Kol vieni geria dėl ką tik paaiškėjusių LT egzamino rezultatų (vieni iš džiaugsmo, kiti - iš nevilties), Aš tiesiog gaivaliojuosi po vakarykščio šėlsmo, kuris buvo, na... fantastiškas. Ir dar daugiau.
Mudvi su G taip tradiciškai pasifreakinom, kaip labiausiai ir mėgstam...
*********** oficialiai skelbiu Savo nauja mėgstamiausia terasa! Visos žavingos damos turėtų ten apsilankyt ir įkalt bent litrą to saldaus rožinio vyno, kuriuo vakar mėgavomės mes...
- Saldaus rožinio vyno.
- 0,5l?
- Litrą.
- Litrą?! :O
Naktinis apsipirkimas Mindaugo maximoj leido Man suprast, kaip iš tiesų Vilniui reikia parduotuvių, dirbančių kiaurą parą - nežinau, ar tai, kad Aš buvau pakankamai įkalusi ir pernelyg draugiška, ar tai, kad naktinio apsipirkinėjimo dvasia buvo paveikusi visus tuomet buvusius parduotuvėje, užmezgiau kelioliką pokalbių ir išdalinau keliasdešimt šypsnių ir pečių truktelėjimų, lydimų "Įdomus laikas apsipirkti, ar ne?.." fraze.
- O, mergaitės, didelė šventė jūsų šįvakar laukia.
G - Mes nieko nešvenčiam.
- Čia šiaip, be progos?
Aš - čia kaip kasdien.
Tačiau vienareikšmiškai - geriausias ir geriausių vakarykštis nutikimas buvo taxi vairuotojas kalėdų senelis, su kuriuo drauge keliauja taksų veislės šuniukas. Net nenoriu prisiminti visų tų kalbų, kaip žinia, taxi automobilis Man - kaip kažkokia tarpinė erdvė tarp vakarėlių tobulos iliuzijos, iš kurios keliauji, ir kasdienybės realybės, į kurią Tave veža. Taigi taxi vairuotojui galiu papasakoti daugiau, nei kunigui, ypač, jei vairuotojas sako :
- Užsirašykit mano numerį - kitą kartą skambinkit tiesiai man.
Ir užsidegęs šviesą automobilio salone atsisuka ir priduria :
- Noriu pažiūrėt į šitas gražias mergaites.
Akimirką Man jo kraupiai pagailo. Nes viskas jam - jau praeitis ir neišnaudotos galimybės. Mums - viskas dar tik prieš akis ir Mes vis dar galim viską. Eidamos Trakų gatve sustoti tame vienuolyno kiemelyje ir surūkyti po cigaretę, kad "kelelis nedulkėtų", o bičams, sutiktiems tamsokame skersgatvyje, kuriame jie laužyta anglų-rusų kalba lenda prie neblaivaus vyriškio išrėkti "those who are not speaking in lithuanian, should just go home and shut the fuck up". Girta Aš tampu tikra poliglote - nėra kalbos, kuria nesusikalbėčiau. Taip pat tikra bebaime - nėra situacijos, kurios bijaučiau. Ir taip, galbūt vieną dieną smarkiai atsiimsiu už tas šustrumo bangas, ir kaip vienas ganėtinai malonus džentelmenas Vytautas, kad sakė "vieną dieną koks nors vyrukas duos teisingą kokteiliuką, po kurio atsibusi nepažįstamam viešbučio kambary su nepažįstamų vyrų kompanija ir viskas bus pabaigta ir užmiršta", bet Man taip nenutiks :) Tiesiog - nenutiks. Nes Aš užmerkiu akis prieš tai, jog yra sakančių, neva Aš priklausau žiauriausiam moterų tipui - egocentriškų egoisčių, harpijų - Man vis vien.
Akimirkomis kaip ši Aš susimąstau - ar galėčiau visus Savo nuotykius su prašalaičiais iškeisti į vieną tvirtą, rimtą ryšį su vienu vieninteliu ? Ar Manyje dar liko nors lašas, nors pusė lašo, romantiškosios, Meile tikinčios, Moteriškosios dvasios?
Tikiuosi. Nors ir beprotiškai abejoju.
Nutylėsiu keletą vakarykščių smulkmenų, kol jos nevirs didingais dalykais. O Aš gan ryžtingai nusiteikusi jas tokiomis paversti. I mean - didingomis!
Nejaugi Summer`2010 neturės Savo kokteiliuko Nr.1?! Nejaugi Summer`2010 turės tik Savo gėrimą - vyną?!
Mieliau renkuosi vyrą ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą