If you can handle it undress Me !

Bet tai kai morčiukas, draugai, ar ne? :D

Jeigu geram katinui ir Lapkritį - Kovas, tai tuomet jei būčiau Katinas, būčiau išties geras ! 12 mėnesių per metus !


Šiandien jaučiuosi totaliai kaip Miranda iš "SATC", tuo sunkiu Savo Gyvenimo periodu, kai Jos akiraty nebuvo matyt nė vieno fuckable patino ir netekusi kantrybės Ji suriko įžūliam stroikininkui : "You got what I want? You got what I need?? What I WANT...is to GET LAID. What I NEED...is to GET LAID".

Rodos, aplink tiek bičų, o Aš, leisdama kūno kultūros pamoką ant poilsio suolelio, negalėjau atplėšt akių nuo jauno, tyro ir žavaus jauniklio. Kas Man darosi, po velnių?! Jei jau ir G neatlaikius pyktelėjo - "Ką tu darai?!", tai jau galima manyt, kad Mano rijimas akimis buvo išties pernelyg įžūlus, išties pernelyg akivaizdus. Bet... NIEKO NEGALIU PADARYT!

Laukiu Gravity atidarymo, pasiilgau Savęs lėbaujančios ir viiiiisiškai atsipalaidavusios ! O tai per tą suknistą abitūrą Man nė velnio nepavyksta pamiršti visų tiesiog ore sklandančių problemų. Laukiu tik šimtadienio ir kitų baliukų, praskaidrinančių tą jobaną dvyliktos klasės Vergovę.
Beje, daviau Sau pažadą, kad šiemet nebesiausiu taip, kaip pernai - kiekvienai progai pasitaikius. Nuo šiol Mano Indriški shot'ai laisvai lietis, aukštakulniai į ritmą kaukšėti ir akutės sexy bitch'ams mirksėti galės vos kartą per mėnesį!

- Geriau rečiau, bet galingiau, - pasakė Indrė ir ilgesingai nužvelgė Savo eilės laukiančius vakarėlių atributus - fleškutę, kurią taip patogu prigriebt į taxi - kad kelelis nedulkėtų, fotiką, kuris įamžina akimirkas, kurias nevisad pavyksta įamžint galvai, ir angliuką, nes tik tikri Party Animals žino, koks jis svarbus lėbavimo apeigose !

Beje, jau žinau, kokios suknyčkos noriu šimtadieniui ! Rodos, greit jau bus laikas kreiptis į Savo asmeninę dizaineriukę, kad sumeistrautų Man toooookią !


























Kad į Mane bežiūrint net akis skaudėtų nuo rožinės !


Su Savo instinktais tvarkytis nepajėgiu ;**
Bitchy Blue.

Coffee Break tarp Hemingvėjaus ir Kafkos

Nors ir kokia karšta literatūros gerbėja bebūčiau, yra kūrinių, kurių tiesiog nepajėgiu pamėgti. "Senis ir jūra" buvo vienas tų. Greta eilės kitų iš rekomenduojamųjų knygų sąrašo. Dažnai Man norisi paburbėti, neva tai esu per jauna, kad suprasčiau ir įsisąmoninčiau tuose literatūros šedevruose užslėptas mintis, ypač norėjosi skaitant Dostojevskį, antravertus - Aš be penkių minučių suaugęs žmogus. Semk išmintį, kol nevėlu! Žinoma, why not?

Tačiau gana apie tai. Juolab, kad vis tiek neplanuoju egze rašyti interpretacijos. Rišliai samprotauti Man pavyksta kur kas geriau, nei rišliai interpretuoti kliedesius, kuriuos Man tikrai itin retai pavyksta pajusti Širdimi. Gal tik su Putino "Altorių Šešėly" buvo kitaip.

Nuo šių metų rytais prieš važiuodama į mokyklą, pakeliui nuvežu dar ir Savo Seserį. Šįryt, kaip ir kasryt, paleidusi ją patraukiau Savais keliais - tiksliau, siaurais Užupio keliukais, o iš paskos Manęs - solidus, pliktelėjęs vyriškis įspūdingo dydžio Chrysleryje. Pirmai progai pasitaikius, t.y. vos išvažiavom į kelią su dviem eismo juostom, jis puolė važiuot greta Manęs ir rodyt Man, kad sukčiau į kelio pakraštį. Iš pradžių nesupratau, kokio velnio, bet kai jis prasivėręs automobilio langą pradėjo šaukti "išgerkim kavos, gražioji mamyte", viskas pasidarė aišku.
Ne, Aš tikrai nesustojau. Net neprasivėriau Savojo automobilio lango. Tik greitai greitai dingau tarp dar siauresnių Senamiesčio gatvyčių - į Savo Pasaulio prieglobstį. Likimo ironija - parkuotis teko priešais beveik tokį patį Chryslerį.

Įvykis būtų nė nevertas prisiminimo ar kalbėjimo apie jį, jei ne kreipinys "gražioji mamyte". Taip, atrodau vyresnė, nei esu, bet ar tikrai atrodau tokio amžiaus, jog galėčiau turėt 10metę dukterį?!

- Indre, dievaži, šiais laikais pilna moterų, kurios per visą Savo amžių neišlipa iš 'atrodau dvam-penkių'.
- Tai Aš jau, kaip ir, įlipau į tai.
- Na ir sveikinu.

Natūraliai kyla apmąstymų - o kas, jei išties nuo šiol amžinai atrodyčiau taip, kaip dabar? Juk vis tiek, geriau jau tikrai nebeatrodysiu, nors dar ir susilaukiu komentarų, jog einu tik gražyn, o ar noriu pradėti senti? Raukšlių veide neieškau, žilų plaukų - taip pat, tačiau kartais tikrai susimąstau, kad ne jaunyn einu. Gerokai per anksti? Tiesa, bet Aš mėgstu dramatizuoti!

Šiandien daviau Sau pažadą, jog šį penktadienį einu lėbaut kaip anksčiau!
Ir tai ne tik dėl Manęs, bet dar ir dėl Vic. Šiandieniniai Jos žodžiai, jog nelėbavo taip, kaip anksčiau, kad lėbaudavo jau pusmetį - lygiai tiek, kiek jiedu su V drauge - Mane sukrėtė iki širdies gelmių.

Draugės, jei tik jaučiat poreikį prisiliuobti ir kaip reikiant palėbauti - prisiminkit, kad turit Mane ! Aš visada už, kai kalba pasisuka ta linkme.


