Work hard. Party harder !

Po ilgų apmąstymų ir gilių minčių, Queen Bitch nutarė, kad kokia gi Tu Queen Bitch, jei tik mokaisi ir lėbauji?! Reikia dar ir dirbti !

Todėl, pasveikinkim vieni kitus ir ypač - Mane, užkraunu Savo gležniems, vargo nemačiusiems petukams dar vieną naštą !

M tai įvardijo kaip nutrūkimą nuo grandinės, už- kurį Aš atsiimsiu vos tik Tėtis sužinos, tačiau Aš neketinu jam to pranešti :) Tebūnie tai - Mano mažytė paslaptėlė.

Jei po mėnesio Mano vidurkis vis dar bus toks pats pritrenkiantis, blog'as toks pats neapleistas ir feisbuko nuotraukų albumas pavadinimu "Queen Bitch" sulauks bent dviejų papildymų - Man viskas gerai. Jei nors vienas punktas nebus įgyvendintas - žinokit, kad iš Bitchy Blue liko tik prisiminimas. Tikiuosi, smagus.



Dirbti, kad kažką įrodytum kitiems - durnas reikalas. Bet, pripažinkit, visiems naudingas !
Bitchy Blue.

Bučiniai !

Gražaus vakaro, Žaviosios Damos ir Galantiškieji Džentelmenai ! ;*

Manasis žada būt itin įdomus ! :)




Matas : Šiaip nemėgstu girtų bobų, bet Tave girtą tiesiog dievinu !
Bitchy Blue.

I'm not afraid of God, because My God is not here

"Dažnai kai susikuriam kokį nors planą, idėją savo vizijose, pamirštam, kad jis turės būt įgyvendintas realybėje, kuri anaiptol nėra rožinė."

Myliu Tave, Povilai. Už teisingiausius žodžius, teisingiausiomis akimirkomis.

Planuoti, tai numatyti punktus, kaip tai pasieksi, o ne nusistatyti galutinį rezultatą, kas jau iš esmės yra tik svajojimas.

Dažnai atrodau, elgiuosi, kalbu kaip naivi mažvaikė blondė, bet Aš anaiptol nesu tik tokia. Nes geriau, nei gerai žinau, kad yra laikas rožinei ir yra laikas mėlynai.

Kur Mano Dievai?

The Longest Road

Kai Aš kaskart pažvelgus į veidrodį matau tuos tobulai sušukuotus plaukus, Man noris apsiverkt. Nes tai reiškia tik vieną - nebėra progų jiems susivelti, nebėra. Kai Aš jungiu Longest Road'ą, Man noris užsimerkti ir atsiriboti nuo Pasaulio. Nes tai reiškia dar vieną Mano buitinę, mažo Gyvenimuko kulminaciją. Eilinis "Atlaikyk", adresuotas Sau pačiai.

Jeigu jau Aš rytais pabundu iš skausmo, nes sapnuoju, jog tokią tikrai įdomią akimirką suleidžiu nagus į tikrai karšto kaip Pragaras patino raumenis, kai iš tiesų juos suleidžiu Sau į delnus - nieko gero. LABAI nieko gero. Taip, aštuonios pamokos mokykloje - rimtas išbandymas. Ypač - tokiai blondei kaip Aš. Ne todėl, kad esu kvaila, nesiseka mokslai, nepatempiu krūvio, ne. Laisvės išsiilgstu. Imu begėdiškai garsiai skleisti Savo erezijas literatūros pamokose, kuomet bendraklasiai mėgina interpretuoti lietuvišką poeziją. Nebesugebu išlikti santūri ir tolerantiška. Man nieko nebereiškia tiesiog pradėti kvatoti iš visai nejuokingo kažkieno sąmojo. Tačiau Aš tikrai kaifuoju nuo tos šizofreniškos auros, kurią sėju aplink Save.

Didžiausiai klasės tylenei, pilkai pelytei, susitaikančiai su viskuo, prisidėjus prie trūksmingo kvatojimo ir tiesiog absurdiškos suirutės pamokoje, Mano Sieloj kyla šventė ! Ir paskutinis dalykas, apie kurį tuomet galvoju, būna nenumaldomai artėjantys valstybiniai egzaminai. Ne dėl jų Aš gyvenu ir ne dėl jų Mano Pasaulis sukasi. Susidorosiu, kai ateis. Kaip su viskuo kad susidoroju.


