Love don't dance here anymore

Iki geresnių laikų. Kurie galbūt ir nebeateis ;**


Bitchy Blue ištirpo nebūty, šventoj Ramybėj ir palaimingoj Tyloj.

Ištekėjau, tapau vienuole, pagimdžiau vaiką, išprotėjau, pranykau, atsiverčiau į Islamą, parsidaviau, miriau.... anyway - Manęs čia nebėra.

Work hard. Party harder !

Po ilgų apmąstymų ir gilių minčių, Queen Bitch nutarė, kad kokia gi Tu Queen Bitch, jei tik mokaisi ir lėbauji?! Reikia dar ir dirbti !

Todėl, pasveikinkim vieni kitus ir ypač - Mane, užkraunu Savo gležniems, vargo nemačiusiems petukams dar vieną naštą !

M tai įvardijo kaip nutrūkimą nuo grandinės, už- kurį Aš atsiimsiu vos tik Tėtis sužinos, tačiau Aš neketinu jam to pranešti :) Tebūnie tai - Mano mažytė paslaptėlė.

Jei po mėnesio Mano vidurkis vis dar bus toks pats pritrenkiantis, blog'as toks pats neapleistas ir feisbuko nuotraukų albumas pavadinimu "Queen Bitch" sulauks bent dviejų papildymų - Man viskas gerai. Jei nors vienas punktas nebus įgyvendintas - žinokit, kad iš Bitchy Blue liko tik prisiminimas. Tikiuosi, smagus.



Dirbti, kad kažką įrodytum kitiems - durnas reikalas. Bet, pripažinkit, visiems naudingas !
Bitchy Blue.

No more Magic on the floor

Mažų dalykų didis stebuklingumas...

Guli Savo mielutėj lovoj, balintos kavos spalvos patalynėj, apsivilkus naują pižamą, išmargintą mažais dailučiais spalvotais aukštakulniais batukais, klausaisi saldaus saldžios dainos ritmo ir nekantraudama lauki rytojaus. Dienos, kai vėl grįši į Gyvenimą.


Per tas dienas, praleistas ligos patale, plaukai pavirto į neiššukuojamas pakulas, o oda savo sausumu pradėjo prilygti kapų žemei, tačiau šiandien viskas vėl stojo į vietas. Atgal į Gyvenimą, atgal į Save.

Kas, kad šiandien Man diagnozavo lėtinį tonzilitą, tai nieko nekeičia. Penktadienį Aš toliau lėbausiu - tik JIE to dar nežino. Tššš, keep a secret !
Raudonų lūpų, trumpos juodos suknytės, odinių ilgaaulių ir massive papuošalų. Noriu paguldyt *** Sau po kojom !

Nebūna kartais taip, kad akis į akį susiduri su žmonėmis, kurie akivaizdžiai ir itin aršiai mėgina kuo labiau save pritempt prie Tavęs? Būna, žinoma, kad būna. Tik po tokių situacijų Man kyla klausimas - ar čia dėl to, kad esi sektinas pavyzdys, ar priešingai - lengviausias kelias ? Man negaila, Man keista. Nes... dėl Dievo, Tu niekad nebūsi Aš ;)


Bitch, if I had a dick, you'd be the first to blow Me ;**
Bitchy Blue.

*** - nauja auka Queen Bitch padangėj !

Blondės šizos.

Sėdžiu ant sofos su kompu ant kelių - pusiau susiruošus, pusiau nė nepradėjus ruoštis. Mintyse vis pakartoju "blet, kaip baisu" ir užmerkus akis, nuleidžiu galvą ir keliskart ją papurtau.

Ruduo persismelkė kiaurai per Mane.

Žmonės jau susiradę universitetus, į kuriuos ketina stoti, išsirinkę būsimų studijų programas, susikūrę A, B ir C ateities planus, sukurpę ilgiausius motyvacinius laiškus, suplanavę ateitį bent dviems metams į priekį.

O Aš... Aš tik eilinį kartą pajėgiu nusilakuot nagus ryškiausia rožine, Savo atspindžiui veidrodyje, kurį, beje, puošia užrašas "Aš pati gražiausia" (hahaha, kur Aš tai mačiau??), pasiųst oro bučinį ir besišukuodama plaukus sumurkti "viską Tu spėsi".

Tai bent pasiekimai.! Pribloškiantys.

O galbūt išties... Viską Aš spėsiu?

Ir vėl užklumpa tas jausmas, kad išaugau šitą Savo Gyvenimo etapą. Kai pastarąjį kartą taip jaučiausi, prikrėčiau nedovanotinų kvailysčių. Šįkart teks kaip nors protingiau tai išgyventi.

Dievinu frazę "jeigu nori, tai ir turėsi". G mėgsta ją kartot, o Aš mėgstu patikėt tuo, ką dažnai girdžiu. Metas atsakyti į esminį klausimą - KO Aš noriu?

KO AŠ NORIU?!

Metas rimtai psichoanalizei.

Indre, kaip įsivaizduoji Save po 5/10/15 metų?

Kategoriškai atsisakau Gyvenimo pablogėjimo. Viskas tik geryn! Kur Mano tekilos shot'as?! ;**
Bitchy Blue.

Kiss Me properly and stop Your teasing...

