiedą (toookį įspūdingą, kad oojojoj!!!!) ir pasakojo, kaip visą Gyvenimą svajojo apie vienokią moterį, o galiausiai gavo tokią, kuri pranoko visus jo drąsiausius lūkesčius :DDD Nuostabu, iš tiesų, kai realiam Gyvenime pradedu jausti nesveiką vyrų stygių, tai sapnai Man jų duoda su kaupu!

Beje, pagaliau prisiruošėm su mergaitėm nueit į "Sex and the City 2". Aš esu Samantha Jones ir viskas ;D Duokit karštų vyrų! Ir patraukit iš kelio VISUS VISUS VISUS vaikus.

I'm not scared of dying, I just don't want to ;**
Bitchy Blue.

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Mažumėlę perdegiau!




Kad jau šitaip, šiek tiek pablevyzgosiu!


Kadangi po mažiau, nei savaitės vienas Mano milžiniškas Fetish'as sugrįš į Mano darbotvarkę, nutariau prisiminti, koks gi jis nuostabus!


True Blood.


Pirmąjį sezoną peržiūrėjau jau, o varge!, trečią kartą! Antrojo griebsiuos dar tik antrąjį, tačiau tikrai ne paskutinį kartą. Ir, kad Mane kur, šitam serialui esu dėkinga ne tik už super turiningą laiką, praleistą jį žiūrint, bet ir už tobuliausio vyro etaloną.

Tokio tobulo, kad jei vieną dieną Man apsireikštų Dievas kaip tame anekdote....

Netikėtai namo po komandiruotės sugrįžta vyras, o žmona tuo tarpu lyg tyčia linksminasi su meilužiu. Bijodama sutuoktinio reakcijos, moteris puola melstis :
- Dieve, maldauju, padaryk taip, kad mano vyras nieko nepastebėtų!
- Gerai, - sutinka Viešpats. - Tačiau tavo mirties priežastis bus vanduo.
Moteris, žinoma, su viskuo sutiko ir Dievas padarė taip, kad vyras nieko nepastebėjo.
Bėgo metai, žmonelė vengė vandens telkinių, maudydavosi tik po dušu, gerdavo tik mineralinį iš naujai atidarytų butelių, gyvenimas tekėjo sava vaga, vyras pasimirė ir ji tapo našle.
Vieną dieną sulaukė netikėtos dovanos. Kelionės kruizu. Pamaniusi, kad jei jau per tiek metų nieko nenutiko, tai nenutiks ir dabar, juolab, kad vyras - miręs.
Kelionėje ji linksmai leido laiką nenujausdama nieko blogo, kol vieną naktį jūroje kilo milžiniška audra ir jai apsireiškė Dievas. Moteris ir šįkart puolė melstis :
- Dieve, nejaugi dėl manęs vienos skandinsi visą laivą?!
O šis jai atsako :
- Aš jus, kurvos, dvidešimt metų į šitą laivą rinkau!


...ir jei tas meilužis būtų JIS, tuomet sakyčiau Dievui - padaryk taip, kad Mano vyras išeitų savo noru. Antravertus, jei jau turėčiau tookį meilužį, vargu ar Man būtų reikalingas sutuoktinis!

Ir jei kada pagaučiau auksinę žuvelę, rasčiau keturlapį dobilą, aptikčiau švytintį jonvabalį, prieičiau vaivorykštės galą ar dar kokį mistinį reikaliuką, tai Mano noras tikrai būtų gauti TOKĮ vyrą. Pučiant gimtadieninio torto žvakutes niekad jo neprašiau, nes, kažkas iš aukščiau mato, Mano gimtadieniniai norai išsipildo, tik atvirkščiai, nei Aš prašau.

Alexander Skarsgård
(taip taip, tas pats beviltiškai glamžęsis su Lady Gaga - Paparazzi klipe!)