Vakarykščių šizų padarinys:
Gintas: kai jau blogas per ankštas pasidaro
Gintas: nebetelpa ten
Gintas: mintys
Gintas: tai kitur sugalvoja pasireikšt

Nejaukus rytas yra geriau už vienišą naktį !!! ;**
Bitchy Blue.

Coffee Break tarp Hemingvėjaus ir Kafkos

Nors ir kokia karšta literatūros gerbėja bebūčiau, yra kūrinių, kurių tiesiog nepajėgiu pamėgti. "Senis ir jūra" buvo vienas tų. Greta eilės kitų iš rekomenduojamųjų knygų sąrašo. Dažnai Man norisi paburbėti, neva tai esu per jauna, kad suprasčiau ir įsisąmoninčiau tuose literatūros šedevruose užslėptas mintis, ypač norėjosi skaitant Dostojevskį, antravertus - Aš be penkių minučių suaugęs žmogus. Semk išmintį, kol nevėlu! Žinoma, why not?

Tačiau gana apie tai. Juolab, kad vis tiek neplanuoju egze rašyti interpretacijos. Rišliai samprotauti Man pavyksta kur kas geriau, nei rišliai interpretuoti kliedesius, kuriuos Man tikrai itin retai pavyksta pajusti Širdimi. Gal tik su Putino "Altorių Šešėly" buvo kitaip.

Nuo šių metų rytais prieš važiuodama į mokyklą, pakeliui nuvežu dar ir Savo Seserį. Šįryt, kaip ir kasryt, paleidusi ją patraukiau Savais keliais - tiksliau, siaurais Užupio keliukais, o iš paskos Manęs - solidus, pliktelėjęs vyriškis įspūdingo dydžio Chrysleryje. Pirmai progai pasitaikius, t.y. vos išvažiavom į kelią su dviem eismo juostom, jis puolė važiuot greta Manęs ir rodyt Man, kad sukčiau į kelio pakraštį. Iš pradžių nesupratau, kokio velnio, bet kai jis prasivėręs automobilio langą pradėjo šaukti "išgerkim kavos, gražioji mamyte", viskas pasidarė aišku.
Ne, Aš tikrai nesustojau. Net neprasivėriau Savojo automobilio lango. Tik greitai greitai dingau tarp dar siauresnių Senamiesčio gatvyčių - į Savo Pasaulio prieglobstį. Likimo ironija - parkuotis teko priešais beveik tokį patį Chryslerį.

Įvykis būtų nė nevertas prisiminimo ar kalbėjimo apie jį, jei ne kreipinys "gražioji mamyte". Taip, atrodau vyresnė, nei esu, bet ar tikrai atrodau tokio amžiaus, jog galėčiau turėt 10metę dukterį?!

- Indre, dievaži, šiais laikais pilna moterų, kurios per visą Savo amžių neišlipa iš 'atrodau dvam-penkių'.
- Tai Aš jau, kaip ir, įlipau į tai.
- Na ir sveikinu.

Natūraliai kyla apmąstymų - o kas, jei išties nuo šiol amžinai atrodyčiau taip, kaip dabar? Juk vis tiek, geriau jau tikrai nebeatrodysiu, nors dar ir susilaukiu komentarų, jog einu tik gražyn, o ar noriu pradėti senti? Raukšlių veide neieškau, žilų plaukų - taip pat, tačiau kartais tikrai susimąstau, kad ne jaunyn einu. Gerokai per anksti? Tiesa, bet Aš mėgstu dramatizuoti!

Šiandien daviau Sau pažadą, jog šį penktadienį einu lėbaut kaip anksčiau!
Ir tai ne tik dėl Manęs, bet dar ir dėl Vic. Šiandieniniai Jos žodžiai, jog nelėbavo taip, kaip anksčiau, kad lėbaudavo jau pusmetį - lygiai tiek, kiek jiedu su V drauge - Mane sukrėtė iki širdies gelmių.

Draugės, jei tik jaučiat poreikį prisiliuobti ir kaip reikiant palėbauti - prisiminkit, kad turit Mane ! Aš visada už, kai kalba pasisuka ta linkme.


Desertui. Visiems norintiems paganyt akis. Mielieji ir mielosios - http://nudefashionablelife.tumblr.com/ - apsilankykit. Asmeniškai Aš ten radau tieek Savo Fetish'o!