Sako, kartą paragavęs - negali sustot. Ir neklysta.

Ruduo užklupo visu pajėgumu. Nuo drėgmės ir žvarbaus vėjo šaltis, rodos, apsigyveno menkiausioje kūno dalelytėje. Šildausi jau antru arbatos puodeliu, tūnau pasislėpusi po dviem minkštučiais pledukais ir nė velnio šiluma negrįžta pas Mane.

Norėčiau nė žodeliu neužsimint apie naujus mokslo metus, deja, tai neišvengiama Mano būties dalis, todėl paminėsiu bent tiek, jog mielu noru dabar dar paatostogaučiau. Pirmoji diena buvo way too hard ir neguodžia net tai, kad rytoj Man tik į ketvirtą pamoką ir taip bus kiekvieną Penktadienį. Morališkai pasiruošk kaskart lėbaut, Indrut.!

Turėjau šiokių tokių darbo planų, kurie, eilinį kartą, ir liks tiesiog planais. Galbūt taip jau lemta - vienu metu negali sektis visos sritys.

Nors ir kaip beviltiškai apgailėtinai tai benuskambėtų - norėčiau dabar šalia Savęs turėti kokį nors fantastišką jaunikaitį, kuris sušildytų sušalusius kojų pirštukus (Man vis dar balerinų sezonas, neesmė, kad jos perpirksta per pirmas buvimo lauke minutes) ir papūstų per karštą arbatą, paglostytų Man plaukus, kai imu nervintis papuolus į eismo kamštį ir pamasažuotų kaklą, kai raumenys iš įtampos įsitempia iki skausmo. Ir negana, kad tiesiog padarytų šiuos darbus - tebūnie jie atlikti dar ir su Meile.! Ar bent jau rūpesčiu. Tuo tokiu... simpatingu! Vadinkim taip.

Deja, artėja dar vienas žvarbus metų sezonas (+/- 9 mėnesių trukmės), kurį teks nugyvent Savo pačios draugijoje, pasitenkinant tais trumpalaikiais, karštesniais už karštus, dėl to pernelyg greit perdegančiais, romaniūkščiais, niekad neduodančiais nieko šilto.

Gal senstu? O kaip gi - būt abituriente tai ne šuns pypas!

Faithless - Not Going Home


Aukščiausia gimnazijos abiturientė ;**
Bitchy Blue.

I wear My sunglasses @ Night

Aš šią akimirką esu labai labai laiminga ir labai labai pikta. Laiminga, nes viskas sekasi, pikta, nes yra kas nori sutrukdyt Man džiaugtis.

Nespėjau atsigaut po tiesiog amazing Spartakiados savaitgaliuko ir jau apturėjau fantastišką pirmadienio vakarą. Tokį ganėtinai tipišką girls night out'ą.




























(Mano vienas vienintelis nulakuotas nagas toks ir turi būt :D )
Dar + superinis antradienis su Mano mylimojo Mato gimimo diena ir pačia žaviausia gyva dovanėle, kokią begaliu įsivaizduot - mažytis šunytis, mopsiukas, kurį užvadino Džedajumi, bet Aš renkuosi jį vadinti Alejandro. Ir tikrai ne be Lady Gagos pagalbos ;D



Man reikia išsimiegojimo paros. RYTOJ! ;**
Bitchy Blue.


Skriaudžiu Save, neparašau daugiau įrašų ir vėliau liūdėsiu dėl to, bet tikriausiai taip jau šiuo metu turi būti...

Yra dalykų, kurių Man tiesiog nelemta perprasti...

Aš jau keletą naktų iš eilės sapnuoju, kaip fantastiškai bučiuojuosi su fantastiškais vaikinais, visi jie Man paskiria pasimatymus daugiau ar mažiau Man patinkančiose vietose, ir kaskart nubudusi Aš svarstau, o kas, jeigu tikrai sutartu laiku būčiau sutartoje vietoje - gal juos sutikčiau? Tai tikriausiai tėra vasariškos kaitros padariniai, Mano smegenų nepajėgios atvėsinti net tos extra galingos liūtis, išplaunančios žvyrą nuo Mano keliuko ir paliekančios tokias vėžes, kad tiesiog bijau išvažiuoti iš kiemo.

Vakar oficialiai pasiskelbiau esanti sena ir nusivylusi kalė, kadangi jau pasiekiau tą lygį, kurį maniau pasieksianti nebent po Savo trisdešimtojo jubiliejaus - pradėjau lėbauti su M ir Jos draugėmis. Vakar labai sėkmingai ištuštinom visas M vyno ir martinio atsargas, taip pat sėkmingai surūkėm ir M lauktuves iš Jaltos - tos stebuklingai žavios Sobranie cocktail cigaretės su dailučiais auksiniais filtrais ir spalvotais popierėliais taip ir liepia rūkyti lėtai ir saldžiai, besimėgaujant kiekvienu dūmu.

Šįryt išgyvenu vienas didžiausių pagirių Savo Gyvenime, bet jaučiuosi laiminga, nes pagaliau radau laiką ir vietą (M miegamąjį ;DD) pažiūrėti True Blood s03e04 ir buvau super saldžiai nustebinta, kai išgirdau Massive Attack - Paradise Circus. Dabar, žinoma, negaliu jos atsiklausyti...