Garbės žodis, tokiam atsiduočiau nedraugavus, už naktį su juo sutikčiau sudegti devyniuose pragaro ratuose, o tada dasimušimui dar galėčiau prasisukt ir dešimtame! Ir taip, amžinybė Pragare mainais už naktį su Juo Man atrodo ganėtinai sąžiningas sandėris!

Laikausi tos nuomonės, kad geriau beviltiškai norėti to, ko niekuomet negausi, nei tiesiog norėti to, kas ranka pasiekiama ir tiesiog tingėti tai pasiimti. Visi žemiškieji berneliai, įtariu, susigūžia ištikti nepilnavertiškumo priepuolio, išvydę tooookį mažulį! Na, mažulis gal ir nėra pats tinkamiausias žodis, bet... Ak, velniop viską!


Sutinku būt valdoma geidulių!
Bitchy Blue.

2010 m. gegužės 31 d., pirmadienis

Not Enough!




Išmok gyvent su Savo nuodėmėm ir gėdom. Senatvėj, tikiu, imsiu visu šituo savo kraičiu didžiuotis, bet šiandienai... Galiu viską, išskyrus nutildyti sklindančias kalbas.

Na, gyvenu kaip Queen Bitch, tad teks ir pasekmes priimti kaip tikrai Queen Bitch - besišypsančiai, aukštai iškėlusiai galvą, nuoširdžiai padėjusiai ant visų pasaulio apkalbų, tarytum pati jose nė neegzistuočiau.

Prasta reputacija jaunystėje trukdo, senatvėje - teikia žavesio.

Praktiškai gimiau tam, kad kadanors pasenčiau! Viskas, ką Gyvenime darau, yra tam, kad senatvė būtų gražesnė, kad esant senai būtų lengviau gyventi, kad pasirūpinčiau savimi dabar, nes tada jau nebegalėsiu.
Net Mano visas šitas dabartinis lėbavimas su prašalaičiais yra vien tik dėl to, kad Savo Gyvenimo galulaukėje būčiau laiminga eidama pajūriu už rankų susikibusi su tokiu pat senu ir vos einančiu Savo vyru (na, čia tuo atveju, jei kartais pakankamai neužsidirbčiau vis jaunesniems ir naujesniems palydovams) ir Mane šildytų audringi jaunystės prisiminimai. It's all for You, My Old Age!


Beje, Aš vis dar neprarandu vilties sutikti Savo dream guy. Na ir kas, kad mažumėlę užsižaidžiau su netikėliais. Juk kiekviena Dama laukdama to vienintelio, savęs verto Riterio, turi teisę pasilinksminti su Savęs nevertais! Taigi ir naudojuosi progomis, kol tokių dar pasitaiko. Bet, prisiekiu, Aš rasiu tą Savo Somebody to Love ir Pasaulis apaks išvydęs, kokia mylinti, atsidavusi ir ištikima Aš galiu būti! Hahaha. Kas Man trukdo tokia būti jau dabar? O gi Aš dar nesutikau nė vieno, dėl kurio Man būtų verta tokia būti!

Sodoma ar Gomora, įtariu, Man būtų pati ta vieta gyventi ir mirti ;**
Bitchy Blue.

2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis

Haven't forgotten My way Home!












Sugrįžau. ;**

Maniau, grįžimo proga papost'insiu viską, ko neturėjau progos papost'inti anksčiau (per Savo gyvenimo Akmens Amžiuje laikotarpį), tačiau supratau, kad beprasmiška. Man užkišti blog'ą tuo, kuo jau seniai nebegyvenu. Netikra ir nesmagu.


Viskas kaip ir turi būti. I can't seem to be found somebody to love.

Dabar truputį išgyvenu emocinę kriziukę. Nes va užėjo noras pažliumbti ant peties kokiam nors bičui, kuriam Aš tiesiog beviltiškai rūpėčiau ir būčiau tiesiog svarbesnė už viską. Ir būtent, kai jau tiksliai žinau, kad su Misteriu Tinkamuoju nieko TIKRAI nebebus - Aš vėl suvokiu, kad reikia traukt į medžioklę. Kodėl nieko nebebus? Nes Aš nepajėgi susidoroti su Savo gyvuliškais instinktais ir fizinės traukos nebuvimas Man reiškia visišką pabaigą.