Desertui. Visiems norintiems paganyt akis. Mielieji ir mielosios - http://nudefashionablelife.tumblr.com/ - apsilankykit. Asmeniškai Aš ten radau tieek Savo Fetish'o!



Po antros Margaritos Aš jau ir vėl rūkau ;**
Bitchy Blue.

Šiai Nakčiai

Nauja, tai užmiršta sena. Visos ir visi tai žinom.

Šiandien labai sėkmingai radau kokių 8 metų senumo suknelę, kurią dabar transformuosiu į palaidinę ir būsiu laimingesnė, nei laiminga, vilkėdama ją ir žinodama, kad šita iš naujo atrasta seniena saugo tiek prisiminimų!

Lygiai taip pat prisiminiau ir seną, bet labai labai gerą filmą su dabar jau senu, bet, ačiū Gyvenimui, juostoje įamžintu, kavalieriumi.
Ir šiąnakt Savo sapnuose Aš einu su juo į pasimatymą ! :D Į pasimatymą su greitu maistu išsinešimui, valgomu jo juodam kabriolete po atviru dangumi, kuriam nėr nė vienos žvaigždės, o pasimatymo pabaiga kokia nors apgailėtinai nuvilianti, bet kartu ir velniškai suintriguojanti - kad norėtųsi susitikti dar kartą!

Tiesa, visai nenutuokiu, kaip toji taisyklė galioja buvusiųjų (kitaip tariant, ex'ų) srityje, bet, įtariu, neįspūdingai šauniai. Laikas bėga ir, deja, retam kuriam iš mūsų tai - į naudą. Todėl vien besiremdama Savo kukliai vargana patirtimi galiu pasakyti, kad būtent prašalaičių požiūriu, tai visiškai negalioja. Nes čia naujas, tai ką tik sutiktas. Arba pamirštas :D


Pamiršau paminėt filmą ir bičo vardą :D Abandon O bičą vis tiek geriau parodyt...



















Mano paskutinis įkvėpimo šaltinis - demotyvacija.lt Tokių perlų ten kartkartėmis užtinku, kad, rodos, akyse nušvinta!Šiandieninis lobis...

Jei mergina geria - ji turi priežastį. Jei ne - vaikiną.


Renkuosi turėt priežastį! ;**
Bitchy Blue.

Once Again!

Spausdama tą "Naujas Pranešimas" jau 115tą kartą susimąsčiau, kad šito blog'o rašymas yra Mano mažytės ir nereikšmingos būties savotiškas įprasminimas Sau pačiai. Nieko kito taip nemėgstu, kaip Savo asmeninių archyvų - pradedant tais popieriniais, kur kas antras sakinys verčia pačią Save rausti iš gėdos iš akimirkai užvertus galvą į viršų įkvėpt giliai giliai ir pradėt skaityt iš naujo, baigiant vėliausiai uždaryto MG blog'o Sweetest Blue, dabar pavirtusio tik nykiu word'o dokumentu, pavadintu "atminimui".

Norėti yra gerai. Norėti per daug - žalinga. Ypač tada, kai žinai, jog to niekad nebus ir You'll never get this. Bet užvis blogiausia ir žalingiausia yra nieko nenorėti. Šitoj nieko būsenoj gyvenu jau trečias mėnuo. Mano jauna, tačiau polėkį bepradedanti prarast Siela, baigia nugrimzti į niūrų letargo miegą. Mano Širdyje žiema. Ir Man reikia kažkokiu magic būdu atsičiūchint.

Turėjau progos užmest akį į svetimus gyvenimus ir... Bled, Maniškis - tobulas. Iki menkiausių smulkmenų ir net pačių nepastebimiausių dulkelių. Nėra prie ko prikibti, kai palygini su svetimais. Tais, kurių nenorėtum gyventi nė už ką. Ir tuomet dar kartą išputi akis ir žvelgdama veidrodin tyliai paklausi Savęs, kodėl jie gyvena taip ir nesiskundžia, o Man ne tik, kad liežuvis verčiasi paburnoti, bet dar ir rankos kyla paleisti kumščius į darbą, kuomet apimta panikos nebesusitvarkau su Savimi.

Kai Mano Mažoji grįžusi iš stovyklos sako Man "ten tikrai buvo daaaaaug gražių bičų!.." - Aš suprantu, kad ne veltui gyvenu ir Mano auklėjimas yra fantastiškas!

Gal reikėtų šį savaitgalį palėkt pas krikšto tėvus ir nulėkus į kaimo klubytį išvest iš proto keletą kaimiečių? Bijau, kad kai paskui reikės sugrįžti prie senojo gyvenimo būdo, būsiu praradusi visus įgūdžius. O kodėl gi ne?!


"Tuo Tu ir puiki, kad pati nieko nesugebi. Priklausoma kaip vaikas." - niekada Gyvenime nebūčiau patikėjusi, kad tai bus žodžiai, pavergę Queen Bitch širdį!!!

Ar akli pasimatymai - tik trylikamečiams? ;**
Bitchy Blue.

...but she believe in shoes & cars

Kol vieni geria dėl ką tik paaiškėjusių LT egzamino rezultatų (vieni iš džiaugsmo, kiti - iš nevilties), Aš tiesiog gaivaliojuosi po vakarykščio šėlsmo, kuris buvo, na... fantastiškas. Ir dar daugiau.

Mudvi su G taip tradiciškai pasifreakinom, kaip labiausiai ir mėgstam...


*********** oficialiai skelbiu Savo nauja mėgstamiausia terasa! Visos žavingos damos turėtų ten apsilankyt ir įkalt bent litrą to saldaus rožinio vyno, kuriuo vakar mėgavomės mes...

- Saldaus rožinio vyno.
- 0,5l?
- Litrą.
- Litrą?! :O

Naktinis apsipirkimas Mindaugo maximoj leido Man suprast, kaip iš tiesų Vilniui reikia parduotuvių, dirbančių kiaurą parą - nežinau, ar tai, kad Aš buvau pakankamai įkalusi ir pernelyg draugiška, ar tai, kad naktinio apsipirkinėjimo dvasia buvo paveikusi visus tuomet buvusius parduotuvėje, užmezgiau kelioliką pokalbių ir išdalinau keliasdešimt šypsnių ir pečių truktelėjimų, lydimų "Įdomus laikas apsipirkti, ar ne?.." fraze.

- O, mergaitės, didelė šventė jūsų šįvakar laukia.
G - Mes nieko nešvenčiam.
- Čia šiaip, be progos?
Aš - čia kaip kasdien.

