Rodomi pranešimai su žymėmis Alexander Skarsgård. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Alexander Skarsgård. Rodyti visus pranešimus

2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis

Penktadienis?! No way !















Dangus maišosi su Žeme. Oras nepalankus ne tik lindimui iš namų. Jis nepalankus net lindimui iš lovos. Taigi kraustausi ten ir pasilieku tiek, kiek tik prireiks.

Karšto šokolado, martinio+treningų, Kill Your Darlings ir Šventos Ramybės.


Lėbaukit visi pajėgiantys ! Aš ne tarp Jūsų. Bent ne šiąnakt ;**
Bitchy Blue.

2010 m. birželio 15 d., antradienis

išmintinga




"Gal Tu kokį bachūrėlį susirask, ką? Žinai, kad turėtum ką veikt nors."



Štai dėl ko merginoms reikalingi boyfriend'ai - kad būtų ką veikt!



Bitchy Blue.

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Mažumėlę perdegiau!




Kad jau šitaip, šiek tiek pablevyzgosiu!


Kadangi po mažiau, nei savaitės vienas Mano milžiniškas Fetish'as sugrįš į Mano darbotvarkę, nutariau prisiminti, koks gi jis nuostabus!


True Blood.


Pirmąjį sezoną peržiūrėjau jau, o varge!, trečią kartą! Antrojo griebsiuos dar tik antrąjį, tačiau tikrai ne paskutinį kartą. Ir, kad Mane kur, šitam serialui esu dėkinga ne tik už super turiningą laiką, praleistą jį žiūrint, bet ir už tobuliausio vyro etaloną.

Tokio tobulo, kad jei vieną dieną Man apsireikštų Dievas kaip tame anekdote....

Netikėtai namo po komandiruotės sugrįžta vyras, o žmona tuo tarpu lyg tyčia linksminasi su meilužiu. Bijodama sutuoktinio reakcijos, moteris puola melstis :
- Dieve, maldauju, padaryk taip, kad mano vyras nieko nepastebėtų!
- Gerai, - sutinka Viešpats. - Tačiau tavo mirties priežastis bus vanduo.
Moteris, žinoma, su viskuo sutiko ir Dievas padarė taip, kad vyras nieko nepastebėjo.
Bėgo metai, žmonelė vengė vandens telkinių, maudydavosi tik po dušu, gerdavo tik mineralinį iš naujai atidarytų butelių, gyvenimas tekėjo sava vaga, vyras pasimirė ir ji tapo našle.
Vieną dieną sulaukė netikėtos dovanos. Kelionės kruizu. Pamaniusi, kad jei jau per tiek metų nieko nenutiko, tai nenutiks ir dabar, juolab, kad vyras - miręs.
Kelionėje ji linksmai leido laiką nenujausdama nieko blogo, kol vieną naktį jūroje kilo milžiniška audra ir jai apsireiškė Dievas. Moteris ir šįkart puolė melstis :
- Dieve, nejaugi dėl manęs vienos skandinsi visą laivą?!
O šis jai atsako :
- Aš jus, kurvos, dvidešimt metų į šitą laivą rinkau!


...ir jei tas meilužis būtų JIS, tuomet sakyčiau Dievui - padaryk taip, kad Mano vyras išeitų savo noru. Antravertus, jei jau turėčiau tookį meilužį, vargu ar Man būtų reikalingas sutuoktinis!

Ir jei kada pagaučiau auksinę žuvelę, rasčiau keturlapį dobilą, aptikčiau švytintį jonvabalį, prieičiau vaivorykštės galą ar dar kokį mistinį reikaliuką, tai Mano noras tikrai būtų gauti TOKĮ vyrą. Pučiant gimtadieninio torto žvakutes niekad jo neprašiau, nes, kažkas iš aukščiau mato, Mano gimtadieniniai norai išsipildo, tik atvirkščiai, nei Aš prašau.

Alexander Skarsgård
(taip taip, tas pats beviltiškai glamžęsis su Lady Gaga - Paparazzi klipe!)

Garbės žodis, tokiam atsiduočiau nedraugavus, už naktį su juo sutikčiau sudegti devyniuose pragaro ratuose, o tada dasimušimui dar galėčiau prasisukt ir dešimtame! Ir taip, amžinybė Pragare mainais už naktį su Juo Man atrodo ganėtinai sąžiningas sandėris!

Laikausi tos nuomonės, kad geriau beviltiškai norėti to, ko niekuomet negausi, nei tiesiog norėti to, kas ranka pasiekiama ir tiesiog tingėti tai pasiimti. Visi žemiškieji berneliai, įtariu, susigūžia ištikti nepilnavertiškumo priepuolio, išvydę tooookį mažulį! Na, mažulis gal ir nėra pats tinkamiausias žodis, bet... Ak, velniop viską!


Sutinku būt valdoma geidulių!
Bitchy Blue.

2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis

Haven't forgotten My way Home!












Sugrįžau. ;**

Maniau, grįžimo proga papost'insiu viską, ko neturėjau progos papost'inti anksčiau (per Savo gyvenimo Akmens Amžiuje laikotarpį), tačiau supratau, kad beprasmiška. Man užkišti blog'ą tuo, kuo jau seniai nebegyvenu. Netikra ir nesmagu.


Viskas kaip ir turi būti. I can't seem to be found somebody to love.

Dabar truputį išgyvenu emocinę kriziukę. Nes va užėjo noras pažliumbti ant peties kokiam nors bičui, kuriam Aš tiesiog beviltiškai rūpėčiau ir būčiau tiesiog svarbesnė už viską. Ir būtent, kai jau tiksliai žinau, kad su Misteriu Tinkamuoju nieko TIKRAI nebebus - Aš vėl suvokiu, kad reikia traukt į medžioklę. Kodėl nieko nebebus? Nes Aš nepajėgi susidoroti su Savo gyvuliškais instinktais ir fizinės traukos nebuvimas Man reiškia visišką pabaigą.

- Kas ne taip? Kas su juo negerai, kad netinka?
- Viskas su juo puiku. Aš tiesiog šventai tikiu esanti verta geresnio!


Ir tai sakydama Aš nė velnio nesimaivau, nekoketuoju ir nemėginu pasirodyti kažkokia tai super sweet. Anaiptol.

Kai Tu sakai Sau, jog "taip, ne ant to užšokau" ir su tuo sutinki todėl, kad ir kiti taip mano, yra visiškas šūdas, palyginus su tuo jausmu, kurį jauti, kai galutinai suvoki ir įsisąmonini, kad ne ant to užšokai, bet jau būna per vėlu kažką padaryti.

Būtent taip dabar ir Aš jaučiuosi.


Dieve, jeigu vis tik Tu egzistuoji - atsiųsk Man Chuck Bass'o asmenybę, įsikūnijusią Eric Northman'o kūne. Tiesiog esminiai reikalavimai Mano dream guy - nepriekaištinga išvaizda ir besąlygiška Meilė Man, kas be ko - absoliuti finansinė laisvė. TIK. Ir nusispjaut Man į tas bobučių pasakas, neva tai - velniop visus princus, svarbu, kad būtų ŽMOGUS.

Man atvirkščiai - velniop visus tuos žmogiškuosius. Duokit KARALIŲ! ;**
Bitchy Blue.