Smells like.... ME !

Chanel No. 19
Labai keistai priėmėm šitą naujai Mūsų kvepalų Rojuje apsigyvenusį kvapą.
Iš pradžių nei M, nei Aš nebuvom pernelyg juo susižavėjusios ir tikrai nepuolėm priskirt prie Savo mėgstamiausiųjų, o dar turint omeny, kad Aš jau n+k laiko ištikima Valentino Rock'n'Rose dvelksmui, galima suprast, kad nepradėjau intensyviai jais mėgautis.

Tačiau dabar jau kelinta savaitė šis kvapas lydi Mane tarsi šešėlis ir taip keistai jaučiausi savaitgalį, kai palikau kvepalus mokyklos spintelėj.

O dabar, jau besiilsėdama tarp Savo Rožinės Karalystės pagalvėlių, visai netikėtai užuodžiau kažką, kas kvepėjo taip savai, taip artimai ir tik po kurio laiko supratau, kad tai Mano šalikėlis, iškvėpintas būtent Chanel No. 19!


Taip Mudu ir suradom vienas kitą! Aš ir Mano... aromatas ;**
Bitchy Blue.

Coffee Break tarp Hemingvėjaus ir Kafkos

Nors ir kokia karšta literatūros gerbėja bebūčiau, yra kūrinių, kurių tiesiog nepajėgiu pamėgti. "Senis ir jūra" buvo vienas tų. Greta eilės kitų iš rekomenduojamųjų knygų sąrašo. Dažnai Man norisi paburbėti, neva tai esu per jauna, kad suprasčiau ir įsisąmoninčiau tuose literatūros šedevruose užslėptas mintis, ypač norėjosi skaitant Dostojevskį, antravertus - Aš be penkių minučių suaugęs žmogus. Semk išmintį, kol nevėlu! Žinoma, why not?

Tačiau gana apie tai. Juolab, kad vis tiek neplanuoju egze rašyti interpretacijos. Rišliai samprotauti Man pavyksta kur kas geriau, nei rišliai interpretuoti kliedesius, kuriuos Man tikrai itin retai pavyksta pajusti Širdimi. Gal tik su Putino "Altorių Šešėly" buvo kitaip.

Nuo šių metų rytais prieš važiuodama į mokyklą, pakeliui nuvežu dar ir Savo Seserį. Šįryt, kaip ir kasryt, paleidusi ją patraukiau Savais keliais - tiksliau, siaurais Užupio keliukais, o iš paskos Manęs - solidus, pliktelėjęs vyriškis įspūdingo dydžio Chrysleryje. Pirmai progai pasitaikius, t.y. vos išvažiavom į kelią su dviem eismo juostom, jis puolė važiuot greta Manęs ir rodyt Man, kad sukčiau į kelio pakraštį. Iš pradžių nesupratau, kokio velnio, bet kai jis prasivėręs automobilio langą pradėjo šaukti "išgerkim kavos, gražioji mamyte", viskas pasidarė aišku.
Ne, Aš tikrai nesustojau. Net neprasivėriau Savojo automobilio lango. Tik greitai greitai dingau tarp dar siauresnių Senamiesčio gatvyčių - į Savo Pasaulio prieglobstį. Likimo ironija - parkuotis teko priešais beveik tokį patį Chryslerį.

Įvykis būtų nė nevertas prisiminimo ar kalbėjimo apie jį, jei ne kreipinys "gražioji mamyte". Taip, atrodau vyresnė, nei esu, bet ar tikrai atrodau tokio amžiaus, jog galėčiau turėt 10metę dukterį?!

- Indre, dievaži, šiais laikais pilna moterų, kurios per visą Savo amžių neišlipa iš 'atrodau dvam-penkių'.
- Tai Aš jau, kaip ir, įlipau į tai.
- Na ir sveikinu.

Natūraliai kyla apmąstymų - o kas, jei išties nuo šiol amžinai atrodyčiau taip, kaip dabar? Juk vis tiek, geriau jau tikrai nebeatrodysiu, nors dar ir susilaukiu komentarų, jog einu tik gražyn, o ar noriu pradėti senti? Raukšlių veide neieškau, žilų plaukų - taip pat, tačiau kartais tikrai susimąstau, kad ne jaunyn einu. Gerokai per anksti? Tiesa, bet Aš mėgstu dramatizuoti!

Šiandien daviau Sau pažadą, jog šį penktadienį einu lėbaut kaip anksčiau!
Ir tai ne tik dėl Manęs, bet dar ir dėl Vic. Šiandieniniai Jos žodžiai, jog nelėbavo taip, kaip anksčiau, kad lėbaudavo jau pusmetį - lygiai tiek, kiek jiedu su V drauge - Mane sukrėtė iki širdies gelmių.

Draugės, jei tik jaučiat poreikį prisiliuobti ir kaip reikiant palėbauti - prisiminkit, kad turit Mane ! Aš visada už, kai kalba pasisuka ta linkme.


Desertui. Visiems norintiems paganyt akis. Mielieji ir mielosios - http://nudefashionablelife.tumblr.com/ - apsilankykit. Asmeniškai Aš ten radau tieek Savo Fetish'o!



Po antros Margaritos Aš jau ir vėl rūkau ;**
Bitchy Blue.

Nežinau, ar čia Aš staiga tapau tokia neišranki, ar tokie geri pasidarė aplinkiniai bičai....

Gyvenu nuostabiai. Jaučiuosi tobulai, linksminuosi audringai, miegu fantastiškai ramiai ir Manęs nebepersekioja jokie sloguliai, jokios tamsios mintys, atsikračiau menkiausios savigraužos ir išsilaisvinau iš visų blogybių.

Taip gera ryte nubusti ir žinoti, kad nėra kur skubėti, nėra jokių laukiančių darbų, žinoti, kad turi visą įmanomą laiką ir visas įmanomas progas jį išnaudoti taip, kaip nori. Taip gera jausti, kad nors ir kokius sprendimus bepriimtumei, vis tiek liksi teisi Sau ir prieš Save. Tobula suprasti, kad pati Sau esi Karalienė.