Tačiau vienareikšmiškai - geriausias ir geriausių vakarykštis nutikimas buvo taxi vairuotojas kalėdų senelis, su kuriuo drauge keliauja taksų veislės šuniukas. Net nenoriu prisiminti visų tų kalbų, kaip žinia, taxi automobilis Man - kaip kažkokia tarpinė erdvė tarp vakarėlių tobulos iliuzijos, iš kurios keliauji, ir kasdienybės realybės, į kurią Tave veža. Taigi taxi vairuotojui galiu papasakoti daugiau, nei kunigui, ypač, jei vairuotojas sako :

- Užsirašykit mano numerį - kitą kartą skambinkit tiesiai man.

Ir užsidegęs šviesą automobilio salone atsisuka ir priduria :

- Noriu pažiūrėt į šitas gražias mergaites.

Akimirką Man jo kraupiai pagailo. Nes viskas jam - jau praeitis ir neišnaudotos galimybės. Mums - viskas dar tik prieš akis ir Mes vis dar galim viską. Eidamos Trakų gatve sustoti tame vienuolyno kiemelyje ir surūkyti po cigaretę, kad "kelelis nedulkėtų", o bičams, sutiktiems tamsokame skersgatvyje, kuriame jie laužyta anglų-rusų kalba lenda prie neblaivaus vyriškio išrėkti "those who are not speaking in lithuanian, should just go home and shut the fuck up". Girta Aš tampu tikra poliglote - nėra kalbos, kuria nesusikalbėčiau. Taip pat tikra bebaime - nėra situacijos, kurios bijaučiau. Ir taip, galbūt vieną dieną smarkiai atsiimsiu už tas šustrumo bangas, ir kaip vienas ganėtinai malonus džentelmenas Vytautas, kad sakė "vieną dieną koks nors vyrukas duos teisingą kokteiliuką, po kurio atsibusi nepažįstamam viešbučio kambary su nepažįstamų vyrų kompanija ir viskas bus pabaigta ir užmiršta", bet Man taip nenutiks :) Tiesiog - nenutiks. Nes Aš užmerkiu akis prieš tai, jog yra sakančių, neva Aš priklausau žiauriausiam moterų tipui - egocentriškų egoisčių, harpijų - Man vis vien.

Akimirkomis kaip ši Aš susimąstau - ar galėčiau visus Savo nuotykius su prašalaičiais iškeisti į vieną tvirtą, rimtą ryšį su vienu vieninteliu ? Ar Manyje dar liko nors lašas, nors pusė lašo, romantiškosios, Meile tikinčios, Moteriškosios dvasios?
Tikiuosi. Nors ir beprotiškai abejoju.


Nutylėsiu keletą vakarykščių smulkmenų, kol jos nevirs didingais dalykais. O Aš gan ryžtingai nusiteikusi jas tokiomis paversti. I mean - didingomis!


Nejaugi Summer`2010 neturės Savo kokteiliuko Nr.1?! Nejaugi Summer`2010 turės tik Savo gėrimą - vyną?!

Mieliau renkuosi vyrą ;**
Bitchy Blue.

Fantastiškai!

Vakar visą dieną su G praleidom besivoliodamos ant Mano pievos, užuot ėjusios į pamokas. Na, juk tikrai turim įdomesnių užsiėmimų už langų sėdėjimą mokykloje! Po visos dienos, praleistos saulėje, buvom gerokai išvargusios, taigi vakarojom jau G namuose, n-tąjį kartą žiūrėdamos "Hangover". Turim neprastą įprotį kiekvienam filme susirasti Savęs atitikmenį. Šiame filme Aš buvau tas keistuolis nuotakos brolis, išlošęs neprastą sumelę kazino. Nesismulkinsiu kodėl ;D

Kaip bebūtų keista, šiandien į mokyklą nueiti pajėgiau, nors pamokų praktiškai nebuvo. Bet buvo neatsiskaitytų skolų! O kadangi nėra tokios skolos, kurios mokslo metų gale neištaisytų šokolado plytelė, visas jas šiandien likvidavau!

Smagiausias šilto oro padarinys - lengvi drabužiai ir palaidinės tiesiog nuodėmingai giliomis iškirptėmis. Džiaugiuosi šiandien galėjusi praskaidrinti dieną visiems vyrams, sutiktiems pakeliui namo!

O Rytoj!... Rytoj atšvęsiu! Pabaigą, reiškiančią naują pradžią!

Čiumpu knygą, vynuogių kekę ir... ant saulutės! ;**
Bitchy Blue.

P.S. Siaubingai netikėtai, nelauktai ir net nelabai džiuginančiai, mečiau rūkyti. Tiesiog - nebeteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo! Lig šiol kerėję ir glostę Sielą, dabar dūmai tik dusina ir daro vasaros dienas slogiomis. Ak, tikiuosi, tai praeis!

Not Enough!

Išmok gyvent su Savo nuodėmėm ir gėdom. Senatvėj, tikiu, imsiu visu šituo savo kraičiu didžiuotis, bet šiandienai... Galiu viską, išskyrus nutildyti sklindančias kalbas.

Na, gyvenu kaip Queen Bitch, tad teks ir pasekmes priimti kaip tikrai Queen Bitch - besišypsančiai, aukštai iškėlusiai galvą, nuoširdžiai padėjusiai ant visų pasaulio apkalbų, tarytum pati jose nė neegzistuočiau.

Prasta reputacija jaunystėje trukdo, senatvėje - teikia žavesio.

Praktiškai gimiau tam, kad kadanors pasenčiau! Viskas, ką Gyvenime darau, yra tam, kad senatvė būtų gražesnė, kad esant senai būtų lengviau gyventi, kad pasirūpinčiau savimi dabar, nes tada jau nebegalėsiu.
Net Mano visas šitas dabartinis lėbavimas su prašalaičiais yra vien tik dėl to, kad Savo Gyvenimo galulaukėje būčiau laiminga eidama pajūriu už rankų susikibusi su tokiu pat senu ir vos einančiu Savo vyru (na, čia tuo atveju, jei kartais pakankamai neužsidirbčiau vis jaunesniems ir naujesniems palydovams) ir Mane šildytų audringi jaunystės prisiminimai. It's all for You, My Old Age!