Po antros Margaritos Aš jau ir vėl rūkau ;**
Bitchy Blue.

Ir taip, ir ne.

Nežinau, ar čia Aš staiga tapau tokia neišranki, ar tokie geri pasidarė aplinkiniai bičai....

Gyvenu nuostabiai. Jaučiuosi tobulai, linksminuosi audringai, miegu fantastiškai ramiai ir Manęs nebepersekioja jokie sloguliai, jokios tamsios mintys, atsikračiau menkiausios savigraužos ir išsilaisvinau iš visų blogybių.

Taip gera ryte nubusti ir žinoti, kad nėra kur skubėti, nėra jokių laukiančių darbų, žinoti, kad turi visą įmanomą laiką ir visas įmanomas progas jį išnaudoti taip, kaip nori. Taip gera jausti, kad nors ir kokius sprendimus bepriimtumei, vis tiek liksi teisi Sau ir prieš Save. Tobula suprasti, kad pati Sau esi Karalienė.

Net jeigu Man niekados nebus lemta įgyvendinti vienų ar kitų Savo planų, Aš nė kiek dėl to nesigraušiu, nes tai reikš tik vieną - radau geresnių būdų ir tikslų Savo jėgų ir laiko eikvojimui.


Queen Bitch: tai ką, Man ant kaktos parašyta, kad Aš - netinkama moteris?!!!!!!!!!!
Lukas: ne, jums ant kaktos parasyta, kad jus vakareliu liute

Ir lygiai taip pat gal Man niekados nebus lemta sutikt to Savo svajonių vyro, dėl Luko įvardintos priežasties, bet... visko būna! :D


Man labai gražu stebėti puikiai sutariančias, meile spinduliuojančias poras, bet šimtus kartų labiau Man patinka matyti, kaip pasibaigus visam tam rožinių muilo burbulų ir drugelių pilve, periodui, tos mielos saldžios porelės tampa apgailėtinomis būtybėmis, drabstančiomis vienas kitą purvais. Nepaisant to, Aš tikiu, kad....

...Meilė yra Amžina. Skiriasi tik partneriai ;**
Bitchy Blue.

P.S. Mano atveju - partneriai nesikeičia. Sau esu nepakeičiama!

Yra dalykų, kurių Man tiesiog nelemta perprasti...

Aš jau keletą naktų iš eilės sapnuoju, kaip fantastiškai bučiuojuosi su fantastiškais vaikinais, visi jie Man paskiria pasimatymus daugiau ar mažiau Man patinkančiose vietose, ir kaskart nubudusi Aš svarstau, o kas, jeigu tikrai sutartu laiku būčiau sutartoje vietoje - gal juos sutikčiau? Tai tikriausiai tėra vasariškos kaitros padariniai, Mano smegenų nepajėgios atvėsinti net tos extra galingos liūtis, išplaunančios žvyrą nuo Mano keliuko ir paliekančios tokias vėžes, kad tiesiog bijau išvažiuoti iš kiemo.

Vakar oficialiai pasiskelbiau esanti sena ir nusivylusi kalė, kadangi jau pasiekiau tą lygį, kurį maniau pasieksianti nebent po Savo trisdešimtojo jubiliejaus - pradėjau lėbauti su M ir Jos draugėmis. Vakar labai sėkmingai ištuštinom visas M vyno ir martinio atsargas, taip pat sėkmingai surūkėm ir M lauktuves iš Jaltos - tos stebuklingai žavios Sobranie cocktail cigaretės su dailučiais auksiniais filtrais ir spalvotais popierėliais taip ir liepia rūkyti lėtai ir saldžiai, besimėgaujant kiekvienu dūmu.

Šįryt išgyvenu vienas didžiausių pagirių Savo Gyvenime, bet jaučiuosi laiminga, nes pagaliau radau laiką ir vietą (M miegamąjį ;DD) pažiūrėti True Blood s03e04 ir buvau super saldžiai nustebinta, kai išgirdau Massive Attack - Paradise Circus. Dabar, žinoma, negaliu jos atsiklausyti...