Net jeigu Man niekados nebus lemta įgyvendinti vienų ar kitų Savo planų, Aš nė kiek dėl to nesigraušiu, nes tai reikš tik vieną - radau geresnių būdų ir tikslų Savo jėgų ir laiko eikvojimui.


Queen Bitch: tai ką, Man ant kaktos parašyta, kad Aš - netinkama moteris?!!!!!!!!!!
Lukas: ne, jums ant kaktos parasyta, kad jus vakareliu liute

Ir lygiai taip pat gal Man niekados nebus lemta sutikt to Savo svajonių vyro, dėl Luko įvardintos priežasties, bet... visko būna! :D


Man labai gražu stebėti puikiai sutariančias, meile spinduliuojančias poras, bet šimtus kartų labiau Man patinka matyti, kaip pasibaigus visam tam rožinių muilo burbulų ir drugelių pilve, periodui, tos mielos saldžios porelės tampa apgailėtinomis būtybėmis, drabstančiomis vienas kitą purvais. Nepaisant to, Aš tikiu, kad....

...Meilė yra Amžina. Skiriasi tik partneriai ;**
Bitchy Blue.

P.S. Mano atveju - partneriai nesikeičia. Sau esu nepakeičiama!

Yra dalykų, kurių Man tiesiog nelemta perprasti...

Aš jau keletą naktų iš eilės sapnuoju, kaip fantastiškai bučiuojuosi su fantastiškais vaikinais, visi jie Man paskiria pasimatymus daugiau ar mažiau Man patinkančiose vietose, ir kaskart nubudusi Aš svarstau, o kas, jeigu tikrai sutartu laiku būčiau sutartoje vietoje - gal juos sutikčiau? Tai tikriausiai tėra vasariškos kaitros padariniai, Mano smegenų nepajėgios atvėsinti net tos extra galingos liūtis, išplaunančios žvyrą nuo Mano keliuko ir paliekančios tokias vėžes, kad tiesiog bijau išvažiuoti iš kiemo.

Vakar oficialiai pasiskelbiau esanti sena ir nusivylusi kalė, kadangi jau pasiekiau tą lygį, kurį maniau pasieksianti nebent po Savo trisdešimtojo jubiliejaus - pradėjau lėbauti su M ir Jos draugėmis. Vakar labai sėkmingai ištuštinom visas M vyno ir martinio atsargas, taip pat sėkmingai surūkėm ir M lauktuves iš Jaltos - tos stebuklingai žavios Sobranie cocktail cigaretės su dailučiais auksiniais filtrais ir spalvotais popierėliais taip ir liepia rūkyti lėtai ir saldžiai, besimėgaujant kiekvienu dūmu.

Šįryt išgyvenu vienas didžiausių pagirių Savo Gyvenime, bet jaučiuosi laiminga, nes pagaliau radau laiką ir vietą (M miegamąjį ;DD) pažiūrėti True Blood s03e04 ir buvau super saldžiai nustebinta, kai išgirdau Massive Attack - Paradise Circus. Dabar, žinoma, negaliu jos atsiklausyti...

Vis daugia žmonių feisbuke pasidalina Savo išleistuvių puotos (hahaha) vaizdais. Nuo vienų širdis dainuoja, nuo kitų norisi išsidurti akis... Suprantu, kad galbūt tai pirmoji tokia Gyvenimo šventė, pirmasis toks didis pasiekimas, bet... Kam reikia tokią progą sudergti tragiškesniu už tragišką, išleistuvių drabužiu? Čia jau tiesiog tokia išleistuvių tendencija - būtinai ateis bent keletas bobų, kurias norėsis iškirpt iš nuotraukų dėl jų drapanų. Aš jau verčiau eičiau su džinsais, nei su baisia suknia. Ir geriau jau su sportiniais bateliais, nei su košmariškais aukštakulniais (kokie ten aukštakulniai, 2-5cm apgailėtino kablo). Aišku, daug merginų tiesiog pribloškiančiai stulbinančios, bet visad smagiau pakalbėt apie tas, netikusias.

Įpusėjo Vasara... Kol kas ji - totaliai be nuotykių. Tačiau tai ir neturėjo būti nuotykių atostogos. Greičiau jau - susitaikymo su Savimi.

Metas nupūsti dulkes nuo seniai atrastų tiesų ;**
Bitchy Blue.

...but she believe in shoes & cars

Kol vieni geria dėl ką tik paaiškėjusių LT egzamino rezultatų (vieni iš džiaugsmo, kiti - iš nevilties), Aš tiesiog gaivaliojuosi po vakarykščio šėlsmo, kuris buvo, na... fantastiškas. Ir dar daugiau.

Mudvi su G taip tradiciškai pasifreakinom, kaip labiausiai ir mėgstam...


*********** oficialiai skelbiu Savo nauja mėgstamiausia terasa! Visos žavingos damos turėtų ten apsilankyt ir įkalt bent litrą to saldaus rožinio vyno, kuriuo vakar mėgavomės mes...

- Saldaus rožinio vyno.
- 0,5l?
- Litrą.
- Litrą?! :O

Naktinis apsipirkimas Mindaugo maximoj leido Man suprast, kaip iš tiesų Vilniui reikia parduotuvių, dirbančių kiaurą parą - nežinau, ar tai, kad Aš buvau pakankamai įkalusi ir pernelyg draugiška, ar tai, kad naktinio apsipirkinėjimo dvasia buvo paveikusi visus tuomet buvusius parduotuvėje, užmezgiau kelioliką pokalbių ir išdalinau keliasdešimt šypsnių ir pečių truktelėjimų, lydimų "Įdomus laikas apsipirkti, ar ne?.." fraze.

- O, mergaitės, didelė šventė jūsų šįvakar laukia.
G - Mes nieko nešvenčiam.
- Čia šiaip, be progos?
Aš - čia kaip kasdien.