Beje, Aš vis dar neprarandu vilties sutikti Savo dream guy. Na ir kas, kad mažumėlę užsižaidžiau su netikėliais. Juk kiekviena Dama laukdama to vienintelio, savęs verto Riterio, turi teisę pasilinksminti su Savęs nevertais! Taigi ir naudojuosi progomis, kol tokių dar pasitaiko. Bet, prisiekiu, Aš rasiu tą Savo Somebody to Love ir Pasaulis apaks išvydęs, kokia mylinti, atsidavusi ir ištikima Aš galiu būti! Hahaha. Kas Man trukdo tokia būti jau dabar? O gi Aš dar nesutikau nė vieno, dėl kurio Man būtų verta tokia būti!

Sodoma ar Gomora, įtariu, Man būtų pati ta vieta gyventi ir mirti ;**
Bitchy Blue.

Užsipisau kariaut !

ĮSIVAIZDUOKIT, KAD ČIA KAŽKOKS NEREALIAI SEKSOVAS KADRAS - NUOGI BACHŪRAI (MINIMUM ŠEŠI) IR VIENA FEMME FATALE SU RIMBU IR MARTINIO TAURE RANKOSE.




Tikrai.

Nusprendžiau padaryt time-out'ą savo lėbavimams (skaudantys organai tokie kaip plaučiai, inkstai, kepenys, pėdos - liepė Man tai padaryti), tačiau nė nesusimąsčiau, kad be jų daugiau nieko Savo gyvenime nebeturiu!!!

Jokių normalių bičų. O apie bičus tai norėčiau papasakot daugiau, DEJA, neturiu laiko! Kas per SVIETO PABAIGA?! Aš neturiu laiko Savo didžiausiam džiaugsmui - blevyzgoms!!! Bet, patikėk Manim, o Šventoji Ateities Sergėtoja, Aš dabar šūdo nemalu! Taip AHUJĖNAI baigsiu Savo mokslo metus, kad Tu net negalėsi patikėt, jog šita Karalienė Kalė galėjo ŠITAIP pavaryti. Visi univerai priims Mano išskėtę rankeles, o ypač - vienas. <3

- Jeigu čiūvas nerealus, tikras dievaitis, tai Aš jo nė velnio nenoriu. O jeigu Aš čiūvo noriu taip, kad negaliu susiturėt, tai jis daunas. KAME REIKALAS?!
- Koks dar reikalas. Tau tiesiog daunų norisi.

NE! Ne daunų!!! Man norisi karštų eržilų!!!

Ir šįryt pakeliui į mokyklą M skaitė Man ir G paskaitą apie tai, kad moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga dėl partnerių kaitos :

- Indre, - tarė ji Man. - Negalima dulkis su kuo nori, kada nori, kiek nori. Negalima dulkintis su visais iš eilės. Būtent nuo tokių paleistuvysčių ir prasideda visos gyvenimo bėdos.

Nutariau paprikolinti. Ne laiku ir labai ne vietoj.

- MAMA, KODĖL TU MAN ANKSČIAU TO NESAKEI?!?! - reikėjo pamatyti Jos veidą. Akimirkai buvau išsigandusi, kad pinigų nebegausiu iki pat Savo 50mečio...


Ne, Aš neturiu dar nei naujo kompo, nei sutvarkyto senojo, nei interneto namuose. M kompas Man griežtai užbanintas (žinot, redtube'as kaip homepage'as nėra jai labai priimtinas reikaliukas ;DDDDDDDDDDDDDDD), tai toliau gyvenu AKMENS AMŽIUJE. Kur internetas pasiekiamas tik šitoj kompinėj - mokyklėlės skaityklėlėj.

Stogas važiuoja. Pavasaris jaučiamas. Vienoj kūno vietoj - YPAČ.
Bitchy Blue.

If you need Me - Call Me

I'll be there in a hurry, You don't need to worry.

Pamenu, prieš daug metų buvo viena mėgstamiausių dainų - po filmo "Pamotė" su J. Roberts. O šiandien aptikau nuorodą į ją, ant vieno mielo bičo ( ;)) ) sienos feisbuke. Miela prisiminti, smagu padainuoti.

Ain't no mountain hight enough.!

Galiu ir vėl Sau surikti "Bring back the BLONDE Me!" - nes taip taip taip, Aš vėl blondinė. Šįkart toookia šviesi, kokia dar niekad nebuvau. Ir, ak, svaigstu nuo komplimentų! Džiaugiuosi ta laisve, tuo lengvabūdiškumu, skrajojančiu aplink Mane! Giliau kvėpuoju, plačiau šypsausi, mažiau imu galvą nereikšmingas smulkmenas. Rodos, tik plaukų spalva, o kaip pagyvina būtį!

Šeštadienį su mergaitėm pažymėsim Mano pilnametystę ( tai, ką su E.K.P. atlikom penktadienį - visi "mes monozigotinės dvynės", "kaip tai nėra sąrašo?!" ir "nebegerk, bet bent rankoj palaikyk", prikolai - tik apšilimas) taip, kaip priklauso ją pažymėti! Su absentu, heels'ais ir pakvaišusiais šokiais!


Ir, po velnių, dėjau ant visų čiūvų. Tikrai. Jie arba pernelyg rimti, arba pernelyg lengvabūdiški. KUR AUKSO VIDURYS?! Taip, puikiai žinau - dabar reikia lėbaut su plevėsom, kad po 15 metų galėčiau be kirmino širdy kūrent židinį su rimtuoliu, pilančiu raudoną vyną į Mano taurę ir bučiuojančiu į kaktą (whuahaha, nuoskaudos :DD) prieš miegą. Kažkaip apie rimtuolį, solidų ir išlaikytą, naktimis pavirstantį į aistringą eržilą, niekad nepagalvoju, nes, atvirai kalbant, netikiu tokių egzistavimu. Bus taip, tarsi geriau ir negalėtų būti!
O visi pasiūlymai "gerai patūsink, nusitempk ką nors į lovą" - tegul eina jie *********** su tokiais pasiūlymais. Jeigu nerašai "nusitempk mane šiąnakt į lovą", tai geriau nerašyk iš viso. Nes Aš vis dar saugau Savo reputaciją ;D


"Moterys ieško vyro su gera ateitimi, vyrai - moters su maža praeitimi." Labai įnirtingai stengiuosi būti tokia moterimi, todėl Savo praeitį slepiu po šešiasdešimt keturiais užraktais. Kodėl ne šešiasdešimt devyniais? Nes kol kas tiek dar neprireikė.


Blondes have more fun! Who cares that brunettes remember it next day ;**
Bitchy Blue.

They only want You when You're seventeen...

...when you're twenty-one You're no fun.