Vis daugia žmonių feisbuke pasidalina Savo išleistuvių puotos (hahaha) vaizdais. Nuo vienų širdis dainuoja, nuo kitų norisi išsidurti akis... Suprantu, kad galbūt tai pirmoji tokia Gyvenimo šventė, pirmasis toks didis pasiekimas, bet... Kam reikia tokią progą sudergti tragiškesniu už tragišką, išleistuvių drabužiu? Čia jau tiesiog tokia išleistuvių tendencija - būtinai ateis bent keletas bobų, kurias norėsis iškirpt iš nuotraukų dėl jų drapanų. Aš jau verčiau eičiau su džinsais, nei su baisia suknia. Ir geriau jau su sportiniais bateliais, nei su košmariškais aukštakulniais (kokie ten aukštakulniai, 2-5cm apgailėtino kablo). Aišku, daug merginų tiesiog pribloškiančiai stulbinančios, bet visad smagiau pakalbėt apie tas, netikusias.

Įpusėjo Vasara... Kol kas ji - totaliai be nuotykių. Tačiau tai ir neturėjo būti nuotykių atostogos. Greičiau jau - susitaikymo su Savimi.

Metas nupūsti dulkes nuo seniai atrastų tiesų ;**
Bitchy Blue.

išmintinga

"Gal Tu kokį bachūrėlį susirask, ką? Žinai, kad turėtum ką veikt nors."


Štai dėl ko merginoms reikalingi boyfriend'ai - kad būtų ką veikt!



Bitchy Blue.

Užsipisau kariaut !

ĮSIVAIZDUOKIT, KAD ČIA KAŽKOKS NEREALIAI SEKSOVAS KADRAS - NUOGI BACHŪRAI (MINIMUM ŠEŠI) IR VIENA FEMME FATALE SU RIMBU IR MARTINIO TAURE RANKOSE.




Tikrai.

Nusprendžiau padaryt time-out'ą savo lėbavimams (skaudantys organai tokie kaip plaučiai, inkstai, kepenys, pėdos - liepė Man tai padaryti), tačiau nė nesusimąsčiau, kad be jų daugiau nieko Savo gyvenime nebeturiu!!!

Jokių normalių bičų. O apie bičus tai norėčiau papasakot daugiau, DEJA, neturiu laiko! Kas per SVIETO PABAIGA?! Aš neturiu laiko Savo didžiausiam džiaugsmui - blevyzgoms!!! Bet, patikėk Manim, o Šventoji Ateities Sergėtoja, Aš dabar šūdo nemalu! Taip AHUJĖNAI baigsiu Savo mokslo metus, kad Tu net negalėsi patikėt, jog šita Karalienė Kalė galėjo ŠITAIP pavaryti. Visi univerai priims Mano išskėtę rankeles, o ypač - vienas. <3

- Jeigu čiūvas nerealus, tikras dievaitis, tai Aš jo nė velnio nenoriu. O jeigu Aš čiūvo noriu taip, kad negaliu susiturėt, tai jis daunas. KAME REIKALAS?!
- Koks dar reikalas. Tau tiesiog daunų norisi.

NE! Ne daunų!!! Man norisi karštų eržilų!!!

Ir šįryt pakeliui į mokyklą M skaitė Man ir G paskaitą apie tai, kad moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga dėl partnerių kaitos :

- Indre, - tarė ji Man. - Negalima dulkis su kuo nori, kada nori, kiek nori. Negalima dulkintis su visais iš eilės. Būtent nuo tokių paleistuvysčių ir prasideda visos gyvenimo bėdos.

Nutariau paprikolinti. Ne laiku ir labai ne vietoj.

- MAMA, KODĖL TU MAN ANKSČIAU TO NESAKEI?!?! - reikėjo pamatyti Jos veidą. Akimirkai buvau išsigandusi, kad pinigų nebegausiu iki pat Savo 50mečio...


Ne, Aš neturiu dar nei naujo kompo, nei sutvarkyto senojo, nei interneto namuose. M kompas Man griežtai užbanintas (žinot, redtube'as kaip homepage'as nėra jai labai priimtinas reikaliukas ;DDDDDDDDDDDDDDD), tai toliau gyvenu AKMENS AMŽIUJE. Kur internetas pasiekiamas tik šitoj kompinėj - mokyklėlės skaityklėlėj.

Stogas važiuoja. Pavasaris jaučiamas. Vienoj kūno vietoj - YPAČ.
Bitchy Blue.

If you need Me - Call Me

I'll be there in a hurry, You don't need to worry.