Tačiau vienareikšmiškai - geriausias ir geriausių vakarykštis nutikimas buvo taxi vairuotojas kalėdų senelis, su kuriuo drauge keliauja taksų veislės šuniukas. Net nenoriu prisiminti visų tų kalbų, kaip žinia, taxi automobilis Man - kaip kažkokia tarpinė erdvė tarp vakarėlių tobulos iliuzijos, iš kurios keliauji, ir kasdienybės realybės, į kurią Tave veža. Taigi taxi vairuotojui galiu papasakoti daugiau, nei kunigui, ypač, jei vairuotojas sako :

- Užsirašykit mano numerį - kitą kartą skambinkit tiesiai man.

Ir užsidegęs šviesą automobilio salone atsisuka ir priduria :

- Noriu pažiūrėt į šitas gražias mergaites.

Akimirką Man jo kraupiai pagailo. Nes viskas jam - jau praeitis ir neišnaudotos galimybės. Mums - viskas dar tik prieš akis ir Mes vis dar galim viską. Eidamos Trakų gatve sustoti tame vienuolyno kiemelyje ir surūkyti po cigaretę, kad "kelelis nedulkėtų", o bičams, sutiktiems tamsokame skersgatvyje, kuriame jie laužyta anglų-rusų kalba lenda prie neblaivaus vyriškio išrėkti "those who are not speaking in lithuanian, should just go home and shut the fuck up". Girta Aš tampu tikra poliglote - nėra kalbos, kuria nesusikalbėčiau. Taip pat tikra bebaime - nėra situacijos, kurios bijaučiau. Ir taip, galbūt vieną dieną smarkiai atsiimsiu už tas šustrumo bangas, ir kaip vienas ganėtinai malonus džentelmenas Vytautas, kad sakė "vieną dieną koks nors vyrukas duos teisingą kokteiliuką, po kurio atsibusi nepažįstamam viešbučio kambary su nepažįstamų vyrų kompanija ir viskas bus pabaigta ir užmiršta", bet Man taip nenutiks :) Tiesiog - nenutiks. Nes Aš užmerkiu akis prieš tai, jog yra sakančių, neva Aš priklausau žiauriausiam moterų tipui - egocentriškų egoisčių, harpijų - Man vis vien.

Akimirkomis kaip ši Aš susimąstau - ar galėčiau visus Savo nuotykius su prašalaičiais iškeisti į vieną tvirtą, rimtą ryšį su vienu vieninteliu ? Ar Manyje dar liko nors lašas, nors pusė lašo, romantiškosios, Meile tikinčios, Moteriškosios dvasios?
Tikiuosi. Nors ir beprotiškai abejoju.


Nutylėsiu keletą vakarykščių smulkmenų, kol jos nevirs didingais dalykais. O Aš gan ryžtingai nusiteikusi jas tokiomis paversti. I mean - didingomis!


Nejaugi Summer`2010 neturės Savo kokteiliuko Nr.1?! Nejaugi Summer`2010 turės tik Savo gėrimą - vyną?!

Mieliau renkuosi vyrą ;**
Bitchy Blue.

Tik Mes ir tik Mums

"Two girls. One smoking life."






Pagaliau Aš išsilaisvinau iš Savo mazochistinių įpročių ir pomėgių! Pagaliau galiu giliai įkvėpt ir pasakyt, kad džiaugiuosi Gyvenimu, džiaugiuosi Vasara, džiaugiuosi viskuo, kas aplink! Viskas eina tik į gerą ir Aš tooookia laiminga!!!

Visada taip buvo. Dvi Draugės. Viena brunetė, o kita - blondinė. Vienos širdis karšta, kitos - ledinė. Ir nors Aš visada buvau ledinės širdies blondinė, niekad nesiskundžiau, nes visada buvau laiminga. Giliai širdyje Aš turiu šventos vilties, kad tai niekada nesibaigs, nes jau dabar tai tęsiasi ilgiau, nei Mes abi gyvenam šioj Žemėj, bet sukruštos abejonės vis apsireiškia. Laimė, vėdinu jas kaip cigarečių dūmus.

Kartais Man tiesiog reikia, kad kažkas primintų, koks Gyvenimas iš tiesų gražus. Ir, ačiū tam gražiam Gyvenimui, Aš turiu G.

- Bet nesakyk, tobulas mūsų gyvenimas...
- Kąąą?!
- Tu pažiūrėk. Gulim pievoj, iš pat ryto geriam skaniausią vyną, mirkom kojas baseinuke... Jokių rūpesčių.

Visos Mano problemos, visi rūpesčiai kyla iš to, kad Aš noriu juos susikurti. Noriu turėti dėl ko dejuoti. O tai yra nesveika, mazochistiška ir trukdo džiaugtis tuo, ką turi. Bjaurus posakis, neva reikia džiaugtis tuo, ką turi, nes kiti nė pusės tiek neturi, lyg ir neturėtų būti tas įkvepiantis veiksnys, bet... yra. Aš šypsausi ir džiaugiuosi.

Nes viskas bus geriau, nei galiu įsivaizduoti.

- Važiuosim į kelionę. Ir tik gersim ir deginsimės.
- Aš už. Visada už, kai kalba sukasi apie "gersim".





Aš taaaaip myliu tai, jog Ji taaaaip Mane pažįsta!!!! ;**
Bitchy Blue.

O Švenčiausioji blogų mergaičių globėja, apsireikšk Maaan!!!

Dabar sėdžiu visa drebanti kaip kokia narkomanė ištikta abstinencijos priepuolio. Ne, nenoriu išgerti, ne, nesergu, šiaip viskas būtų nuostabu, beeeet...