Šiandien leidžiu Sau klausytis tik jos. Nes skaičiuoju paskutines dieneles, kol dar galiu.










Kartais Man norisi atsiprašyt pačiai Savęs už tai, kad esu tokia neapsisprendusi. Vakar visą mielą dieną slankiojau aplink telefoną, laukdama žinutės, tikrindavau savo el. paštus ir neleidau skype'ui iš online pavirsti į away, kaip smarkiai troškau žinutės iš Misterio Tinkamojo! Kaip bebūtų keista, sulaukiau. Tačiau, ak, kaip netikėta! - tiek ir tereikėjo, kad suprasčiau, jog jo visai nenoriu. Na, štai, parašė, pakvietė, prisipažino, ok - gana, kas dar? Nebeliko ko siekti - nebeliko ko norėti. Ta nelemta medžiotoja Manyje... Kada užmigsi?!
Ir šiandien jau lyg ir buvau susitaikiusi su tuo, kad metas vėl žvalgytis naujo grobio, naujo susižavėjimo objekto, naujos aukos, tačiau staiga ir visai nelauktai - ir vėl, ak, kaip netikėta! - susigriebiau galvojanti apie Jį! Misterį Tinkamąjį. Kad Mane kur, jofana, kada tai baigsis?!


Galbūt Mano artimiausias draugas, turintis didžių polinkių į poligamiją, šįkart ir teisus - galbūt čia, būtent jis yra - perfect guy for Me. Kas ten žino, o juk nepabandžius ir nesužinosi! Todėl Aš jau galbūt net esu pasiruošusi truputį koreguoti Savo artimiausios ateities planą vardan vienos mažos kvailystės. Kol dar solidi pilnametystė neapsireiškė Mano pase!!!


Deja, esminis Mano Gyvenimo punktas - niekad neįsimylėk - lieka toks pats, nekeičiamas ir nenuginčijamas. Nes Meilė Man tiesiog netinka prie veido...
Ak, tiesa! Išsigydžiau priklausomybę nuo Romantinių Dramų. Išliaupsintoji dramutė "Dear John" nė neprivertė blakstienų suvilgyt ašarėlėmis. Kiek daug jau tokių persaldintų meilybių esu mačiusi... Nicholas Sparks, akivaizdžiai, visas Savo knygas rašo turėdamas tą patį tikslą - pravirkdyt ir sužavėt. Jofana, apmaudu, kad darausi atspari... Anksčiau nieko geriau nebūdavo už pažliumbimą su N.S. romanu, ar pagal jį sukurtu filmu. Teks pult ieškot naujo Fetish'o.




Nesigailėk nė vieno;**
Bitchy Blue.

guys are like trains. don't run after them: another one is on its way

Totaliai praskaidrino dieną ;DDD

He's just not that into You.

Klausausi tų apverktinų savęs gailėjimųsi, dejavimų, kodėl gi jis neparašo, ką ne taip gi padariau, ar per mažai mylėjau, ar per mažai skyriau dėmesio... Po velnių. Elementari ir aiški realybė - nenori jis tavęs, nenori.

Neduok, Die, žinoma tokią situaciją gyvenime ir nuoširdžiai tikiuosi, kad Man pačiai neteks tokioje atsidurti, bet jokiu būdu negalima prarasti sveiko, blaivaus proto tada, kai reikalai pakrypsta Meilės fronto link.

Na, paliko jis tave pačiam tavo jausmų įkarštį, tai ką dabar daryti? Paverk, pagailėk savęs dieną, dvi - nusišluostyk ašaras, nusipirk naujus batus, išeik su draugėm palėbaut - pradėk naują gyvenimo etapą. Galų gale, susirask kokį nors prašalaitį, kad praskaidrintų nuotaiką ir užpildytų vienatvės valandas. Tik jau nepulk persekioti buvusiojo, kelti pavydo scenas dėl jo naujų merginų, reikšti kažkokias teises į jį. Viskas baigta. Jis ne tavo, o, beje, niekad tokiu ir nebuvo. Jūs buvot kartu, bet ne vienas.

Nepajėgiu įsisąmonint visos tos myliu-noriu-negaliu esmės ir kažkodėl abejoju, ar pavyks Man tai įsisąmoninti pačiai to nepatyrus, bet kiek teko padaryti išvadų stebint veiksmą iš šalies - Damos pasidaro tikros tuščiagalvės, kai kalba eina apie meilę vyrams.

Nesuprantu, iš kur ta idiotiška mintis, kad jeigu jau judu vieną kitą trečią dešimtą kartą tiesiog pasidulkinot, drauge kažkur nuėjot ar pasiglamžėt kokio vakarėlio metu, tai priklausot vienas kitam ir esat kone susituokę. Būti pora - nereiškia būti vienu individu, kurio poreikiai sutampa visais gyvenimo klausimais. Gerai, kol abiems gerai. O kai nors vienas pradeda dusti - prasideda katastrofos.



Ėj, kur ta moteriškoji Mano dalis, kai Jos taip reikia? ;**
Bitchy Blue.

Labas rytas!

Aš negaliu suvokt, kodėl Aš tokia ankstyva?! Atostogos, rodos, miegok ir džiaukis, o Aš iššokau iš lovos vos kelios minutės po aštuntos valandos. Ir tokį energijos perteklių jaučiu, kad galėčiau dabar kalnus nuversti.

Bet galbūt užteks sutvarkyti antrą namo aukštą ir nulėkt į gym'ą keletui valandėlių - paliet prakaitą prieš aistringą vasaros sezono atidarymą! Tiesa, vakar sporto klube sutikau tokią moteriškę, maždaug 60ies metų ir, atvirai kalbant, Man buvo taip gėda! Ji atsilenkimų padarė gal keturis kartus daugiau už Mane, jauną nepilnametę, o ant bėgimo takelio padarė ir visus tuos ištvermingus raumenų kalnus. Ir jei jau prakalbau apie raumenų kalnus, tai tie bičeliai kartais gali būti išties nepakenčiami. Kaip antai, kartą vienas toks sekiojo paskui Mane ir G po visą sporto klubą ir nė nesivargino apsimesti, kad mankštinasi - jis tiesiog prisėsdavo prie kokio nors treniruoklio ir žiopsodamas į mus klausydavosi mūsų pokalbių. Ir tądien jis buvo viena iš priežasčių, kodėl Savo sportavimą nutraukėm anksčiau nei įprasta.

Na, tai ką... velniop - einu į dušą, rengtis, pusryčiaut ir keliauju pasimankštint!