Pamenu, prieš daug metų buvo viena mėgstamiausių dainų - po filmo "Pamotė" su J. Roberts. O šiandien aptikau nuorodą į ją, ant vieno mielo bičo ( ;)) ) sienos feisbuke. Miela prisiminti, smagu padainuoti.

Ain't no mountain hight enough.!

Galiu ir vėl Sau surikti "Bring back the BLONDE Me!" - nes taip taip taip, Aš vėl blondinė. Šįkart toookia šviesi, kokia dar niekad nebuvau. Ir, ak, svaigstu nuo komplimentų! Džiaugiuosi ta laisve, tuo lengvabūdiškumu, skrajojančiu aplink Mane! Giliau kvėpuoju, plačiau šypsausi, mažiau imu galvą nereikšmingas smulkmenas. Rodos, tik plaukų spalva, o kaip pagyvina būtį!

Šeštadienį su mergaitėm pažymėsim Mano pilnametystę ( tai, ką su E.K.P. atlikom penktadienį - visi "mes monozigotinės dvynės", "kaip tai nėra sąrašo?!" ir "nebegerk, bet bent rankoj palaikyk", prikolai - tik apšilimas) taip, kaip priklauso ją pažymėti! Su absentu, heels'ais ir pakvaišusiais šokiais!


Ir, po velnių, dėjau ant visų čiūvų. Tikrai. Jie arba pernelyg rimti, arba pernelyg lengvabūdiški. KUR AUKSO VIDURYS?! Taip, puikiai žinau - dabar reikia lėbaut su plevėsom, kad po 15 metų galėčiau be kirmino širdy kūrent židinį su rimtuoliu, pilančiu raudoną vyną į Mano taurę ir bučiuojančiu į kaktą (whuahaha, nuoskaudos :DD) prieš miegą. Kažkaip apie rimtuolį, solidų ir išlaikytą, naktimis pavirstantį į aistringą eržilą, niekad nepagalvoju, nes, atvirai kalbant, netikiu tokių egzistavimu. Bus taip, tarsi geriau ir negalėtų būti!
O visi pasiūlymai "gerai patūsink, nusitempk ką nors į lovą" - tegul eina jie *********** su tokiais pasiūlymais. Jeigu nerašai "nusitempk mane šiąnakt į lovą", tai geriau nerašyk iš viso. Nes Aš vis dar saugau Savo reputaciją ;D


"Moterys ieško vyro su gera ateitimi, vyrai - moters su maža praeitimi." Labai įnirtingai stengiuosi būti tokia moterimi, todėl Savo praeitį slepiu po šešiasdešimt keturiais užraktais. Kodėl ne šešiasdešimt devyniais? Nes kol kas tiek dar neprireikė.


Blondes have more fun! Who cares that brunettes remember it next day ;**
Bitchy Blue.

Fucked Up

Jeigu sakai "Man niekad taip nenutiks", tai jau būk pasiruošusi, kad artimiausiu metu nutiks dar ne taip. Prisikalbėjau, prisikarksėjau, prisišaukiau. Pradedu tikėti, kad žodis "niekada" yra pats stipriausias burtažodis. Daugiau jokių "niekada", nes juk, po velnių, maža kas!!! Negali žinot!


Sąžinė nepabudo, ne. Širdis pradėjo plakt. Kad ją kur.

Reikėjo šiandien kažkaip prasiblaškyti ir nors trumpam pabėgti nuo savo minčių, todėl nulėkiau pasidaryt manikiūrą ir nusidažyt antakius. Kažkaip į galvą nešovė, kad sėdėdama grožio salone turėsiu dar daugiau laiko ir erdvės savo nežabojamos minčių audroms. Klausiu Savęs, kur buvo Mano smegenys, ir atsakymo nerandu. Manęs nė velnio nekamuoja moralinės pagirios dėl pačio įvykio fakto, ar Savo poelgio neatsakingumo, Man nuoširdžiai nieko negaila, bet Mane be proto neramina tai, apie ką dabar be perstojo galvoju. Nors, Meilė Man juk tiesiog netinka prie veido.

"Bijau, kad ne ant to užšokai". Aš irgi to paties bijau.


Scared of Intimacy. Again. ;**
Bitchy Blue.