Vis daugia žmonių feisbuke pasidalina Savo išleistuvių puotos (hahaha) vaizdais. Nuo vienų širdis dainuoja, nuo kitų norisi išsidurti akis... Suprantu, kad galbūt tai pirmoji tokia Gyvenimo šventė, pirmasis toks didis pasiekimas, bet... Kam reikia tokią progą sudergti tragiškesniu už tragišką, išleistuvių drabužiu? Čia jau tiesiog tokia išleistuvių tendencija - būtinai ateis bent keletas bobų, kurias norėsis iškirpt iš nuotraukų dėl jų drapanų. Aš jau verčiau eičiau su džinsais, nei su baisia suknia. Ir geriau jau su sportiniais bateliais, nei su košmariškais aukštakulniais (kokie ten aukštakulniai, 2-5cm apgailėtino kablo). Aišku, daug merginų tiesiog pribloškiančiai stulbinančios, bet visad smagiau pakalbėt apie tas, netikusias.

Įpusėjo Vasara... Kol kas ji - totaliai be nuotykių. Tačiau tai ir neturėjo būti nuotykių atostogos. Greičiau jau - susitaikymo su Savimi.

Metas nupūsti dulkes nuo seniai atrastų tiesų ;**
Bitchy Blue.

Niekad niekuo nepasitikėk? Haha...

Jei kartais vidury nakties sumąstai užsisakyti maisto į namus ir Tau mirk gyvenk prireikia M nuolaidų kortelės - nugalėk tą begalinį troškimą įlįst į Jos dokumentų lagaminą. Dėl Šventos Ramybės. Savo pačios Šventos Ramybės.

Aš šiąnakt to noro nenugalėjau. Ne, nuolaidų kortelės neradau. Radau tai, kad pribloškė, šokiravo, sukėlė pykčio priepuolį, privertė nemenkai supanikuot. Mano Mylimoji M taip iš paskutiniųjų stengiasi kuo daugiau sužinoti apie Mane, kad griebiasi pačių brutaliausių priemonių tai įgyvendinti. Deja, dažnai Ji pamiršta pačią paprasčiausią - tiesiog paklausti Manęs. Kartais mielai pasipasakočiau.
Taigi, apie radinį - viename iš lagaminėlio skyrių, greta Taize pasitikėjimo piligrimystės lankstinukų ir fotografijų vokų Aš radau laišką. Laišką, adresuotą Man. Laišką, kurį Aš gavau prieš gerus dvejus metus, nuo vieno itin itin itin įdomaus (ne pačia geriausia prasme) žmogaus - aiškumo dėlei paminėsiu, kad tas asmuo nebuvo vyriškos lyties, tačiau, kaip žinia - Aš super plačių pažiūrų... :XX
The question is - KĄ tas laiškas veikė M lagamine?! Nerandu pateisinimų, nematau dingsties jam ten būti. Težinau vieną - labai labai ir net labai labai labai didelis pokalbis laukia Mudviejų, Jai sugrįžus iš atostogų, kurios dar, deja, tik įpusėjo! Degu nekantrumu, kaip noriu išrėkt Jai į akis, kad turiu teisę į privatumą ir Savo Gyvenimą, ir kaip gi Ji drįsta taip su Manim elgtis.

Šis įvykis norom nenorom išprovokuoja Mane galvot apie kitą, taip pat ne itin malonų, nutikimą, po kurio Aš palikau Savo senąjį blog'ą ir atsikrausčiau čia.
Tąkart dėl kažkokių priežasčių, kurių nebepamenu, naudojausi M kompiuteriu ir visiškai netyčia aptikau Jos lankomus tinklalapius, tarp kurių buvo vienas Man super gerai pažįstamas. Mano senasis Sweetest Blue blog'as ManoGalerijoje!!! Nežinojau, nei kiek ilgai Ji seka Mano įrašus, nei kiek yra jų perskaičiusi, bet supratau, jog jeigu staiga nei iš šio, nei iš to tiesiog liausiuosi rašyti - Ji kažką įtars. Dėl to Aš nesilioviau, toliau liejau Savo mintis ir atviriausiai, kaip tik įmanoma, įžūliai dalijausi Savo nuotykiais. Pačiais intymiausiais. Ir.... nieko.
Praėjo jau nežinia kiek laiko, o Mudvi taip nė karto ir neištraukėm į dienos šviesą fakto, jog Ji žino, kad Aš žinau, kad Ji žino.

Keblios situacijos, įtariu, yra pati ta terpė Mano egzistencijai.

Šįkart Aš nieku gyvu nepaliksiu to tyliam užutėky ;**
Bitchy Blue.

Ne, viskas NORMALIAI

Nebeatlaikau, jofana.

- O, Tu Indrė?
- Sveikas, taip, tai Aš.
- Girdėjau apie Tave.
-?
- Na, su K....
****
- Sveika, S.
- Labas, Indrė.
- Indrė? :)))


Bet kadangi kariauti dėl taikos tas pats, kas pistis dėl nekaltybės - DĖJAU. Na ir ką jūs Man, po velnių.
Viena naktis gyvuliškų malonumų ir paskui keli mėnesiai apkalbų. Negaliu pakęsti to visi vieni kitus pažįsta reikalo. Nerealiai nervina.

Mineralinis šiandien Mano geriausias draugas ;**
Bitchy Blue.

Where the Wild Roses Grow

Gražiausia daina Šiandienai! Turiu bjaurią savybę - jei jau atrandu (pirmąkart, ar tiesiog iš naujo - nesvarbu) kokią patinkančią dainą - klausau vien tik jos. Ir taip kol pabosta. Arba atrandu kitą.

Dieviško grožio daina, dieviško grožio klipas su dievišku vyru, dainuojančiu angelišku balsu... Taip ir norisi lėtai suktis šokio ritmu ...

They call Me the wild rose, but My name was Elisa Day...
Why they call me it I do not know for My day was Elisa Day...


Penktadienis, tačiau Aš sėdžiu šiltai susisupusi į pledą, geriu karštą arbatą ir valgau skaniausią (ir kaloringiausią, kas be ko) šokoladą pasaulyje - pienišką su Daim gabaliukais... Negaliu nė pagalvot apie ėjimą kažkur, nes esu šitaip psichologiškai ir morališkai išsekusi po vakar dienos, kad vis dar karts nuo karto pažliumbiu po 15 sekundžių. ;x


Ak, Mielieji, palinkėkit Man sėkmės - rytoj einu žengti dar vieną žingsnį link visuomeninio transporto užmiršimo! Teorijos egzaminas @ Regitra.

Send Me a Kiss ;**
Bitchy Blue.

Sako, būna dienų lyg tyčia...

Bet Mane jau baigia negyvai užp*sti tokios dienos!!!

Šiandien į Mano kantrybės taurę įlašėjo paskutinis lašas!!!

Tokia nuostabi nuotaika buvo, ėjau gatve besišypsodama, atėjau į savo autobusų stotelę - net tai, kad pavėlavau į autobusą nesugadino nuotaikos, visa laiminga ir patenkinta įlipau į kitą - pamaniau, pavažiuosiu keletą stotelių.
Išlipu - žiūriu, rankinės užtrauktukas prasegtas. Nesuprantu, kame prikolas, išsitraukiu akinių dėklą, išsiimu akinius nuo saulės ir tada dingtelėjo, kad o bled, KUR MANO PINIGINĖ?! Naa žinoma, juk autobuse šalia Manęs važiavo čigonė (ir eikit pist visi neva tai baisiai tolerantiški žmonės, vadinantys tuos nuopisas čigonus romais, nes Aš juos vadinu juočkiais, vagimis, valkatomis, bomžais, debilais, kuo nori - tik jau ne romais) su riebaluotais plaukais, gyvenime nepešiotais antakiais, avinti namines šlepetes ir vilkinti kažkokį Caro Ruriko laikų džinsinį sijoną!! AAA!!
Taip, toj piniginėj buvo dachuja reikalingų dalykų. Pradedant Mano ID kortele, baigiant nemaža litų suma (nemaža t.y. tikrai geras savaitgalis su tikrai gausiu kiekiu kokteilių), o kur dar nuolaidų kortelės, VIP narystės pažymėjimai ir t.t. ir pan...
Žinoma, Queen Bitch nuotykiai nesibaigia taip paprastai. Tėtis dar liepė Man nusitrenkti į policijos komisariatą ir ten parašyti pareiškimą. Na, Mielieji ir Mielosios, NIEKAD to nedarykit - nėra prasmės gaišti savo brangų laiką tose smirdančiose skylėse, kuriose pilna degradų (tiek ten papuolusių už nuopelnus, tiek ten dirbančių), nes vienaip ar kitaip, NIEKO negausit.
Policijos komisariate Mane sutiko vyras, kuris kitom aplinkybėm tikrai būtų patraukęs Mano akį - aukštas, išvaizdus, labai skaniai kvepiantis, deja, jis buvo mentas, kurio pirmas klausimas skambėjo nei draugiškai, nei piktai "Ko čia atėjot? Ar dėl kiekvienos pavogtos piniginės turim kelt ikiteisminį tyrimą?". Ką gi, bled, čia LIETUVA, čia lietūs lyja ir visiems viskas totaliai POCHUJ.

Na, beveik kaip iš tos poemos "Buvau graži mergelė", kurioje yra tie žavingai šlykštūs žodžiai :

"Kas nuo tada manęs nepiso - čigonai, vagys, ubagai.."

Tai taip Mano Gyvenime darosi panašu į "kas nuo tada Manęs neapvogė - narkomanai, vagys, čigonės...". Kažkas tikrai Mane prakeikė. Kas mėnesį po vagystę - to jau ... fucking too much!



















Didžiausia Mano vertybė - NEPAVAGIAMA! ;**
Bitchy Blue.

If Tomorrow the World ends

Ruduo Pavasarį ir ne kitaip! Šalta, bet nesiskundžiu - gavau progą dar kartą išsitraukti minkštąjį Savo paltuką! Iš tiesų labai pasiilgstu tokių drabužių kaip paltai, megztiniai ir kailiniai per šiltąjį metų periodą.