Ką tik per visą sukruštą Vilnių parsibeldžiau namo važiuodama M mašina, o su Manim buvo tik Elegija Lacrimosa, kuri apskritai vairavimo klausimais yra neočin kompetetinga, nes visą laiką tik miegojo savo rankinėj, nes gi princeses gulbes reikėjo nuvežti prie chebros, su kuria kartu išvyko į Jaltą degint savo užpakalių, kol Aš čia, Savo Vasaros Terasoj, vilgysiu gerklę Lambruscom ir lepinsiu plaučius mėtinėm cizom. Ooo Švenčiausioji Kalių Motina, norėjau Tau melstis tūkstantį ir vieną kartą! Aš, pasirodo, siaubingai bijau vairuoti tą sukruštą M mašiną, kai ji nesėdi šalia. Nes vairuoju Aš, atvirai kalbant, kaip Princesė Grybė, spaudžianti gazą ten, kur jo nereikia ir nespaudžianti jo ten, kur jau būtų neprošal paspausti. Kelis kartus pravažiavau pro policijos automobilius ir policijos pareigūnai taaaaaip keistai į Mane žiūrėjo - tie milžiniški Mano regėjimo akiniai ir minimalus kiekis makiažo tikriausiai paverčia Mane kokia jaunute šešiolikine čiole, nuknisusią tėvų automobilį ir išlėkusią pasiganyt, o ką dar galiu pasakyt apie tą ženklą, kabantį automobilio gale, kairėje pusėje - jis lyg ir turėtų būti klevo lapas, bet M nusprendė, kad KANAPĖ bus didesnis prikolas. Kaskart palikdama policijos pareigūnus, stovinčius kelkraštyje prie savo automobilių, nulydėdavau juos žvilgsniu per galinio vaizdo veidrodėlį - a vdrug, bled, sustabdys Mano su tom savo linksmosiom fanfarom. Žiburėliais, I mean.
Bet, deja, Man tik paranoja. Siaubingai milžiniška paranoja. Nes net apsaugos automobilis, atvykęs apžiūrėti, kodėl suveikė kaimynystėje esančio namo signalizacija, Man kone sukėlė isterijos priepuolį, nes tik po gerų 20 sekundžių suvokiau, kad tai ne policija, o tik apsauga...

Niekas nesakė, kad pradžia bus paprasta... Tik greičiau duokit Man MANO automobilį, nes su M Aš daugiau neketinu važiuot!!!!!!

Ir dar, po velnių, pamiršau stabtelėti kur pakeliui ir prigriebti cigarečių pakelį, antravertus - KUR Aš galėjau sustot, kai visos Mano mintys sukosi tik apie kuo greitesnį ir sėkmingesnį namų pasiekimą.!

Štai ir 100tasis įrašiukas! Emocionalus, beprotiškas ir tikrai ne paskutinis. Nes, panašu, artimiausiu metu nepavyks išsisemti - beveik trims savaitės likau visiškai VIENA NAMUOSE. Turiu porą šimtų kvadratinių metrų Savo lėbavimams ir liuobimams, smagią terasikę cizoms ir kokteiliams, be abejo, vyniukams, pievą laukiniam šėlsmui ir tvenkinį aistrų sukeltam karščiui slopinti.!!! Ak, tiesa - dar ir M barą, kurį, neabejotinai, ištuštinsiu.

Maukiu pieną milžiniškais gurkšniais ir jaučiu, kaip rimsta nervai. Murrr.
Bitchy Blue.

Fuck Everything!

Labas, rytas, Stebuklingasis Pasauli!!!

Visad žinojau esanti good in bed, bet kad šitaip good - buvo net ir Man maža staigmenytė! 17 valandų tyro miegelio - štai ką Aš vadinu geru poilsiu! Tiesa, per tas 17 valandų buvo kokių 10 minučių pertrauka, kai pavargau miegoti vienoj lovoj ir perėjau į kitą. Dar puikesnis poilsis - suderink miegą su keliavimu! haha

Ir rytas toks nuostabus! Viskas dėl to, kad miegodama paskutines 3 valandas kas maždaug pusvalandį versdavausi vis ant kito šono (o šiaip jau Aš visą naktį išmiegu vienoj pozoj :D ) ir kaskart sapnuodavau vis kitą sapną. Apie vieną jų papasakosiu kiek vėliau.

Taigi dabar sėkmingai sėdžiu su pusryčiais rankose ( vanilinio plombyro su karamele ir migdolais, kibirėliu) ir dainuoju Robbie Williams dainas! Rock DJ ir Come Undone. Vyruti, Tu vis dar žavingas, net ir tiek metų prabėgus nuo tų dainų sukūrimo, jos turi savo spindesio! Apie Eternity nieko nė nesakau, tikriausiai nebūna dienos, kad jos nepaklausyčiau. Mano grotuve ji "Most Played" sąrašiuke yra trečioje vietoje. Po kitų dviejų depresinių ;DD

Vakar pagaliau pasiėmiau Savo vairuotojo pažymėjimą! Tiek Man jo ir tereikėjo, ko gero, jeigu šitiek laiko delsiau :D Ir pakeliui namo iš regitros užlėkiau pas G pasiimti daiktų, kuriuos ten palikusi esu jau nežinia kiek laiko, o juos pasiėmusi jau lyg ir keliavau namo, atrodydama taip, kaip atrodydama tikrai nenorėčiau būt pastebėta. Maždaug, conversai, džinsai, švarkas, palaidi praktiškai nešukuoti plaukai, nepasidažius ir bla bla bla. Žodžiu, nieko gero. Ir lyg tyčia, bled, sutikau dvi bobas iš praeities. Na, vienas iš tų atvejų, kai norisi tokius žmones sutikti tik būnant at my best , nes maždaug "o taip, mažulės, gyvenu fantastiškai - nesimato?!".
"Dievo pirštas" - sako M. Bet Aš sakau, kad jeigu jau D bičas neturi kur dėt savo pirščiuko ir būtinai nori juo rodyt į Mane, tai tegul verčiau pasikrapšto nosį, nes būna dienų, kai Aš VISAI nepageidauju dėmesio.
Na, o jas sutikus gi nebėgsiu į kitą gatvės pusę. Todėl apsiribojau žingsnio paspartinimu (na, žinot - skubu, sorry, reikalai, nanana) ir skambiu "labutis", lydimo plačia reklamine šypsena. Kartais suprantu, kodėl žmonės apie Mane blogai atsiliepia. Bet tik kartais.!