- Kas ne taip? Kas su juo negerai, kad netinka?
- Viskas su juo puiku. Aš tiesiog šventai tikiu esanti verta geresnio!


Ir tai sakydama Aš nė velnio nesimaivau, nekoketuoju ir nemėginu pasirodyti kažkokia tai super sweet. Anaiptol.

Kai Tu sakai Sau, jog "taip, ne ant to užšokau" ir su tuo sutinki todėl, kad ir kiti taip mano, yra visiškas šūdas, palyginus su tuo jausmu, kurį jauti, kai galutinai suvoki ir įsisąmonini, kad ne ant to užšokai, bet jau būna per vėlu kažką padaryti.

Būtent taip dabar ir Aš jaučiuosi.


Dieve, jeigu vis tik Tu egzistuoji - atsiųsk Man Chuck Bass'o asmenybę, įsikūnijusią Eric Northman'o kūne. Tiesiog esminiai reikalavimai Mano dream guy - nepriekaištinga išvaizda ir besąlygiška Meilė Man, kas be ko - absoliuti finansinė laisvė. TIK. Ir nusispjaut Man į tas bobučių pasakas, neva tai - velniop visus princus, svarbu, kad būtų ŽMOGUS.

Man atvirkščiai - velniop visus tuos žmogiškuosius. Duokit KARALIŲ! ;**
Bitchy Blue.

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

If you need Me - Call Me

















I'll be there in a hurry, You don't need to worry.

Pamenu, prieš daug metų buvo viena mėgstamiausių dainų - po filmo "Pamotė" su J. Roberts. O šiandien aptikau nuorodą į ją, ant vieno mielo bičo ( ;)) ) sienos feisbuke. Miela prisiminti, smagu padainuoti.

Ain't no mountain hight enough.!

Galiu ir vėl Sau surikti "Bring back the BLONDE Me!" - nes taip taip taip, Aš vėl blondinė. Šįkart toookia šviesi, kokia dar niekad nebuvau. Ir, ak, svaigstu nuo komplimentų! Džiaugiuosi ta laisve, tuo lengvabūdiškumu, skrajojančiu aplink Mane! Giliau kvėpuoju, plačiau šypsausi, mažiau imu galvą nereikšmingas smulkmenas. Rodos, tik plaukų spalva, o kaip pagyvina būtį!

Šeštadienį su mergaitėm pažymėsim Mano pilnametystę ( tai, ką su E.K.P. atlikom penktadienį - visi "mes monozigotinės dvynės", "kaip tai nėra sąrašo?!" ir "nebegerk, bet bent rankoj palaikyk", prikolai - tik apšilimas) taip, kaip priklauso ją pažymėti! Su absentu, heels'ais ir pakvaišusiais šokiais!


Ir, po velnių, dėjau ant visų čiūvų. Tikrai. Jie arba pernelyg rimti, arba pernelyg lengvabūdiški. KUR AUKSO VIDURYS?! Taip, puikiai žinau - dabar reikia lėbaut su plevėsom, kad po 15 metų galėčiau be kirmino širdy kūrent židinį su rimtuoliu, pilančiu raudoną vyną į Mano taurę ir bučiuojančiu į kaktą (whuahaha, nuoskaudos :DD) prieš miegą. Kažkaip apie rimtuolį, solidų ir išlaikytą, naktimis pavirstantį į aistringą eržilą, niekad nepagalvoju, nes, atvirai kalbant, netikiu tokių egzistavimu. Bus taip, tarsi geriau ir negalėtų būti!
O visi pasiūlymai "gerai patūsink, nusitempk ką nors į lovą" - tegul eina jie *********** su tokiais pasiūlymais. Jeigu nerašai "nusitempk mane šiąnakt į lovą", tai geriau nerašyk iš viso. Nes Aš vis dar saugau Savo reputaciją ;D


"Moterys ieško vyro su gera ateitimi, vyrai - moters su maža praeitimi." Labai įnirtingai stengiuosi būti tokia moterimi, todėl Savo praeitį slepiu po šešiasdešimt keturiais užraktais. Kodėl ne šešiasdešimt devyniais? Nes kol kas tiek dar neprireikė.