Beje, jei kas matėt filmą "Swept Away" su Madonna (filmas režisuotas jos ex vyro) ir pamenat tas jos sporto scenas, kai ji ant laivo denio taip įnirtingai mindavo dviratį su cigarile rankose, tai kartais Aš sau imu priminti tokią pamišusią bobą nesugebančią apsispręsti tarp sveiko gyvenimo būdo ir Savęs nuodijimo, mat kaskart išėjusi iš sporto klubo surūkau cigaretę.

P.S. Misteris Netinkamasis pasirodė beesantis didis Gossip Girl gerbėjas, mėgstantis tokius paskalų žaidimėlius žaisti ir gyvenime. Nieko keisto, kai tuo užsiima merginos, bet kai šitaip elgiasi vaikinai, prilyginantys save tikriems vyrams - darosi tiesiog graudu.

Geros, geresnės ir geriausios. ;**
Bitchy Blue.

Sekmadienis. Boring.

Nenoriu nė žodelyčiu užsiminti apie vakar vakarą. Tik tiek, kad dabar gaunamas nuotraukas tiesiog pažiūriu ir ištrinu. Nes tai yra tiesiog siaubinga. Nekenčiu.

Šiandien namo grįžau autobusu. Sausakimšu. Nes mat tėvai verbų sekmadienio proga tūnojo mišiose ir negalėjo Manęs pasiimti. Prakeikiau visus tuos dvokiančius diedus, burbančias bobas ir labai dalijausi užjaučiančiais žvilgsniais su kitais jaunuoliais, grįžtančiais namo ir neturinčiais vietos autobuse. Ne, Aš nekalbu apie sėdimąją vietą, kalbu apie elementarią vietą - kad stovėti galėtum laisvai ir ant abiejų kojų. Nes šiandien to padaryti nebuvo įmanoma.

Ką tik pabaigiau žiūrėti nuostabų filmą "Little Ashes". Esu smarkiai sužavėta! Didis tokių žavingų filmų trūkumas - juos pažiūrėjus, noras surūkyti cigaretę darosi praktiškai nepakeliamas.

Man taip pikta, kad yra žmonių, nesuvokiančių, kad jie nėra tokie svarbūs, jog dėl jų būtų keičiami Mano planai. Apskritai, Savo planus keičiu tik labai kraštutiniais atvejais ir tik tuomet, jei tas pakeistasis planas, duoda Man daugiau, nei pirminis. Šiuo atveju taip nėra, todėl Aš lieku prie Savo planų. Ir užsikruškit visi tie, kurių tai netenkina. Ne Mano darbas daryti Jus laimingais.

Gyvenimas yra permainingas ir dabar drąsiai rėkiu - pernelyg. Mane tiesiog iš pusiausvyros išmuša tokie pokyčiai...Svajonių Princai virsta besmegeniais arkliaganiais, Misteris Tinkamasis - dėmesio nevertu neapsisprendusiu lochu, o senos ir pamirštos pažįstamos, kadaise buvusios 100% ugly bitches pavirsta į be 5 minučių gražuoles! Nu gi fucked up. Sunkūs laikai ateina, sunkūs...

Lovely Spring

Užskaitau pastarųjų dienų orą ir atmosferą! Love is in the air!

Nepaisant to, kad mokykloj kiekvienoje pamokoje mokytojai dulkina šitaip, kad atrodo blogiau ir būt nebegali, namo grįžti jau sutemus, mat dar vairavimo kursai (šiandien buvo pirmoji praktikos pamoka - Dievaži, tikėjausi, kad bus oooj kaip sudėtingiau). Laukiu rytojaus, noriu normalaus fizinio nuovargio ir pasižadu Sau rytoj gym'e taip nusivarysiu nuo kojų, kad nekils nė menkiausių minčių lėkt kažkur palėbaut. Nes nereikia jau pirmą atostogų vakarą visiškai nusivaryt nuo kojų.


Ir ką gi, sveikinu Save - šios savaitės tikslai įgyvendinti savaitei dar nė nesibaigus! Tikrai išmokau susitarti su Savimi ir tinkamai paskirstyti Savo laiką, kad visiems ir viskam jo užtektų! Bučinukas Man ta proga.

Rytoj bus jau antra savaitė, kuomet Aš nerūkau ir gana. Šiandien po vairavimo pamokos maniau, kad nebuvo tą akimirką kito tokio dalyko pasaulyje kaip cigaretė, už kurią tuomet būčiau tiek daug atidavusi. Bet, didžiuojuosi Savimi, atsilaikiau pagundai! Galbūt ilgainiui šitokiais valios ugdymais pasieksiu stulbinančių rezultatų?

Kaip ten bebūtų - šįvakar gausiai apdovanoju Save guminukais neatsižvelgdama į tai, kelinta dabar valanda, nes Aš LAIMINGA!
Ir taip taip taip, bičai/patinai/čiūvai/bernai ar nors ir kaip bepavadint, esmė lieka ta pati, praskaidrina Gyvenimą ir to niekas nepajėgus pakeisti, tačiau tikrai neįgalios Man atrodo tos merginos, kurios neturėdamos vaikino jaučiasi nelaimingos, nepilnavertiškos ir nuskriaustos.

Laisvė yra tai, ko neiškeisčiau į nieką, bet tik šiuo metu. Nežinia, ar taip pat bus ir po 10ies metų, tačiau šiai dienai - tik taip ir ne kitaip!

Galbūt šį savaitgalį drąsos užteks mums abiems. Galbūt pagaliau iš tiesų išlenksim po Jack Daniel's taurelę prie to paties baro. Ir galbūt pagaliau ne žodžiais, o darbais mudu viens kitą pamylėsim.

I'll take you to the highest mountains ;**
Bitchy Blue.

Sooner or Later it will be over. For all eternity.

Gerai pamenu, kaip prieš gerus pusantrų metų suokiau apie lemtingus pokyčius Gyvenime, apie Naują Pradžią, Naująją Save. Tačiau kalbos teliko kalbomis ir realūs pasikeitimai įvyko kai jau buvau visai pamiršusi, jog jų noriu. Gyvenimas persivertė 180 laipsnių kampu, Aš pati tapau Sau nepažįstama.
Žinau, jog "niekada" yra pats galingiausias burtažodis, kurį ištarus būtinai išsipildys tai, ko manei niekad neįvyksiant, dėl to pastaruoju metu įnirtingai stengiuosi nebevartoti jo. Nes.. ką gi reiks daryti, jei netyčia surėksiu "Aš niekada netekėsiu iš reikalo"? Aha-ha, o jeigu kada vis tik teks? Nežinau, ar prilyginčiau tai Pasaulio Pabaigai, jei tik šalia Manęs vis dar sukiotųsi tos pačios prielaidos reikalui - t.y. tie patys patinai, nes jie vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau, yra tinkami ar bent pritaikomi. Išskyrus, žinoma, Ponaitį Netinkamąjį, bet jis ir nebus įtrauktas į sąrašą.