Ir grįžtant prie sapno - Ak, norėčiau jį turėti kaip filmą, kad galėčiau žiūrėt dar ir dar, ir dar, ir dar, ir daaaar kartą!!! Sapnavau nei tai Savo vestuves, nei tai piršlybas, nesupratau, kas ten per proga buvo, bet vyras Man ant piršto movė žiedą (toookį įspūdingą, kad oojojoj!!!!) ir pasakojo, kaip visą Gyvenimą svajojo apie vienokią moterį, o galiausiai gavo tokią, kuri pranoko visus jo drąsiausius lūkesčius :DDD Nuostabu, iš tiesų, kai realiam Gyvenime pradedu jausti nesveiką vyrų stygių, tai sapnai Man jų duoda su kaupu!

Beje, pagaliau prisiruošėm su mergaitėm nueit į "Sex and the City 2". Aš esu Samantha Jones ir viskas ;D Duokit karštų vyrų! Ir patraukit iš kelio VISUS VISUS VISUS vaikus.

I'm not scared of dying, I just don't want to ;**
Bitchy Blue.

Sorry seems to be the hardest word

Rytą pradedu senienom! Ir kas Man?

What can I do to make you love me?! - taip juokinga prisiminti, kai šitą dainą plėšdavom su M automobilyje, važiuodamos kur nors. Šiandien eidama į mokyklą irgi plyšausiu gatvėse!

Taip taip, dar tik eisiu į mokyklą, nes gi fainulkos 10tokai šiandien rašo kažkurį savo egziuką, taigi patalpos užleistos jiems. Telėbauja, ką galiu pasakyt, į naudą!

Vakar (o gal tiksliau - šiandien) naktį supratau, kad vienintelis dalykas, kurio noriu šiai Vasarai (paskutiniai savo nuostabiai vasarai!), tai atostogų romanų! Tų tokių super neįpareigojančių, super pralinksminančių, dovanojančių tieek gerų emocijų!

Ir šiaip, privalau nusipirkti lengvutę suknytę, ilgio iki pat žemės, kokios nors ryškios ryškios rožinės spalvos! Kad pajusti tą vasaros alsuojantį karštį 100%! Noriu taip lengvai ir saldžiai įdegusios odos, vėjyje besiplaikstančių Savo šviesių plaukų, noriu taurės, pripildytos smulkiais ledukais ir dieviško skonio sangria, noriu basa eiti paplūdimiu ir noriu, kad šalia Manęs mažais žingsniukais tipentų Elegija Lacrimosa.

Noriu kuo greičiau ištrūkti iš mokyklos suolo, noriu pradėti gyventi Vasaros ritmu! Miegas iki pietų, šėlsmas iki paryčių!

Ir gal dar, po velnių, norisi įsimylėti! ;**
Bitchy Blue.

If you need Me - Call Me

I'll be there in a hurry, You don't need to worry.

Pamenu, prieš daug metų buvo viena mėgstamiausių dainų - po filmo "Pamotė" su J. Roberts. O šiandien aptikau nuorodą į ją, ant vieno mielo bičo ( ;)) ) sienos feisbuke. Miela prisiminti, smagu padainuoti.

Ain't no mountain hight enough.!

Galiu ir vėl Sau surikti "Bring back the BLONDE Me!" - nes taip taip taip, Aš vėl blondinė. Šįkart toookia šviesi, kokia dar niekad nebuvau. Ir, ak, svaigstu nuo komplimentų! Džiaugiuosi ta laisve, tuo lengvabūdiškumu, skrajojančiu aplink Mane! Giliau kvėpuoju, plačiau šypsausi, mažiau imu galvą nereikšmingas smulkmenas. Rodos, tik plaukų spalva, o kaip pagyvina būtį!

Šeštadienį su mergaitėm pažymėsim Mano pilnametystę ( tai, ką su E.K.P. atlikom penktadienį - visi "mes monozigotinės dvynės", "kaip tai nėra sąrašo?!" ir "nebegerk, bet bent rankoj palaikyk", prikolai - tik apšilimas) taip, kaip priklauso ją pažymėti! Su absentu, heels'ais ir pakvaišusiais šokiais!


Ir, po velnių, dėjau ant visų čiūvų. Tikrai. Jie arba pernelyg rimti, arba pernelyg lengvabūdiški. KUR AUKSO VIDURYS?! Taip, puikiai žinau - dabar reikia lėbaut su plevėsom, kad po 15 metų galėčiau be kirmino širdy kūrent židinį su rimtuoliu, pilančiu raudoną vyną į Mano taurę ir bučiuojančiu į kaktą (whuahaha, nuoskaudos :DD) prieš miegą. Kažkaip apie rimtuolį, solidų ir išlaikytą, naktimis pavirstantį į aistringą eržilą, niekad nepagalvoju, nes, atvirai kalbant, netikiu tokių egzistavimu. Bus taip, tarsi geriau ir negalėtų būti!
O visi pasiūlymai "gerai patūsink, nusitempk ką nors į lovą" - tegul eina jie *********** su tokiais pasiūlymais. Jeigu nerašai "nusitempk mane šiąnakt į lovą", tai geriau nerašyk iš viso. Nes Aš vis dar saugau Savo reputaciją ;D


"Moterys ieško vyro su gera ateitimi, vyrai - moters su maža praeitimi." Labai įnirtingai stengiuosi būti tokia moterimi, todėl Savo praeitį slepiu po šešiasdešimt keturiais užraktais. Kodėl ne šešiasdešimt devyniais? Nes kol kas tiek dar neprireikė.


Blondes have more fun! Who cares that brunettes remember it next day ;**
Bitchy Blue.

He's just not that into You.

Klausausi tų apverktinų savęs gailėjimųsi, dejavimų, kodėl gi jis neparašo, ką ne taip gi padariau, ar per mažai mylėjau, ar per mažai skyriau dėmesio... Po velnių. Elementari ir aiški realybė - nenori jis tavęs, nenori.

Neduok, Die, žinoma tokią situaciją gyvenime ir nuoširdžiai tikiuosi, kad Man pačiai neteks tokioje atsidurti, bet jokiu būdu negalima prarasti sveiko, blaivaus proto tada, kai reikalai pakrypsta Meilės fronto link.