Jeigu turi kažką brangaus ir vertingo, kažką, ką nori išsaugoti, tai verčiau laikyk tai paslaptyje, nes vos pasidalinsi tuo su kitu žmogumi, nė pati nespėsi pastebėt, kaip greit to neteksi. Man būtent taip ir nutiko. Kol tylėjau apie tai, koks brangus ir didingas Man atrodo vienas Mano Gyvenimo pasiekimas (tai tikrąja to žodžio prasme pasiekimas - į tai įdėta nemažai pastangų, tai kurta krauju ir ašaromis, laistyta alkoholiu, tvirtinta bendrų nuodėmių saitais...), tol turėjau jį ir džiaugiausi. Deja, šiandien tegaliu stebėti iš šalies, kaip tai slysta Man iš rankų. Bet tai jau nebe pirmas kartais. Net nebe antras ir ne trečias. Nesijaučiu turinti teisę dėl to priekaištauti, kelti pretenzijas. Tik privalau įsidėmėti, kad ilgainiui tai jau taps tendencija. Labai bloga, šlykščia ir skaudinančia tendencija.


Galvos skausmas baigia Mane pribaigti. Nepamenu, kada paskutinį kartą šitaip skaudėjo, jei iš viso kada skaudėjo. Juokiuosi, kad verčiau jau būčiau vakar gėrusi - bent būtų aišku, iš kur tas galvos skausmas. Nors šiaip jau negalėčiau sakyt, kad Mane kamuoja didelės pagirios, per Savo lėbavimus, matyt, išsiugdžiau šiokią tokią toleranciją alkoholiui. Žinoma, tai nėra tai, ko nepataisytų nimesilio shot'as, todėl be sąžinės priekaištų eisiu įkalti jau antrą.


Visi išgyvenam sunkių dienų.;**
Bitchy Blue.

7 Sins

Kartais būna, išaušta rytas, kai supranti, jog į šampaną daugiau nebegali pažiūrėt, tavo veide ima atsispindėti trijų dienų trukmės lėbavimo maratono padariniai, visa ligšiolinė vertybių sistema yra mažų mažiausiai smerktina, savo stabų jau nė pati nebegarbini ir apskritai likai be šventų dalykų, pajauti neapsakomą meilės alkį ir nenumaldomą poreikį nueiti išpažinties.

Taip, buvau bažnyčioj (Sesers pirmoji komunija - prisiekiu, tokios gražios dar nebuvau mačiusi!), ėjau išpažinties. Stovėjau eilėj prie klausyklos geras 20 minučių, kai žmogus, stovėjęs priešais Mane nuėjo nuo klausyklos ir suvokiau, kad jau tuoj bus metas Man ten klauptis - pabijojau ir nuėjau. Nes visos 7 didžiosios nuodėmės Man vienaip ar kitaip, mažiau ar daugiau, yra tinkamos - ta prasme, turėčiau išpažinti jas visas. Bėda ta, kad nė velnio nei dėl vienos neatgailauju. Ir, ko gero, tas išpažinimas tebūtų buvęs labiau pasimaivymas, nei noras apsivalyt. Taip, Aš tinginė, apsirijėlė, pasileidėlė, gobšuolė, keršto ištroškusi, išpuikusi kalė. Bet neatgailauju, nes nieko nesigailiu. Mane seniai ištikusi moralinė krizė, kurios nesistengiu įveikti.

Vakarykštis seksualinių mažumų paradas Mano Sieloj sukėlė mažutę šventę. Pirmas žingsnis žengtas. Kas, kad labai mažutis, kas, kad toks smerkiamas visuomenės, kas, kad toks užspeistas į kamputį. Svarbu, kad žengtas ir, tikiu, tai tik pradžia. Tikiu, kadanors homoseksualams bus leista tuoktis, įsivaikinti vaikus, normaliai gyventi nebijant prisipažinti kitiems, o YPAČ - Sau, kad taip, esi homoseksualus, ir ką? Tikiu, kad šios didingą istoriją turinčios šalies, dabartinė visuomenė kadanors subręs ir taps tolerantiška, supratinga ir išsilavinusia - verta pagarbos.

Deja, tai neįvyks, kol jaunimas mauks alų ir ės saulėgrąžas, susėdę parkuose ant suolų. Tegul į Mane trenkia žaibas, jei Aš neteisi, bet net ir tai nepriverstų Manęs imt galvot kitaip, - net ir tai, kaip Mes lėbaujam, parodo, kas Mes tokie. Nenoriu leistis į konkrečius pavyzdžius, tai nebūtina. Galų gale - ir nebrandu. O Aš gi jau pilnametė! whahaha!


Och, lekiu darbuotis - rytoj pirmadienis...;**
Bitchy Blue.

Paskutinis savaitgalis Jaunystėje

Niekad nemaniau, kad taip galima, bet įvyko netikėčiausias dalykas Mano Gyvenime - pradėjau nenorėti būti reikalinga. Vakar buvau vienam žmogui labai reikalinga - nenorėjau, bet aukojausi (viena iš tų kvailų situacijų - padarysiu, nes ir man kadanors gali prireikti to paties iš tavęs); šiandien esu reikalinga - nenoriu, bet pasiaukosiu. Dar visai neseniai būčiau pasakiusi, kad jaustis reikalinga ir mylima yra labai svarbus dalykas, tačiau jeigu taip tęsis ir toliau - imsiu manyt, kad tai labiausiai gyventi trukdanti kliūtis.