Blondes have more fun! Who cares that brunettes remember it next day ;**
Bitchy Blue.

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Fucked Up





















Jeigu sakai "Man niekad taip nenutiks", tai jau būk pasiruošusi, kad artimiausiu metu nutiks dar ne taip. Prisikalbėjau, prisikarksėjau, prisišaukiau. Pradedu tikėti, kad žodis "niekada" yra pats stipriausias burtažodis. Daugiau jokių "niekada", nes juk, po velnių, maža kas!!! Negali žinot!


Sąžinė nepabudo, ne. Širdis pradėjo plakt. Kad ją kur.

Reikėjo šiandien kažkaip prasiblaškyti ir nors trumpam pabėgti nuo savo minčių, todėl nulėkiau pasidaryt manikiūrą ir nusidažyt antakius. Kažkaip į galvą nešovė, kad sėdėdama grožio salone turėsiu dar daugiau laiko ir erdvės savo nežabojamos minčių audroms. Klausiu Savęs, kur buvo Mano smegenys, ir atsakymo nerandu. Manęs nė velnio nekamuoja moralinės pagirios dėl pačio įvykio fakto, ar Savo poelgio neatsakingumo, Man nuoširdžiai nieko negaila, bet Mane be proto neramina tai, apie ką dabar be perstojo galvoju. Nors, Meilė Man juk tiesiog netinka prie veido.

"Bijau, kad ne ant to užšokai". Aš irgi to paties bijau.


Scared of Intimacy. Again. ;**
Bitchy Blue.

2010 m. gegužės 3 d., pirmadienis

Paskutinis Queen Bitch pasispardymas, arba one-night stand






"Tu norėtum prieit, bet bijai, nebijok - ji pati prieis". Žodžiai iš dainos "Nimfomanė", Man vis skambantys galvoje... Tikrai, kad nebijok. Prieisiu.


Mano paskutinysis pasispardymas buvo tiesiog... Na, net šis blog'as nėra visiškai pajėgus atlaikyti visą necenzūruotą informacijos srautą, tačiau nesileidžiant į smulkmenas galiu pasakyti, kad viskas buvo tiesiog neprilygstama. Pradedant vakariniu alkoholio apsirūpinimu maximoje (Mane aptarnavo 22.01 - tiesiog jau po darbo laiko pabaigos! :D), baigiant kelione namo (nei anksti, nei vėlai - po paros be 4 valandų).
Ir nors Gravity buvo tiesiog apgailėtinai mažai žmonių, barmenas suplakė patį tragiškiausią mėlyną kokteilį, kokį tik esu gėrusi - vis dar jaučiuosi laiminga iki begalybės, nes nuostabūs prisiminimai neapleidžia Manęs ir kaskart, pagalvojus apie vieną tos nakties detalę visu kūnu nueina tie begaliniai smagūs šiurpuliukai. O pagalvoju Aš, atvirai kalbant, labai dažnai. ;D


"Gyvenime turiu vieną taisyklę ir stengiuosi jos niekad nepamiršti. Reikia neklaust, reikia imt ir daryt".

Man ir pačiai baisu;**
Bitchy Blue.

2010 m. balandžio 25 d., sekmadienis

They only want You when You're seventeen...

...when you're twenty-one You're no fun.



Šiandien leidžiu Sau klausytis tik jos. Nes skaičiuoju paskutines dieneles, kol dar galiu.