Na, paliko jis tave pačiam tavo jausmų įkarštį, tai ką dabar daryti? Paverk, pagailėk savęs dieną, dvi - nusišluostyk ašaras, nusipirk naujus batus, išeik su draugėm palėbaut - pradėk naują gyvenimo etapą. Galų gale, susirask kokį nors prašalaitį, kad praskaidrintų nuotaiką ir užpildytų vienatvės valandas. Tik jau nepulk persekioti buvusiojo, kelti pavydo scenas dėl jo naujų merginų, reikšti kažkokias teises į jį. Viskas baigta. Jis ne tavo, o, beje, niekad tokiu ir nebuvo. Jūs buvot kartu, bet ne vienas.

Nepajėgiu įsisąmonint visos tos myliu-noriu-negaliu esmės ir kažkodėl abejoju, ar pavyks Man tai įsisąmoninti pačiai to nepatyrus, bet kiek teko padaryti išvadų stebint veiksmą iš šalies - Damos pasidaro tikros tuščiagalvės, kai kalba eina apie meilę vyrams.

Nesuprantu, iš kur ta idiotiška mintis, kad jeigu jau judu vieną kitą trečią dešimtą kartą tiesiog pasidulkinot, drauge kažkur nuėjot ar pasiglamžėt kokio vakarėlio metu, tai priklausot vienas kitam ir esat kone susituokę. Būti pora - nereiškia būti vienu individu, kurio poreikiai sutampa visais gyvenimo klausimais. Gerai, kol abiems gerai. O kai nors vienas pradeda dusti - prasideda katastrofos.



Ėj, kur ta moteriškoji Mano dalis, kai Jos taip reikia? ;**
Bitchy Blue.

Prisimenant savaitgalį...

Pagaliau turiu jėgų. Kažkam. Todėl panaudosiu jas šio post'o rašymui.

G Pilnametystės lėbavimas buvo extra siautulingas. Gavau progą įsitikinti, kad 15cm heels'ai yra skirti toli gražu ne lėbavimams. Veikiau jau atsargiems pasivaikščiojimams (šiek tiek įkalus) arba normalaus tempo pasivaikščiojimams (nė kiek neįkalus).
Klube pabuvau vos 15 minučių. Ir tai tebuvo įėjau - nugriuvau nuo laiptų (kojas nusibrozdinau taip, kad jos vis dar mėlynos ir žaizdotos) - susimokėjau už bilietą - pasikabinau paltą - pasisklaidau merginų tualete - Eglė iškvietė Man taxi - pasiėmiau paltą - išvažiavau namo. Kelelis namo buvo ilgas ir sunkus, taxi vairuotojas veikiausiai Manęs buvo pradėjęs nekęsti, tačiau turint omeny, kad Aš iki šiol nežinau, kiek jam sumokėjau už kelionę, galima daryti prielaidą, kad jis tikrai pasinaudojo Mano nesiorientavimu aplinkoje.

Ne, Man negėda. Aš esu Queen Bitch ir galiu Sau leisti dar daugiau. Kad ir nusmigti viduryje šokių aištelės, jei tik pageidaučiau. Kol kas to dar neįvyko.

Pirmadienis pasitaikė kaip niekad sunkus, žinoma, sunkus savaitgalis įdėjo į tai savo indėlį. Troleibuse sugebėjau nukristi ant kažkokio vyro, o vairavimo pamokoje instruktorius sakė "kad man daugiau po sunkių savaitgalių vairuot neateitum", tad darau išvadas - daugiau pirmadieniais jokių reikalų su svarbiais dalykais turėti nenoriu.

Savaitė be M lekia greitai ir, svarbiausia, sklandžiai, be jokių rūpesčių. Na, beveik be jokių. Mano ekscentriškoji Seseris nutarė pati pasikirpti plaukų galus, deja, tai padarė susipynusi dvi kasytes, todėl galima tik įsivaizduoti, kaip plaukai atrodė juos paleidus, bet juk tam Aš ir esu - pakirpau tuos galiukus ("galiukus" reiškia "tris sprindžius"), o šiandien ji prisiekinėjo, kad užeis į kirpyklą. Abejoju.

Kol vieni dulkinasi su lietuvių įskaitomis, Aš ruošiuosi istorijos kontroliniam darbui ir jau imu suprasti, kad noriu vasaros atostogų. Paskutinių mokyklinių vasaros atostogų Savo Gyvenime. Tik dar prieš tai - vairuotojo pažymėjimo ir automobilio!


Šiandien visai atsitiktinai per TV užmačiau laidą apie "Misis Lietuva" konkursą. Pamačiusi pretendentes buvau apakusi. Maždaug trys ketvirtadaliai jų - ne tik, kad negražios, jos BAISIOS. Jų drabužiai, makiažai, šukuosenos - kaip kaimo prostitučių, jos rišlaus sakinio neišlemena, o ir manieros kaip pigių tuščiagalvių. Na ir konkursantės... Stebint jas ėmiau labai abejoti teiginiu, jog Lietuvos moterys - gražiausios... Nuo to pigumo, beskonybės ir tuštumo net galvą įsiskaudėjo. Teko eit lepintis vaniliniais ledais su karštu šokoladu.
Dar vienas pribloškiantis dalykas - sceninės kalbos specialistės Adrijos Čepaitės (šiaip jau mėgstu šią moterį - protinga, išvaizdi, puiki aktorė) išsakyta nuomonė, jog žmonėms patinka paprasti žmonės.
Apmąstymai tikrai veda prie noro sutikti. Deja, Man nepatinka. Aš vis dar likau už manieringumą, pretenzingumą.

Noriu į kino teatrą. Rytoj reikės nueiti.

3 savaitės ir 1 diena. Tiek liko Mano nerūpestingo Gyvenimo.
Bitchy Blue.

Take Me Away

Kažin, kaip atrodytų, jei Aš dabar lyg niekur nieko susiplakčiau ledo šaltumo Cosmopolitan kokteilį ir išeičiau į lauką jį išgerti apsiavusi namines šlepetes, dar šlapius po dušo plaukus susisukusi į rankšluostį, vilkėdama tik chalatą. Tuo pačiu dar surūkyčiau porą cigarečių, leisčiau Elegijai Lacrimosai palakstyti pievutėje... Kaip atrodytų? Nepadoriai.

Nes :

* čia visų pirma M namai, tik tada - Mano;
* kaimynai būtinai Mane pastebėtų (apie tai būtinai praneštų M - ak, kokia nedorybė!)
* aplinkiniai labiau susirūpinę svetimais gyvenimais ir rūpesčiais, nei savais, taigi veikiausiai pamanytų kažką panašaus į "ak, vargšė mergaitė, ko gero, neatlaikė įtampos - liūdesį skandina alkoholyje" arba blogiau "jie visai nusigyveno - pažiūrėk į ką pavirto jų dukra!"
* šitaip apsirengusi pernelyg skatinčiau kaimynių vyrų fantazijas;
* padorios merginos vienos kokteilių negeria.

Jaučiuosi morališkai pavargusi nuo šitos susikausčiusios bendruomenės. Kiekviena smulkmė, kuri, šiaip jau, yra visiškai padori (pagal Mano dogmas), jiems atrodo akis badanti ir nepriimtina.

Atleiskit, ponia, Aš juk nemėtau nuorūkų į Jūsų gėlyną! ;**
Bitchy Blue.

Arba Aš išpindėjau iki negalėjimo, arba tikrai Man šitam kaimuty darosi per ankšta.

Man tiesiog mirk gyvenk REIKIA rankinės. Čia ne noriu naujos, nes visos užp*so ar tiesiog šiaip noriu, nes pamačiau gražią. Man REIKIA. Nes visos turimos yra fucking nebetinkamos vartot. Ir, vėlgi - čia ne išsip*sinėjimas.

Ir nėra. Buvau vieną nusižiūrėjusi, bet, deja, Mano visų Gyvenimo klausimų expertė M pareiškė: "Dišova tašė. Atrodo kaip už petaką." Tas posakis "atrodo kaip už petaką" prarado prasmę tą dieną, kai už Savo žalią KENT'ą pradėjau mokėt po beveik 9lt.

Ir šiaip, Mane tiesiog depresija ištiko, kai MNG katalogo paskutiniame puslapyje pamačiau palaidinę ir kelnes, vardan kurių galima būtų dar pakūdėt, deja, jų neatveš į mūsų griobaną kaimutį, todėl dapizdy - galima sukapot dar kokį javainį ant nakties.

Penktadienis, jofana. O rytoj - dar vienas toks pats netikėliškas penktadienis. Tikiuosi, Saulė švies, nes jeigu ne, Aš sužvėrėsiu. Atsakau.


- Blemba, koks šūdinas penktadienis. Jokio šėlsmo, jokio linksmumo...
- Bet ir jokių pagirių!


Nemoku įžvelgti gerų aspektų šūdinuose dalykuose;**
Bitchy Blue.

Shut up! I wear high heels bigger than your dick.

Sprendžiu KET bilietus ir viliuosi, kad per vairavimo egzaminą Man niekuomet nenutiks taip, kaip aną naktį sapnavau.
Egzaminuotojas liepė išlipti iš automobilio, mat avėjau J.Lo heels'us, o anot jo "Mes tik Pamelai Anderson leidom vairavimo egzaminą laikyt su tokiais aukštakulniais".

Naktys darosi per trumpos ;**
Bitchy Blue.

Pasaulis Man darosi per mažas

Vakar diena tiesiog braukte išsibraukė iš Mano Gyvenimo. Nes ji buvo viena iš tų...skirtų atsigauti. Miegas, mineralinis ir maistas. M kubu. Ir dienos tarytum nė nebuvo. Bet gerai, kartais reiškia. Vienintelė bėda ta, kad Aš praėjus dar daugiau nei parai po vakarėlio vis dar jaučiu alkoholį Savo kraujyje. Ir tai jau verčia sunerimti.

Penktadienį atšvenčiau Savo nuostabaus Draugo 18-tąjį gimtadienį. Ir, po galais, tas vakarėlis buvo nerealus! Kaip kad E pavadino gimtadienio foto albumą - "Dangerous boy rave or The true hard-core". Nes tai tikrai buvo reivas aukščiausioje kondicijoje ir tai buvo pats tikriausias hardkoras be priemaišų. Mes vieną naktį valdėm visas Žemės stichijas. Nes nebe kraujas tekėjo Mūsų venų ir arterijų upynais.

Vis dėl to, neapsieita be netikėtumų. Sutikau ten Savo nei draugą, nei ne draugą. Pasaulis toks mažas, kad chebros giminiuojasi su chebromis ir ta kraujomaiša daro Mūsų Pasaulį vis mažiau įvairų. Nes šįkart anime chebra susijungė su chebra, kurioje jau buvo hardkoro, reivo, gankos ir vodkos kultų sektantų.
Na, ir grįžtant prie Mano draugo/nedraugo klausimo, tai ką galiu pasakyt... I had a secret crush on him for a while. Ir nesvarbu, kad Mano nuostabusis draugas, kurio gimtadienį tądien šventėm Man sakė "jis tikrai yra faggot, Indrute" - Aš nekreipiau dėmesio, bet po galais. Dabar imu jau pradėt tikėti.
Niekad nemaniau, kad prisidėsiu prie tų moterų, kurios vyrus, nepasiduodančius jų kerams, ima laikyti kitos orientacijos, bet kad šįkart Aš nebežinau kaip kitaip jį pateisinti. Arba jeigu dar atviriau - kaip pateisinti Save.

Ir dar jaučiuosi nusivylusi Savimi. Nes Aš užsiimu kabinimu bičų, kurie nekreipia į Mane tokio ir tiek dėmesio, kokio Aš noriu ir manausi esanti verta, kurie neatitinka visų Mano keliamų reikalavimų ir kurie iš esmės yra Man netinkami, kai tuo tarpu leidžiu Sau neatrašyti, neatsiliepti į skambučius, ignoruoti kvietimus į pasimatymus, neatsakyti į klausimus, vaikinui (na, praktiškai jau kaip ir vyrui), kuris tikrai rodo tokį teisingą dėmesį, yra toks Man tinkamas... Jaučiuosi pasimetusi, bet Aš žinau kur yra bėda.