Įdomu, malonu ir kartu baugu yra tai, kad vienas ponaitis, sekantis šį blog'ą naujienomis neretai pasidalina ir su Mano sena sena sena Drauge, kurią drąsu, tačiau tikrai teisinga vadinti Seserimi.

Kaip M dažnai sako "Tai kenkia reputacijai".
Bet, velniop viską, Manoji jau ir taip negrįžtamai sukrušta. Aš lėbauju kaip žvėris, esu atvira kaip knyga, Mano vertybės yra abejotinos vertės ir kartais net smerktinos, Mano idealai - nuodėmingi, Gyvenimo būdas - palaidas, Aš rūkau daugiau, nei galima, miegu ilgiau nei reikia, piktnaudžiauju daugeliu Gyvenimo malonumų, apie Mano sklando kalbos, dėl kurių kartais norisi pasislėpt po pagalve, turiu apgailėtinų silpnybių ir niekaip neišsivaduoju iš slegiančių priklausomybių.
Manajai reputacijai pakenti galėtų nebent romanas su kokiu pagyvenusiu mokyklos mokytoju, o geriausia - ūkvedžiu, nes jo žmona dirba Mano mokykloje, dukra mokosi paralelinėje klasėje. Tada visi galėtų jau be sąžinės graužaties vadinti Mane "ta, pasileidusia ir žlugusia".
Na, žinoma, smarkokai persūdau. Nes Mano tikroji Aš yra tarytum ledkalnis - tik maža maža dalelė matoma paviršiuje, didžioji dalis nuodėmių ir paklydimų - glūdi giliai po tamsiausiais vandenimis, saugiai paslėpta nuo žvitrių akių.

Queen Bitch pati Sau gali pabūti nuodėmklausiu. Nes ne Jiems Mane suprasti ir ne Joms Mane teisti.
Šiandien apturėjau pusvalandžio trukmės pavasarį, kuomet su Elegija Lacrimosa dviese pasivaikščiojom aplink namą - vos maži ploteliai žolės išlenda iš po sniego, mes bėgam juos apmyžti - pasidžiaugėm Saulute, kuri tiesiog įkvėpė didingiems darbams, tačiau taip ir neišdrįsom Misterio Teisingojo pakviesti kavos puodeliui, nors ir puikiai žinom, jog tik Mes pačios galim tai padaryti...

Ir, ak, kokia Likimo Ironija - Man nuolat sekasi apie Save kalbėti daugiskaita. Anksčiau būdavo Aš ir Mano Vienatvė, o dabar jau - Aš ir Mano Paslapčių Saugotoja, Nelaimingų Meilių Apraudotoja - E.L.


Pavasariškai įsimylėti dar suspėsiu;**
Bitchy Blue.

Pasaulis Man darosi per mažas

Vakar diena tiesiog braukte išsibraukė iš Mano Gyvenimo. Nes ji buvo viena iš tų...skirtų atsigauti. Miegas, mineralinis ir maistas. M kubu. Ir dienos tarytum nė nebuvo. Bet gerai, kartais reiškia. Vienintelė bėda ta, kad Aš praėjus dar daugiau nei parai po vakarėlio vis dar jaučiu alkoholį Savo kraujyje. Ir tai jau verčia sunerimti.

Penktadienį atšvenčiau Savo nuostabaus Draugo 18-tąjį gimtadienį. Ir, po galais, tas vakarėlis buvo nerealus! Kaip kad E pavadino gimtadienio foto albumą - "Dangerous boy rave or The true hard-core". Nes tai tikrai buvo reivas aukščiausioje kondicijoje ir tai buvo pats tikriausias hardkoras be priemaišų. Mes vieną naktį valdėm visas Žemės stichijas. Nes nebe kraujas tekėjo Mūsų venų ir arterijų upynais.

Vis dėl to, neapsieita be netikėtumų. Sutikau ten Savo nei draugą, nei ne draugą. Pasaulis toks mažas, kad chebros giminiuojasi su chebromis ir ta kraujomaiša daro Mūsų Pasaulį vis mažiau įvairų. Nes šįkart anime chebra susijungė su chebra, kurioje jau buvo hardkoro, reivo, gankos ir vodkos kultų sektantų.
Na, ir grįžtant prie Mano draugo/nedraugo klausimo, tai ką galiu pasakyt... I had a secret crush on him for a while. Ir nesvarbu, kad Mano nuostabusis draugas, kurio gimtadienį tądien šventėm Man sakė "jis tikrai yra faggot, Indrute" - Aš nekreipiau dėmesio, bet po galais. Dabar imu jau pradėt tikėti.
Niekad nemaniau, kad prisidėsiu prie tų moterų, kurios vyrus, nepasiduodančius jų kerams, ima laikyti kitos orientacijos, bet kad šįkart Aš nebežinau kaip kitaip jį pateisinti. Arba jeigu dar atviriau - kaip pateisinti Save.

Ir dar jaučiuosi nusivylusi Savimi. Nes Aš užsiimu kabinimu bičų, kurie nekreipia į Mane tokio ir tiek dėmesio, kokio Aš noriu ir manausi esanti verta, kurie neatitinka visų Mano keliamų reikalavimų ir kurie iš esmės yra Man netinkami, kai tuo tarpu leidžiu Sau neatrašyti, neatsiliepti į skambučius, ignoruoti kvietimus į pasimatymus, neatsakyti į klausimus, vaikinui (na, praktiškai jau kaip ir vyrui), kuris tikrai rodo tokį teisingą dėmesį, yra toks Man tinkamas... Jaučiuosi pasimetusi, bet Aš žinau kur yra bėda.