Kartais Man norisi atsiprašyt pačiai Savęs už tai, kad esu tokia neapsisprendusi. Vakar visą mielą dieną slankiojau aplink telefoną, laukdama žinutės, tikrindavau savo el. paštus ir neleidau skype'ui iš online pavirsti į away, kaip smarkiai troškau žinutės iš Misterio Tinkamojo! Kaip bebūtų keista, sulaukiau. Tačiau, ak, kaip netikėta! - tiek ir tereikėjo, kad suprasčiau, jog jo visai nenoriu. Na, štai, parašė, pakvietė, prisipažino, ok - gana, kas dar? Nebeliko ko siekti - nebeliko ko norėti. Ta nelemta medžiotoja Manyje... Kada užmigsi?!
Ir šiandien jau lyg ir buvau susitaikiusi su tuo, kad metas vėl žvalgytis naujo grobio, naujo susižavėjimo objekto, naujos aukos, tačiau staiga ir visai nelauktai - ir vėl, ak, kaip netikėta! - susigriebiau galvojanti apie Jį! Misterį Tinkamąjį. Kad Mane kur, jofana, kada tai baigsis?!


Galbūt Mano artimiausias draugas, turintis didžių polinkių į poligamiją, šįkart ir teisus - galbūt čia, būtent jis yra - perfect guy for Me. Kas ten žino, o juk nepabandžius ir nesužinosi! Todėl Aš jau galbūt net esu pasiruošusi truputį koreguoti Savo artimiausios ateities planą vardan vienos mažos kvailystės. Kol dar solidi pilnametystė neapsireiškė Mano pase!!!


Deja, esminis Mano Gyvenimo punktas - niekad neįsimylėk - lieka toks pats, nekeičiamas ir nenuginčijamas. Nes Meilė Man tiesiog netinka prie veido...
Ak, tiesa! Išsigydžiau priklausomybę nuo Romantinių Dramų. Išliaupsintoji dramutė "Dear John" nė neprivertė blakstienų suvilgyt ašarėlėmis. Kiek daug jau tokių persaldintų meilybių esu mačiusi... Nicholas Sparks, akivaizdžiai, visas Savo knygas rašo turėdamas tą patį tikslą - pravirkdyt ir sužavėt. Jofana, apmaudu, kad darausi atspari... Anksčiau nieko geriau nebūdavo už pažliumbimą su N.S. romanu, ar pagal jį sukurtu filmu. Teks pult ieškot naujo Fetish'o.




Nesigailėk nė vieno;**
Bitchy Blue.

2010 m. balandžio 23 d., penktadienis

"Jeigu neturi ką pasakyt, tai kalbėk"






Pati negaliu patikėti, kad vakar iš tiesų pagaliau susitikau su Misteriu Tinkamuoju po begaliniai ilgos pertraukos! Tai buvo... keista. Ir nieko tuo pačiu. Na, tikrai, geriausias žodis tam susitikimui (pasimatymu tai vadinti būtų didžiausias absurdas) apibūdinti būtų tiesiog nieko.
Sutikau su juo dar kada susitikt pažaist šaškėm (nes šįkart taip pat žaidėm, Aš super smagiai pralošiau visus 4 kartus. FAIL.), tačiau žinot, tas atsisveikinimas, kurį darbdaviai pasako darbuotojams, atėjusiems į pokalbį dėl darbo "Mes jums paskambinsime", tačiau tai reiškia, kad užsikrušk, nieko tu nesulauksi, tai štai vakar jis atsisveikino labai panašia fraze "Aš su Tavimi susisieksiu". O dar ką sapnavau šiąnakt! Jog per kitą mūsų pasimatymą jis trumpam atsiprašo, pakyla nuo staliuko ir... matau, kaip įsėda į automobilį ir nuvažiuoja. :D Ir jau nebe pirmas kartas, kai sapnuoju kažkokią keistenybę. Būtent susijusią su juo.
Dar šis tas - daugiau nebenoriu jokių susitikimų-pasimatymų, kurių metu nevartoju alkoholio, nes tas pernelyg blaivus protas Mane taip glumina, o pernelyg logiškos išvados neleidžia idealizuoti situacijos. Labai neočin.