Bėda slypi Mano nelemtame laukiniame ir nesuvaldomame gamtos šaukšme. Nes kol gurkšnodama kokteilį Aš žvelgiu į Misterį Teisingąjį, Man nė nepadori mintis į galvą nešauna, nes jo galantiškumas, manieringumas paperka Mano protą ir mintis, nebegaliu galvoti apie tai, kaip norėčiau, kad mudu viens kitą patvarkytume tiesiog čia ir dabar, nes jis tiesiog nesužadina Man tokių jausmų. O štai su ponaičiu Netinkamuoju viskas kardinaliai priešingai. Aš negaliu susiturėti ir išlikti rami, šalta, kai jis šalia. Pasiduodu Savo instinktams ir leidžiu Sau taip begėdiškai atvirai ir žvėriškai su juo flirtuoti, tarytum rytoj ryte Saulė nepakils ir Man neteks prisiminti Savo purvinų žaidimų. Nes Man tiesiog oda pašiurpsta vien nuo jo prisilietimų. Ir apskritai, kaip geriausią to vakarėlio prisiminą Aš įvardinčiau tą lemtingąją akimirką. Kai lauke, švintant rūkiau snaigėms krintant ant Manęs, neapsivilkus jokio švarkelio, o ką ten jau apie paltą kalbėti, o jis laikė Mane savo glėbyje, kad Aš nesušalčiau. Ir žinot, absurdiška, Aš nė karto cigaretės nepajėgiau priglausti prie lūpų - buvau užsiėmusi kitais reikalais - klausiausi jo kvėpavimo ir širdies dūžių. Ir kai atėjo tas momentas - tylos akimirka, kuomet žvilgsniai susitinka ir, atrodo, viskas tampa aišku, NIEKO neįvyko.

Todėl dabar pats metas parašyti Misteriui Teisingąjam ir susitarti dėl pasimatymo prie puodelio kavos ateinančią savaitę. Tebūnie Mano laukiniai instinktai suvaldyti Amžiams. Arba bent jau kuriam laikui, nes anot M - tai, ką Mes užrakinam Savyje ištrūksta lauk su didžiausiu trenksmu pačiomis netinkamiausiomis akimirkomis.

Jeigu Aš būčiau Dievas - Mes visą laiką būtume girti ;**
Bitchy Blue.

Metas prisiminti tai, kas tikra.

Su Kovo 8-ąja, Moterys. Pasidovanokit Sau kokių auštakulnių, dailių rankinių ar naujų kvepalų - vis tiek idiotai vyrai tesugeba atitempti tulpių. Nekenčiu tulpių. Gležnos ir trapios, lepios gėlės. Bet Mano gėlyne kiekvieną pavasarį sužydi Night Queens - Juodai mėlynos tulpės, kurias tikrai myliu, neveltui pati Savo baltarankėm rankutėm pasodinau.

Kaip bebūtų liūdna ir graudu, šiandien jaučiuosi itin nepatraukli ir visiškai nemoteriška. Ištinęs burundukės skruostas (ačiūkas išoperuotiems protiniams dantims) griauna visą Mano grožį, o ir nuotaiką taip pat. Toks nuostabus oras, jei tik būčiau normalioje Savo kondicijoje, neabejotinai po pamokų būčiau keliavusi gerti kavutės į Gedimino prospektą su kuria nors iš Savo mergaičių, deja... Tiks ir ramunėlių arbatytė, ledo kompresas ir viltys, kad greitai praeis.

Šiąnakt sapnavau daug blogų sapnų. Tikriausiai todėl, kad vaitojau iš skausmo, o tai girdėjo žmonės miegoję kitam namo aukšte, Elegija Lacrimosa kone visą naktį prabudėjo atsigulusi Man prie peties, priglaudusi nugarytę prie Mano skruoto, apie kurį jau kalbėjau. Ir viename iš tų slogių šios nakties reginių Aš mačiau vieną visai neseną Savo Gyvenimo įvykį, tačiau viskas vyko truputį kitoje aplinkoje. Vakarėlyje, į kurį Aš dar tik planuoju eiti šį penktadienį. Niekas taip neįtrigo į atmintį, kaip Mano pasakyta frazė žmogui, kuris išvadino Mane "paskutine šli***a".

Tu esi maža nedėkinga, nepraustaburnė. Kadaise buvai labai artima Mano draugė. Dabar tu Man - tik eilinė, pasibjaurėjimo verta Kalė.

Po velnių, ar galėčiau dabar, išaušus dienai, pripažinti, jog tikrai taip apie ją galvoju? Neabejotinai. Ir ne tik apie ją galėčiau pasakyti tą patį. Apie labai daug moterų galėčiau pasakyti tai. Vakar perskaičiau labai intriguojantį posakį "Vyrus ir moteris sieja vienintelis dalykas. Tiek vieni, tiek kitos nepasitiki moterimis.". Kokia šventa tiesa. Ir kokia maža dalis moterų iš tiesų išdrįsta pripažinti, kad net ir artimiausios draugės yra konkurentės. Gal labai nežymios, bet vis tiek - konkurentės. Kiek mažai motinų ir dukterų sutinka pripažinti, kad jųdviejų tarpusavio santykiuose esama to moteriško bendravimo (ne pačia geriausia prasme) dvelksmo. O to tikrai yra ir net, drįstu sakyt, labai nemažai.

Aš esu pikta ir kerštinga. Išmesti žmogų iš Savo Gyvenimo - ypač moterį, Man nereiškia nieko (su mažomis išimtimis). Retai kada moteriška Draugystė gali tapti Gyvenimo varomąja jėga. Nes, būkim gražios, bet ir protingos - dažnai sakom, jog vyrai ateina ir išeina, o draugės pasilieka, tačiau kur kas dažniau iš draugių gyvenimų išeinam į parankę įsikibusios ne kam kitam, o būtent vyrui. Žinoma, sugrįžtam atgal. Jei tik priima.

Visad priimu sugrįžtančias ;**
Bitchy Blue.