Bėda slypi Mano nelemtame laukiniame ir nesuvaldomame gamtos šaukšme. Nes kol gurkšnodama kokteilį Aš žvelgiu į Misterį Teisingąjį, Man nė nepadori mintis į galvą nešauna, nes jo galantiškumas, manieringumas paperka Mano protą ir mintis, nebegaliu galvoti apie tai, kaip norėčiau, kad mudu viens kitą patvarkytume tiesiog čia ir dabar, nes jis tiesiog nesužadina Man tokių jausmų. O štai su ponaičiu Netinkamuoju viskas kardinaliai priešingai. Aš negaliu susiturėti ir išlikti rami, šalta, kai jis šalia. Pasiduodu Savo instinktams ir leidžiu Sau taip begėdiškai atvirai ir žvėriškai su juo flirtuoti, tarytum rytoj ryte Saulė nepakils ir Man neteks prisiminti Savo purvinų žaidimų. Nes Man tiesiog oda pašiurpsta vien nuo jo prisilietimų. Ir apskritai, kaip geriausią to vakarėlio prisiminą Aš įvardinčiau tą lemtingąją akimirką. Kai lauke, švintant rūkiau snaigėms krintant ant Manęs, neapsivilkus jokio švarkelio, o ką ten jau apie paltą kalbėti, o jis laikė Mane savo glėbyje, kad Aš nesušalčiau. Ir žinot, absurdiška, Aš nė karto cigaretės nepajėgiau priglausti prie lūpų - buvau užsiėmusi kitais reikalais - klausiausi jo kvėpavimo ir širdies dūžių. Ir kai atėjo tas momentas - tylos akimirka, kuomet žvilgsniai susitinka ir, atrodo, viskas tampa aišku, NIEKO neįvyko.

Todėl dabar pats metas parašyti Misteriui Teisingąjam ir susitarti dėl pasimatymo prie puodelio kavos ateinančią savaitę. Tebūnie Mano laukiniai instinktai suvaldyti Amžiams. Arba bent jau kuriam laikui, nes anot M - tai, ką Mes užrakinam Savyje ištrūksta lauk su didžiausiu trenksmu pačiomis netinkamiausiomis akimirkomis.

Jeigu Aš būčiau Dievas - Mes visą laiką būtume girti ;**
Bitchy Blue.

Buvau pamiršus, kad esu Rock'n'Roll Queen

Žiemutė nesitraukia iš kiemučio. Nes per užgavėnes nevalgiau ir nekepiau blynų, nepersirengiau čigone ir neprašiau litų arba saldainių iš kaimynų. Bet dabar jau per vėlu tai padaryti, todėl teks ir toliau kentėti šitą koksą iš dangaus.


Penktadienis artėja ir ne, Aš nelėbausiu. Ne todėl, kad Man namų areštas, neišleidžia bičas, sergu, gavau ban'ą visuose Vilniaus klubuose ir net ne todėl, kad sėdžiu visiškam minuse, nes eilinį kartą krūvą pinigų išleidau pėdkelnėm/kablam/suknelėm/knygom. Ne. Sekmadienį vėl į ligoninę ir vėl negaliu vartot alkoholio prieš operaciją. O Man negert = nelėbaut. Taigi ir vėl nusimato jaukus penktadienis su filmu, kava ir čipsais lovoj drauge su Elegija Lacrimosa. Mano Paslapčių saugotoja ir Nelaimingų Meilių apraudotoja. Ak tiesa, dar prieš tai į teatrą. Laukiu nesulaukiu, jau keletą savaičių taip norėjau į teatrą!

Jaučiuosi jau pavargus nuo Gyvenimo, kuris labai tiksliai ir tvarkingai, it laikrodinis mechanizmas, juda pagal "Pakilimų ir nuosmukių" teoriją, nes, po velnių, nuosmukiai nuolat trunka ilgiau už pakilimus. Kaip ir šįkart. Aš vėl sėdžiu be mažiausio susižavėjimų objekto, Man ir vėl nėra dėl ko kliedėti ir Aš vėl imu jaustis vieniša. Nes ir vėl dėl Savo pačios kaltės (o gal derėtų sakyt ne dėl kaltės, o dėl noro, kad viskas būtų tobuliau, nei yra) praradau potencialų patiną. Na ir velniop jus visus, dvigalviai.

Moteriai, kurios nori visi, nereikia nė vieno! Deja, nedrįstu sakyt, jog esu ta, kurios nori visi, bet jei tik jie žinotų, ką Aš galiu... Ohohoh. Kandidatų neatsikratyčiau.

Nežiūrėdama į laikrodį kapoju šokoladinius saldainius (milijonai kalorijų, nusėsiančių ten, iš kur ne per seniausiai buvo sunkiai ir varginančiai nukrapštytos. Velniop, atšils oras - vėl pasimylėsiu porą savaičių su Diva ir sugrįšiu ten, iš kur atėjus.

Dievinu mp3 grotuve esantį grojimo būda "shuffle all" - jo dėka atrandu taip seniai pamirštų gabalų. Šiandien taip nutiko su Subways - Rock and Roll Queen. Tikrai buvau pamiršusi, kad esu Rock'n'Roll Queen. Liūdžiu, kad negalėsiu rytoj to prisiminti. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - ateina ilgas savaitgalis su dviem penktadieniais (hahaha) ir galėsiu tai įrodyti dukart! Nes Indriški shot'ai darosi mėgstamu gėrimu.

Be My little Rock'n'Roll King ;**
Bitchy Blue.

Baby, You made My Day

Juk sakiau - pavasariukas. Bus dar Meilės. Jos JAU yra. :)))

Sakiau, kad viskas baigta, kad nebenoriu daugiau pradėt visko iš naujo, nes tai prie gero neprives, sakiau, kad čia buvo paskutinis lašas kantrybės taurėje, kad daugiau nebepajėgsiu nei atleisti, nei pateisinti, kad gal galų gale jau užtenka tų cirkų, gal gana juoktis vienam iš kito ir patiems iš savęs, sakiau, kad šitie santykiai neturi ateities, perspektyvų ir menkiausių galimybių peraugti į kažką gražesnio, stipresnio, aukštesnio. Sakiau. Melavau.


Mano planai kartais keičiasi ;**
Bitchy Blue.

Smells like Spring

Jungiu Love is in the Air, lakuoju nagus rožine spalva ir plačiai šypsausi. Pavasaris ateina. Užuodžiu, jaučiu ir matau.

Laukiu audringų vakarėlių po atviru dangumi, romantiškų pasimatymų lauko kavinukėse, ilgų pasivaikščiojimų su neužgęstančia cigarete tarp pirštų, take-away ledinės karamelinės kavos ir bučinių bučinių bučinių.

Laisvė, Pilnametystė ir Naujas Gyvenimo etapas. Aplankys Mane jau LABAI greitai.


Už pavasarinius pokyčius;**
Bitchy Blue.