
Nenoriu nė žodelyčiu užsiminti apie vakar vakarą. Tik tiek, kad dabar gaunamas nuotraukas tiesiog pažiūriu ir ištrinu. Nes tai yra tiesiog siaubinga. Nekenčiu.
Šiandien namo grįžau autobusu. Sausakimšu. Nes mat tėvai verbų sekmadienio proga tūnojo mišiose ir negalėjo Manęs pasiimti. Prakeikiau visus tuos dvokiančius diedus, burbančias bobas ir labai dalijausi užjaučiančiais žvilgsniais su kitais jaunuoliais, grįžtančiais namo ir neturinčiais vietos autobuse. Ne, Aš nekalbu apie sėdimąją vietą, kalbu apie elementarią vietą - kad stovėti galėtum laisvai ir ant abiejų kojų. Nes šiandien to padaryti nebuvo įmanoma.
Ką tik pabaigiau žiūrėti nuostabų filmą "Little Ashes". Esu smarkiai sužavėta! Didis tokių žavingų filmų trūkumas - juos pažiūrėjus, noras surūkyti cigaretę darosi praktiškai nepakeliamas.
Man taip pikta, kad yra žmonių, nesuvokiančių, kad jie nėra tokie svarbūs, jog dėl jų būtų keičiami Mano planai. Apskritai, Savo planus keičiu tik labai kraštutiniais atvejais ir tik tuomet, jei tas pakeistasis planas, duoda Man daugiau, nei pirminis. Šiuo atveju taip nėra, todėl Aš lieku prie Savo planų. Ir užsikruškit visi tie, kurių tai netenkina. Ne Mano darbas daryti Jus laimingais.
Gyvenimas yra permainingas ir dabar drąsiai rėkiu - pernelyg. Mane tiesiog iš pusiausvyros išmuša tokie pokyčiai...Svajonių Princai virsta besmegeniais arkliaganiais, Misteris Tinkamasis - dėmesio nevertu neapsisprendusiu lochu, o senos ir pamirštos pažįstamos, kadaise buvusios 100% ugly bitches pavirsta į be 5 minučių gražuoles! Nu gi fucked up. Sunkūs laikai ateina, sunkūs...
Prakeiktas ir man sekmadienis, nieko nepadarysi. Pirmadienis taip ir neateis, damn it!
AtsakytiPanaikinti