Sau ir dėl Savęs - čia turėtų būti visa ko esmė. Ir nė velnio Man negalioja tai, kad padėti kitam, dalintis savo gerbūviu su kitu - didingiausia, kas begali būt žmogaus gyvenime. Panašu, kad egoizmo virusas baigia Mane privesti prie kraštutinumų.

O šiandien einu švęsti. Švęsti Savo nerūpestingos Jaunystės pabaigos. Noriu ją išlydėti taip, kaip ji to verta - nepamirštamai, siautulingai, linksmai ir pašėlusiai, tačiau tuo pačiu - susikaupusiai ir išdidžiai. Nes kas baigėsi - nebesugrįš, todėl reikia pasidžiaugti, kol dar tęsiasi...


5 stebuklingos dienos Jaunatvės. Paskutinis Queen Bitch pasispardymas įvyks šįvakar! Ir dar rytoj - brangiausiosios M diena! Iš esmės, ji - tik priminimas mums visiems, kokios Jos svarbios. O juk Mamytes mylim besąlygiškai - diena iš dienos, per amžių amžius niekas nebuvo pajėgus to pakeisti, niekad niekas ir nebus.


Before You know it's come and gone too soon ;**
Bitchy Blue.

"Jeigu neturi ką pasakyt, tai kalbėk"

Pati negaliu patikėti, kad vakar iš tiesų pagaliau susitikau su Misteriu Tinkamuoju po begaliniai ilgos pertraukos! Tai buvo... keista. Ir nieko tuo pačiu. Na, tikrai, geriausias žodis tam susitikimui (pasimatymu tai vadinti būtų didžiausias absurdas) apibūdinti būtų tiesiog nieko.
Sutikau su juo dar kada susitikt pažaist šaškėm (nes šįkart taip pat žaidėm, Aš super smagiai pralošiau visus 4 kartus. FAIL.), tačiau žinot, tas atsisveikinimas, kurį darbdaviai pasako darbuotojams, atėjusiems į pokalbį dėl darbo "Mes jums paskambinsime", tačiau tai reiškia, kad užsikrušk, nieko tu nesulauksi, tai štai vakar jis atsisveikino labai panašia fraze "Aš su Tavimi susisieksiu". O dar ką sapnavau šiąnakt! Jog per kitą mūsų pasimatymą jis trumpam atsiprašo, pakyla nuo staliuko ir... matau, kaip įsėda į automobilį ir nuvažiuoja. :D Ir jau nebe pirmas kartas, kai sapnuoju kažkokią keistenybę. Būtent susijusią su juo.
Dar šis tas - daugiau nebenoriu jokių susitikimų-pasimatymų, kurių metu nevartoju alkoholio, nes tas pernelyg blaivus protas Mane taip glumina, o pernelyg logiškos išvados neleidžia idealizuoti situacijos. Labai neočin.

Ir dar kartais taip pradeda graužti sąžinė, kad neįsitaisiau tokio bičo santykiams be įsipareigojimų, kai tam buvo metas. Dabar jaučiuosi jau morališkai iš to išaugusi, o tada, kai tikrai tai buvo tinkama ir priimtina, maniau, jog visi tie pasiglamžymai nieko daugiau nereikalaujant yra amoralus elgesys. Oo, kad Man tuometinius laikus ir dabarties protą. Tikriausiai būčiau nuėjusi dar didesniais klystkeliais ir prie Queen Bitch vardo būčiau gavus dar ir kokios pigios kurvos etiketę, tačiau ko gi nepadarysi vardan nuodėmingų malonumų perpildyto Gyvenimo?...


Dėl to šiandien noriu atsigriebti, todėl lėksiu į Savo draugučio koncertą (pirmą kartą apsilankysiu draugo koncerte - tikrai nebloga draugaitė...;/) ir būtinai susisuksiu kokią geram vakarui įpareigojančią suktinukę hašišo. Nes alkas šiandien nė kiek nevilioja.


Pradedu bijoti pati Savęs. Pradedu bijoti, kad akimirkai atsipalaiduosiu ir įsimylėsiu tą būtybę, kuri intriguoja Mane kiekviename Gyvenimo žingsnyje. :X


Tu pasislėpsi - Aš surasiu. ;**
Bitchy Blue.

Stars Are Blind

Neatsitiktinai šio įrašo pavadinimas būtent toks. Kaip žinia, tikrai prijaučiu Paris Hilton. Jos lengvabūdiškumui, rožiniam automobiliui, porno filmukui "One Night in Paris", miniatiūriniams šunyčiams, peroksidiniams plaukams, pigiam jos atliekamam popsui, nuolatiniams skandalams ir vyrų kaitai... Tiesiog Man Ji - vienas iš pavyzdžių moterų, kurios gyvena tikrai Sau ir dėl Savęs. Ir velniop, ką žmonės kalba.

Nuodėmingai ir saldžiai, efektingai ir nepamirštamai.