Paskutinis Queen Bitch pasispardymas, arba one-night stand

"Tu norėtum prieit, bet bijai, nebijok - ji pati prieis". Žodžiai iš dainos "Nimfomanė", Man vis skambantys galvoje... Tikrai, kad nebijok. Prieisiu.


Mano paskutinysis pasispardymas buvo tiesiog... Na, net šis blog'as nėra visiškai pajėgus atlaikyti visą necenzūruotą informacijos srautą, tačiau nesileidžiant į smulkmenas galiu pasakyti, kad viskas buvo tiesiog neprilygstama. Pradedant vakariniu alkoholio apsirūpinimu maximoje (Mane aptarnavo 22.01 - tiesiog jau po darbo laiko pabaigos! :D), baigiant kelione namo (nei anksti, nei vėlai - po paros be 4 valandų).
Ir nors Gravity buvo tiesiog apgailėtinai mažai žmonių, barmenas suplakė patį tragiškiausią mėlyną kokteilį, kokį tik esu gėrusi - vis dar jaučiuosi laiminga iki begalybės, nes nuostabūs prisiminimai neapleidžia Manęs ir kaskart, pagalvojus apie vieną tos nakties detalę visu kūnu nueina tie begaliniai smagūs šiurpuliukai. O pagalvoju Aš, atvirai kalbant, labai dažnai. ;D


"Gyvenime turiu vieną taisyklę ir stengiuosi jos niekad nepamiršti. Reikia neklaust, reikia imt ir daryt".

Man ir pačiai baisu;**
Bitchy Blue.

Paskutinis savaitgalis Jaunystėje

Niekad nemaniau, kad taip galima, bet įvyko netikėčiausias dalykas Mano Gyvenime - pradėjau nenorėti būti reikalinga. Vakar buvau vienam žmogui labai reikalinga - nenorėjau, bet aukojausi (viena iš tų kvailų situacijų - padarysiu, nes ir man kadanors gali prireikti to paties iš tavęs); šiandien esu reikalinga - nenoriu, bet pasiaukosiu. Dar visai neseniai būčiau pasakiusi, kad jaustis reikalinga ir mylima yra labai svarbus dalykas, tačiau jeigu taip tęsis ir toliau - imsiu manyt, kad tai labiausiai gyventi trukdanti kliūtis.

Sau ir dėl Savęs - čia turėtų būti visa ko esmė. Ir nė velnio Man negalioja tai, kad padėti kitam, dalintis savo gerbūviu su kitu - didingiausia, kas begali būt žmogaus gyvenime. Panašu, kad egoizmo virusas baigia Mane privesti prie kraštutinumų.

O šiandien einu švęsti. Švęsti Savo nerūpestingos Jaunystės pabaigos. Noriu ją išlydėti taip, kaip ji to verta - nepamirštamai, siautulingai, linksmai ir pašėlusiai, tačiau tuo pačiu - susikaupusiai ir išdidžiai. Nes kas baigėsi - nebesugrįš, todėl reikia pasidžiaugti, kol dar tęsiasi...


5 stebuklingos dienos Jaunatvės. Paskutinis Queen Bitch pasispardymas įvyks šįvakar! Ir dar rytoj - brangiausiosios M diena! Iš esmės, ji - tik priminimas mums visiems, kokios Jos svarbios. O juk Mamytes mylim besąlygiškai - diena iš dienos, per amžių amžius niekas nebuvo pajėgus to pakeisti, niekad niekas ir nebus.


Before You know it's come and gone too soon ;**
Bitchy Blue.

They only want You when You're seventeen...

...when you're twenty-one You're no fun.



Šiandien leidžiu Sau klausytis tik jos. Nes skaičiuoju paskutines dieneles, kol dar galiu.










Kartais Man norisi atsiprašyt pačiai Savęs už tai, kad esu tokia neapsisprendusi. Vakar visą mielą dieną slankiojau aplink telefoną, laukdama žinutės, tikrindavau savo el. paštus ir neleidau skype'ui iš online pavirsti į away, kaip smarkiai troškau žinutės iš Misterio Tinkamojo! Kaip bebūtų keista, sulaukiau. Tačiau, ak, kaip netikėta! - tiek ir tereikėjo, kad suprasčiau, jog jo visai nenoriu. Na, štai, parašė, pakvietė, prisipažino, ok - gana, kas dar? Nebeliko ko siekti - nebeliko ko norėti. Ta nelemta medžiotoja Manyje... Kada užmigsi?!
Ir šiandien jau lyg ir buvau susitaikiusi su tuo, kad metas vėl žvalgytis naujo grobio, naujo susižavėjimo objekto, naujos aukos, tačiau staiga ir visai nelauktai - ir vėl, ak, kaip netikėta! - susigriebiau galvojanti apie Jį! Misterį Tinkamąjį. Kad Mane kur, jofana, kada tai baigsis?!