Ir dar kartais taip pradeda graužti sąžinė, kad neįsitaisiau tokio bičo santykiams be įsipareigojimų, kai tam buvo metas. Dabar jaučiuosi jau morališkai iš to išaugusi, o tada, kai tikrai tai buvo tinkama ir priimtina, maniau, jog visi tie pasiglamžymai nieko daugiau nereikalaujant yra amoralus elgesys. Oo, kad Man tuometinius laikus ir dabarties protą. Tikriausiai būčiau nuėjusi dar didesniais klystkeliais ir prie Queen Bitch vardo būčiau gavus dar ir kokios pigios kurvos etiketę, tačiau ko gi nepadarysi vardan nuodėmingų malonumų perpildyto Gyvenimo?...


Dėl to šiandien noriu atsigriebti, todėl lėksiu į Savo draugučio koncertą (pirmą kartą apsilankysiu draugo koncerte - tikrai nebloga draugaitė...;/) ir būtinai susisuksiu kokią geram vakarui įpareigojančią suktinukę hašišo. Nes alkas šiandien nė kiek nevilioja.


Pradedu bijoti pati Savęs. Pradedu bijoti, kad akimirkai atsipalaiduosiu ir įsimylėsiu tą būtybę, kuri intriguoja Mane kiekviename Gyvenimo žingsnyje. :X


Tu pasislėpsi - Aš surasiu. ;**
Bitchy Blue.

2010 m. balandžio 16 d., penktadienis

He's just not that into You.











Klausausi tų apverktinų savęs gailėjimųsi, dejavimų, kodėl gi jis neparašo, ką ne taip gi padariau, ar per mažai mylėjau, ar per mažai skyriau dėmesio... Po velnių. Elementari ir aiški realybė - nenori jis tavęs, nenori.

Neduok, Die, žinoma tokią situaciją gyvenime ir nuoširdžiai tikiuosi, kad Man pačiai neteks tokioje atsidurti, bet jokiu būdu negalima prarasti sveiko, blaivaus proto tada, kai reikalai pakrypsta Meilės fronto link.

Na, paliko jis tave pačiam tavo jausmų įkarštį, tai ką dabar daryti? Paverk, pagailėk savęs dieną, dvi - nusišluostyk ašaras, nusipirk naujus batus, išeik su draugėm palėbaut - pradėk naują gyvenimo etapą. Galų gale, susirask kokį nors prašalaitį, kad praskaidrintų nuotaiką ir užpildytų vienatvės valandas. Tik jau nepulk persekioti buvusiojo, kelti pavydo scenas dėl jo naujų merginų, reikšti kažkokias teises į jį. Viskas baigta. Jis ne tavo, o, beje, niekad tokiu ir nebuvo. Jūs buvot kartu, bet ne vienas.

Nepajėgiu įsisąmonint visos tos myliu-noriu-negaliu esmės ir kažkodėl abejoju, ar pavyks Man tai įsisąmoninti pačiai to nepatyrus, bet kiek teko padaryti išvadų stebint veiksmą iš šalies - Damos pasidaro tikros tuščiagalvės, kai kalba eina apie meilę vyrams.

Nesuprantu, iš kur ta idiotiška mintis, kad jeigu jau judu vieną kitą trečią dešimtą kartą tiesiog pasidulkinot, drauge kažkur nuėjot ar pasiglamžėt kokio vakarėlio metu, tai priklausot vienas kitam ir esat kone susituokę. Būti pora - nereiškia būti vienu individu, kurio poreikiai sutampa visais gyvenimo klausimais. Gerai, kol abiems gerai. O kai nors vienas pradeda dusti - prasideda katastrofos.



Ėj, kur ta moteriškoji Mano dalis, kai Jos taip reikia? ;**
Bitchy Blue.