Svajonės ir ateities planai? Turi šiek tiek bendro, ar ne? Pasvajojam, ko norėtumėm, tada imam planuoti, ką daryti, kad tai pasiektumėme. Bet šiandien susimąsčiau apie žmones, kurie realiai nieko neplanuoja, nieko nesiekia, tik svajoja ir svajoja taip absurdiškai, taip jiems nepasiekiamai. Čia tas pats lyg Aš planuočiau ateityje tapti savanore, dirbančia su Afrikos vaikais, ar kokia UNICEF geros valios ambasadore. Nes, po velnių, vienas Aukščiausiasis težino, kuo baigtųsi Mano savanoriavimas. Galbūt panašiai kaip baigėsi ir savanoriavimas Red Cross'e. O gi šūdinai baigėsi :DD

Jeigu viskas gerai, tai rytoj sugrįšiu su super šauniom naujienom. Jeigu ne, tai tada ne. :DD GALBŪT rytoj atnaujinsiu ryšius su Misteriu Tinkamuoju. Nesu dar dėl to tikra, tačiau truputį planuoju. Tiesa, jeigu nepavyks rytoj, tai tada nebepavyks jau NIEKADA. Pažadu Sau šitai!

Vakar per plauką negrįžau prie Savo senų Vergovių - Cigarečių ir tablečių mix'o bei melancholiškos muzikos terapijos. Visa laimė, G laiku Mane išgelbėjo!


Už Draugus - prarandamus, bet nepamirštamus! ;**
Bitchy Blue.

Išsilaisvinti iš visų Vergovių.

Buvau jau taip pasiilgusi M, kad maniau, Jai sugrįžus jausiuosi tarsi devintame danguje.

Nepasiteisino manymas.

Būtent po šios Jos kelionės pagaliau pajutau, kad nebeesu žindomas kūdikis, kuriam gyvybiškai reikia mamytės šalia. Supratau, kad puikiai galiu išsiversti ir gyvendama viena. Ir toli gražu ne viskas. Kai pagalvoju, jog galėčiau gyventi visiškai viena - be tėvo, sesers, kurie gyvena su Manim M išvykus... Ką galiu pasakyti - nekantrauju kuo greičiau pradėti gyventi viena.
Su Savo tvarka, Savo taisyklėm, Savo susikurta aplinka. Kai niekas neverčia to, ką Tu sutvarkai, kai neturi pasirūpinti kažkuo, kas tuoj sugrįš į namus... Supratau, kad norėčiau gyventi tik su Elegija Lacrimosa. Nes visiškoje vienatvėje būtų pernelyg nyku. Tačiau ir Mano Mažoji Karalaitė kartkartėmis turėtų pagyventi pas M. Kad Aš atsipūsčiau nuo visko.

Laisvė ir Nepriklausomybė. Štai ko Aš iš tiesų noriu iš Gyvenimo. Ne Šeimos, ne vaikų, ne karjeros, ne pinigų. Aš noriu Laisvės. Nebūti daiktų, savo darbų, įsipareigojimų kaline. Nebūti Savo pačios susigalvotų stereotipų verge. Per dažnai pastebiu Save Sau pačiai sakančią, jog šitaip negaliu pasielgti, nes Aš ne kokia kaimo prostitutė - Queen Bitch niekuomet neleis Sau šitaip elgtis...
Noriu galėti bet kurią akimirką susikrauti lagaminą, o galų gale ir net nesusikrovus jo, iškeliauti ten, kur tik šauna į galvą. Noriu neturėti ko ilgėtis ir neturėti to, kas Manęs lauktų, dėl ko turėčiau grįžti iš kur iškeliavusi...

Ganėtinai betikslis Gyvenimas. Tačiau nesijaučiu turinti svarbesnę misiją.


Permainų Vėjas - štai kas yra tikroji Gyvenimo varomoji jėga ;**
Bitchy Blue.

He's just not that into You.

Klausausi tų apverktinų savęs gailėjimųsi, dejavimų, kodėl gi jis neparašo, ką ne taip gi padariau, ar per mažai mylėjau, ar per mažai skyriau dėmesio... Po velnių. Elementari ir aiški realybė - nenori jis tavęs, nenori.

Neduok, Die, žinoma tokią situaciją gyvenime ir nuoširdžiai tikiuosi, kad Man pačiai neteks tokioje atsidurti, bet jokiu būdu negalima prarasti sveiko, blaivaus proto tada, kai reikalai pakrypsta Meilės fronto link.

Na, paliko jis tave pačiam tavo jausmų įkarštį, tai ką dabar daryti? Paverk, pagailėk savęs dieną, dvi - nusišluostyk ašaras, nusipirk naujus batus, išeik su draugėm palėbaut - pradėk naują gyvenimo etapą. Galų gale, susirask kokį nors prašalaitį, kad praskaidrintų nuotaiką ir užpildytų vienatvės valandas. Tik jau nepulk persekioti buvusiojo, kelti pavydo scenas dėl jo naujų merginų, reikšti kažkokias teises į jį. Viskas baigta. Jis ne tavo, o, beje, niekad tokiu ir nebuvo. Jūs buvot kartu, bet ne vienas.

Nepajėgiu įsisąmonint visos tos myliu-noriu-negaliu esmės ir kažkodėl abejoju, ar pavyks Man tai įsisąmoninti pačiai to nepatyrus, bet kiek teko padaryti išvadų stebint veiksmą iš šalies - Damos pasidaro tikros tuščiagalvės, kai kalba eina apie meilę vyrams.