Galbūt Mano artimiausias draugas, turintis didžių polinkių į poligamiją, šįkart ir teisus - galbūt čia, būtent jis yra - perfect guy for Me. Kas ten žino, o juk nepabandžius ir nesužinosi! Todėl Aš jau galbūt net esu pasiruošusi truputį koreguoti Savo artimiausios ateities planą vardan vienos mažos kvailystės. Kol dar solidi pilnametystė neapsireiškė Mano pase!!!


Deja, esminis Mano Gyvenimo punktas - niekad neįsimylėk - lieka toks pats, nekeičiamas ir nenuginčijamas. Nes Meilė Man tiesiog netinka prie veido...
Ak, tiesa! Išsigydžiau priklausomybę nuo Romantinių Dramų. Išliaupsintoji dramutė "Dear John" nė neprivertė blakstienų suvilgyt ašarėlėmis. Kiek daug jau tokių persaldintų meilybių esu mačiusi... Nicholas Sparks, akivaizdžiai, visas Savo knygas rašo turėdamas tą patį tikslą - pravirkdyt ir sužavėt. Jofana, apmaudu, kad darausi atspari... Anksčiau nieko geriau nebūdavo už pažliumbimą su N.S. romanu, ar pagal jį sukurtu filmu. Teks pult ieškot naujo Fetish'o.




Nesigailėk nė vieno;**
Bitchy Blue.

Stars Are Blind

Neatsitiktinai šio įrašo pavadinimas būtent toks. Kaip žinia, tikrai prijaučiu Paris Hilton. Jos lengvabūdiškumui, rožiniam automobiliui, porno filmukui "One Night in Paris", miniatiūriniams šunyčiams, peroksidiniams plaukams, pigiam jos atliekamam popsui, nuolatiniams skandalams ir vyrų kaitai... Tiesiog Man Ji - vienas iš pavyzdžių moterų, kurios gyvena tikrai Sau ir dėl Savęs. Ir velniop, ką žmonės kalba.

Nuodėmingai ir saldžiai, efektingai ir nepamirštamai.

Svajonės ir ateities planai? Turi šiek tiek bendro, ar ne? Pasvajojam, ko norėtumėm, tada imam planuoti, ką daryti, kad tai pasiektumėme. Bet šiandien susimąsčiau apie žmones, kurie realiai nieko neplanuoja, nieko nesiekia, tik svajoja ir svajoja taip absurdiškai, taip jiems nepasiekiamai. Čia tas pats lyg Aš planuočiau ateityje tapti savanore, dirbančia su Afrikos vaikais, ar kokia UNICEF geros valios ambasadore. Nes, po velnių, vienas Aukščiausiasis težino, kuo baigtųsi Mano savanoriavimas. Galbūt panašiai kaip baigėsi ir savanoriavimas Red Cross'e. O gi šūdinai baigėsi :DD

Jeigu viskas gerai, tai rytoj sugrįšiu su super šauniom naujienom. Jeigu ne, tai tada ne. :DD GALBŪT rytoj atnaujinsiu ryšius su Misteriu Tinkamuoju. Nesu dar dėl to tikra, tačiau truputį planuoju. Tiesa, jeigu nepavyks rytoj, tai tada nebepavyks jau NIEKADA. Pažadu Sau šitai!

Vakar per plauką negrįžau prie Savo senų Vergovių - Cigarečių ir tablečių mix'o bei melancholiškos muzikos terapijos. Visa laimė, G laiku Mane išgelbėjo!


Už Draugus - prarandamus, bet nepamirštamus! ;**
Bitchy Blue.

Išsilaisvinti iš visų Vergovių.

Buvau jau taip pasiilgusi M, kad maniau, Jai sugrįžus jausiuosi tarsi devintame danguje.

Nepasiteisino manymas.