2010 m. balandžio 4 d., sekmadienis

Su šventom, Nusidėjėliai! ;*














Bet ne apie tai.

Kadangi pastaroji savaitė buvo tiek pat nuostabi, kiek tragiška, būdama tikrai tikra lietuvaitė privalau pirmiausia peržvelgti tragiškiausias naujienas.

Taigi, dabar sėdžiu be ryšio. T.y. be mobiliojo telefono ir vis dar be abonento SIM kortelės, nes žavingą ketvirtadienio popietę visai nežavingas narkomanas tiesiog išplėšė Man iš rankų Mano mobilųjį telefoną. Tiek jį ir temačiau. Telefonas nebuvo labai vertingas, bet nemalonumų nemažai, o ir prarastų nuotraukų, telefono numerių be proto gaila. Na, bus pamoka, kaip reikia viską laikyti kompiuteryje, USB raktuose ir kur tik nori, kad tik kuo daugiau kopijų turėti.
Visos atostogos praleistos tiesiog totaliai prieš Queen Bitch politiką. Nė vieno vakarėlio, nė vienos nakties prašoktos klube, nė vieno nusigėrimo, nė vienos žolės suktinės, nė vieno suvedžioto jaunikaučio, nė vienos naujos apkalbos. Bet pamiegota, pailsėta, pasportuota ir pakūdėta pagal planą. Tik tai ir guodžia. Na, bet kadangi dabar - šventės, stalai lūžta nuo gardumynų, bijau, kad šitos nuodėmės ims atsispindėti ten, kur mažiausiai reikia. Na, bet juk bausmės retai kada būna adekvačios ir gal nebėra ko ir stebėtis...

Dabar ketinu eiti užsiimti valios ugdymu ir pažiūrėti trijų valandų trukmės filmą. Taip, ketinu pažiūrėti, o ne pusę pramiegoti, pusę prasvajoti. Nes dabar kone bet kas atrodo geriau už sėdėjimą prie tų suvedžioti mėginančių pyragaičių. Nekenčiu jūsų visų, verčiat Mane jaustis bejėge apsirijėle. Kokia, beje, ir esu. Ar bent buvau.

Išgyvenu pavasarinį pokyčių poreikį ir kaip visad, pirmas dalykas, kurį norisi pakeisti, tai šukuosena, arba Mano atveju, plaukų spalvą. Nes jau per daug metų paaiškėjo, kad vienintelė Mano šukuosena yra ilgi tiesūs, neiškarpyti plaukai. Paprasta ir gražiausia, kas begali būti. Bet pokyčių reikia ir su spalvom Aš mėgėja paeksperimentuoti. Dabar tik kyla klausimas - ar dar šviesėti, ar jau dabar tamsėti link buvusios natūralios spalvos? Ir ar reikia kirpčių. Ne, ne tų klaikių beskonybių iškarpytų kampu/kreivai/simetriškai, ar tų vos leidžiančių įžiūrėti kelią ir dengiančių veidą tarytum užuolaida. Noriu gražių, paprastų, lengvučių kirpčiukų. Antravertus, žinau koks jie vargas ir pragaras. Dėmesio kasryt reikalauja tiek pat, kiek kūdikis ir jeigu nenori atrodyt kaip ką tik po audringo vakarėlio, turi tą duoklę kasdien atiduot... Ir oj bleet, vargu, ar Aš tam pasirengusi...


P.S. Oras jau pakankamai atšilo, kad išsitraukiau J.Lo heels'us ir, ak koks sutapimas, - ateinantį savaitgalį Mano dviejų geriausių Draugių 18tieji gimtadiniai! Vienas - penktadienį, kitas - šeštadienį. Dvi žavios progos, dvi poros dar nė karto neavėtų batelių. Beliko apsispręsti dėl suknyčių ir Aš nesustabdoma! ;D

Iki pilnos laimės trūksta nebent neprilygstamo palydovo, vilkinčio armani kostiumą ;**
Bitchy Blue.