Nesuprantu, iš kur ta idiotiška mintis, kad jeigu jau judu vieną kitą trečią dešimtą kartą tiesiog pasidulkinot, drauge kažkur nuėjot ar pasiglamžėt kokio vakarėlio metu, tai priklausot vienas kitam ir esat kone susituokę. Būti pora - nereiškia būti vienu individu, kurio poreikiai sutampa visais gyvenimo klausimais. Gerai, kol abiems gerai. O kai nors vienas pradeda dusti - prasideda katastrofos.



Ėj, kur ta moteriškoji Mano dalis, kai Jos taip reikia? ;**
Bitchy Blue.

Sekmadienis. Boring.

Nenoriu nė žodelyčiu užsiminti apie vakar vakarą. Tik tiek, kad dabar gaunamas nuotraukas tiesiog pažiūriu ir ištrinu. Nes tai yra tiesiog siaubinga. Nekenčiu.

Šiandien namo grįžau autobusu. Sausakimšu. Nes mat tėvai verbų sekmadienio proga tūnojo mišiose ir negalėjo Manęs pasiimti. Prakeikiau visus tuos dvokiančius diedus, burbančias bobas ir labai dalijausi užjaučiančiais žvilgsniais su kitais jaunuoliais, grįžtančiais namo ir neturinčiais vietos autobuse. Ne, Aš nekalbu apie sėdimąją vietą, kalbu apie elementarią vietą - kad stovėti galėtum laisvai ir ant abiejų kojų. Nes šiandien to padaryti nebuvo įmanoma.

Ką tik pabaigiau žiūrėti nuostabų filmą "Little Ashes". Esu smarkiai sužavėta! Didis tokių žavingų filmų trūkumas - juos pažiūrėjus, noras surūkyti cigaretę darosi praktiškai nepakeliamas.

Man taip pikta, kad yra žmonių, nesuvokiančių, kad jie nėra tokie svarbūs, jog dėl jų būtų keičiami Mano planai. Apskritai, Savo planus keičiu tik labai kraštutiniais atvejais ir tik tuomet, jei tas pakeistasis planas, duoda Man daugiau, nei pirminis. Šiuo atveju taip nėra, todėl Aš lieku prie Savo planų. Ir užsikruškit visi tie, kurių tai netenkina. Ne Mano darbas daryti Jus laimingais.

Gyvenimas yra permainingas ir dabar drąsiai rėkiu - pernelyg. Mane tiesiog iš pusiausvyros išmuša tokie pokyčiai...Svajonių Princai virsta besmegeniais arkliaganiais, Misteris Tinkamasis - dėmesio nevertu neapsisprendusiu lochu, o senos ir pamirštos pažįstamos, kadaise buvusios 100% ugly bitches pavirsta į be 5 minučių gražuoles! Nu gi fucked up. Sunkūs laikai ateina, sunkūs...

Lovely Spring

Užskaitau pastarųjų dienų orą ir atmosferą! Love is in the air!

Nepaisant to, kad mokykloj kiekvienoje pamokoje mokytojai dulkina šitaip, kad atrodo blogiau ir būt nebegali, namo grįžti jau sutemus, mat dar vairavimo kursai (šiandien buvo pirmoji praktikos pamoka - Dievaži, tikėjausi, kad bus oooj kaip sudėtingiau). Laukiu rytojaus, noriu normalaus fizinio nuovargio ir pasižadu Sau rytoj gym'e taip nusivarysiu nuo kojų, kad nekils nė menkiausių minčių lėkt kažkur palėbaut. Nes nereikia jau pirmą atostogų vakarą visiškai nusivaryt nuo kojų.


Ir ką gi, sveikinu Save - šios savaitės tikslai įgyvendinti savaitei dar nė nesibaigus! Tikrai išmokau susitarti su Savimi ir tinkamai paskirstyti Savo laiką, kad visiems ir viskam jo užtektų! Bučinukas Man ta proga.

Rytoj bus jau antra savaitė, kuomet Aš nerūkau ir gana. Šiandien po vairavimo pamokos maniau, kad nebuvo tą akimirką kito tokio dalyko pasaulyje kaip cigaretė, už kurią tuomet būčiau tiek daug atidavusi. Bet, didžiuojuosi Savimi, atsilaikiau pagundai! Galbūt ilgainiui šitokiais valios ugdymais pasieksiu stulbinančių rezultatų?

Kaip ten bebūtų - šįvakar gausiai apdovanoju Save guminukais neatsižvelgdama į tai, kelinta dabar valanda, nes Aš LAIMINGA!
Ir taip taip taip, bičai/patinai/čiūvai/bernai ar nors ir kaip bepavadint, esmė lieka ta pati, praskaidrina Gyvenimą ir to niekas nepajėgus pakeisti, tačiau tikrai neįgalios Man atrodo tos merginos, kurios neturėdamos vaikino jaučiasi nelaimingos, nepilnavertiškos ir nuskriaustos.

Laisvė yra tai, ko neiškeisčiau į nieką, bet tik šiuo metu. Nežinia, ar taip pat bus ir po 10ies metų, tačiau šiai dienai - tik taip ir ne kitaip!

Galbūt šį savaitgalį drąsos užteks mums abiems. Galbūt pagaliau iš tiesų išlenksim po Jack Daniel's taurelę prie to paties baro. Ir galbūt pagaliau ne žodžiais, o darbais mudu viens kitą pamylėsim.

I'll take you to the highest mountains ;**
Bitchy Blue.