Būtent po šios Jos kelionės pagaliau pajutau, kad nebeesu žindomas kūdikis, kuriam gyvybiškai reikia mamytės šalia. Supratau, kad puikiai galiu išsiversti ir gyvendama viena. Ir toli gražu ne viskas. Kai pagalvoju, jog galėčiau gyventi visiškai viena - be tėvo, sesers, kurie gyvena su Manim M išvykus... Ką galiu pasakyti - nekantrauju kuo greičiau pradėti gyventi viena.
Su Savo tvarka, Savo taisyklėm, Savo susikurta aplinka. Kai niekas neverčia to, ką Tu sutvarkai, kai neturi pasirūpinti kažkuo, kas tuoj sugrįš į namus... Supratau, kad norėčiau gyventi tik su Elegija Lacrimosa. Nes visiškoje vienatvėje būtų pernelyg nyku. Tačiau ir Mano Mažoji Karalaitė kartkartėmis turėtų pagyventi pas M. Kad Aš atsipūsčiau nuo visko.

Laisvė ir Nepriklausomybė. Štai ko Aš iš tiesų noriu iš Gyvenimo. Ne Šeimos, ne vaikų, ne karjeros, ne pinigų. Aš noriu Laisvės. Nebūti daiktų, savo darbų, įsipareigojimų kaline. Nebūti Savo pačios susigalvotų stereotipų verge. Per dažnai pastebiu Save Sau pačiai sakančią, jog šitaip negaliu pasielgti, nes Aš ne kokia kaimo prostitutė - Queen Bitch niekuomet neleis Sau šitaip elgtis...
Noriu galėti bet kurią akimirką susikrauti lagaminą, o galų gale ir net nesusikrovus jo, iškeliauti ten, kur tik šauna į galvą. Noriu neturėti ko ilgėtis ir neturėti to, kas Manęs lauktų, dėl ko turėčiau grįžti iš kur iškeliavusi...

Ganėtinai betikslis Gyvenimas. Tačiau nesijaučiu turinti svarbesnę misiją.


Permainų Vėjas - štai kas yra tikroji Gyvenimo varomoji jėga ;**
Bitchy Blue.

guys are like trains. don't run after them: another one is on its way

Totaliai praskaidrino dieną ;DDD

Good morning, Midnight.

Rytą pradėjau anksti. Labai prastom naujienom. Dėl tų jobanų ugnikalnių išsiveržimų M grįš neaišku kada, nors turėjo jau šiandien. Geriausiu atveju - antradienį. Ji, žinoma, neliūdi dėl prasitęsusių atostogėlių, bet Aš džiaugsmu netrykštu, toli gražu...

Nes tai reiškia, kad vakar visą namą iškuopiau be rimtos priežasties, maža to - teks tai pakartoti dar kartą prieš pat Jos grįžimą. Namų ruoša - darbas, nuo kurio norėčiau būt atleista per amžių amžius! Pati baisiausia Vergovė, kokia begali būt. Nekenčiu dulkių siurbimo, valymo, pagalvėlių purenimo (kadangi esu alergiška dulkėms, tai nuolat baigiasi didingu akių užtinimu), dar labiau - grindų plovimo. Vienintelis dalykas, kurį tiesiog dievinu tvarkymosi ritualuose yra veidrodžių ir vonios kranų blizginimas.

Krūvos namų darbų, kuriuos privalu šiandien paruošti, begalės pasiruošimo naujai savaitei rūpesčių... Trečioji likusi savaitė jau įpusėjo (ketvirtadienį jos pabaiga), taigi turėčiau jau smarkiai susiimti ir pabaigti visus pradėtus nepilnametiškus darbus.

Pagal Mano asmeninę teoriją, jeigu iki Pilnametystės neprarandi Nekaltybės, tuomet 18-ojo gimtadienio rytą užanka negrįžtamai. Neradau pritariančių šiai teorijai, nežinau kas galėtų ją patvirtinti/paneigti, taigi lieku gyventi nežinioje. XXI amžius, o Aš tarytum užstrigusi viduramžiuose, nagrinėju Skaistybės klausimus. O taip, iš tiesų, kokia Aš senamadiška...

Jau savaitę laiko kosėju taip, tarytum būčiau trečios stadijos vėžininkė. Jeigu ir toliau reikalai nesitaisys, ko gero, teks mest Mieląsias draugužes...

Nekenčiu Sekmadienių. Po jų visad ateina bjaurieji Pirmadieniai...
Bitchy Blue.