Dasimušimui !

(kadras iš filmo "Single Man" - verta pamatyt)

Green Night buvo tiesiog fantastiška, palėbauta super gerai!

Gravity renovacija tiesiog pribloškianti. Visko tikėjausi, bet kad bus šitaip tai nė drąsiausiose svajonėse neįsivaizdavau! NIEKAS nepasikeitė. NIE-KAS. Amazing ! :D

Iš kažkokio bičo gavau dovanų gėlę, susuktą iš servetėlės, kurią Ž. įsegė Man į plaukus, dėl ko šiai nakčiai suteiktas "popierinių gėlių nakties" vardas, o mielas berniukas, su kuriuo visai mielai pašokom, visai atsitiktinai stovėjo priešais Mane dar ir eilėje prie paltų jau išeinant.

- Hey ! Mudu kartu šokom !
- Ką? Apie ką Tu?
- Na, šįvakar ! Prisimeni?
- Atleisk, Tu Mane su kažkuo painioji...

Po velnių, kaip jis susinervino :DDD Kartais tikrai dievinu taip begėdiškai išsidirbinėti. Visad bičų veido išraiškos po tokių pokštų būna tiesiog ooooooooooj kaip širdį veriančios ! Ir tas žvilgsnis, sakantis "kas manaisi esanti?!" tiesiog fantastiškai pakelia nuotaiką ! :)

Kokią nesuskaičiuojamą galybę piktų moterų Aš tąnakt sutikau ! Damos, liaukitės kartą gyvenime raukytis kaip netašytos stuobrės, ateis laikas, būsit susiraukšlėjusios kaip kempinės nuo šitų savo "veido akrobatikų", o kadangi nepajėgiat tiesiog mielai šypsotis, tai tikrai nebus šalia turtingo diedo, sumokėsiančio už botoxo injekcijas. Štai kokia graudi ateities vizija - susiraukšlėjęs snukutis, vienišos naktys (ar dar blogiau - naktys su kokiu stuobriu debilu) ir liūdnos dienos ! Ir viskas tik per tą raukymąsi! Garbės žodis, čia labai draugiškas patarimas.

Paryčiais taxi išsikviesti buvo taip pat neįmanoma, kaip Gravity sutikti Džastiną Timberleiką, o pakelės buvo nusėstos vemiančių jaunuolių, Gedimino prospekte žmonių buvo tiek, kiek dieną, o Magdonalde nusprendę atlikt porą mitybos nuodėmių (Aš buvau tarp tų nuodėmingųjų taip pat, atleisk Man, gražių moterų Viešpatie!) dar priedo galėjo pastebėti ir naują fenomeną - žmones, miegančius greitojo maisto tiekykloje ! Atlaikyk :D

Kaip ten viskas bebūtų gera ir gražu, dabar Aš - ligos patale :) Laukiu linkėjimų greičiau pasveikti ir naujo įstatymo, draudžiančio sergantiems žmonėms eiti į darbus, mokyklas, viešojo maitinimo įstaigas, pasilinksminimų vietas ir t.t. Dėl Dievo Meilės, žmonės, nejaugi taip sunku susirgus pabūt namuose porą dienelių ir neplatint viruso ?! Realiai čia tas pats, kas užsikrėtus ŽIV eit dulkintis su visais iš eilės nesisaugant ir slepiant tai nuo partnerių. Už šitą išsišokimą žmones net nuteisia, tai kodėl negali bausti tų, lengviau nusižengiančių?!

Aš lieku lovoj ! (šįkart bučinio nebus - sergantiesiems draudžiama bučiuotis !)
Bitchy Blue.

Is it over? Already?!

Negalėdama patikėti akis badančiu atostogų pabaigos faktu, Aš gurkšnoju šiltą mėtų arbatėlę ir gulėdama lovoj rezgu šitą įrašą - neįtikėtina, čia tikriausiai buvo ilgiausia Mano nerašymo pertrauka nuo pat rašymo pradžios.

Aš nežinau, kokie žodžiai būtų pakankamai stiprūs, kad išties taikliai apibūdintų viską, ką patyriau per paskutinį Vasaros mėnesį. Jis buvo... geriausias? NEPRILYGSTAMAS! Ir kad jau Vasara beveik baigėsi - juk rytojaus naktis bus skirta grožio procedūroms (tebūnie visi rugsėjo pirmąją apaks pamatę fantastišką įdegį, padailėjusią odą ir stulbinančią plaukų spalvą!) ir nusiteikinėjimui naujiems mokslo metams (pradedamiems, beje, ta pačia skamba fraze "o šiemet tai jau Aš tikrai mokysiuos!"), kurie tikriausiai ir vėl prabėgs greičiau, nei dabar galiu įsivaizduoti.

Summer of 2010.

Tai nebuvo šiaip nuotykių, lėbavimų, poilsio ar linksmybių Vasara. Ne ne ne. Anaiptol. Tai buvo atradimų ir pirmųjų kartų Vasara! Tai buvo Vasara, skirta Man Man Man ir tik Man. Kiekviena diena, kiekviena mažiausia akimirka - tik Man ir dėl Manęs. Ranką prie Martinio taurės pridėjusi galiu iškilmingai prisiekti, kad dėl nieko nesigailiu ir nieko nekeisčiau. Nieko nedaryčiau kitaip. Pakoreguočiau tik tolimesnę įvykių eigą, deja, to padaryti negaliu, nes niekas dar neaišku...


Vis tik, jei tektų išsirinkti geriausią prisiminimą - neabejotinai juo taptų viena fantastiška naktis iš atostogų Palangoje. Naktis, po kurios Aš galėjau kraustytis į Kauną, paskelbt Sau celibatą, pasikeisti pavardę ir vardą, aj, ką ten - daug ką galėjau vien už progą tai pakartot.
Štai ir visa atostoginių one-night stand'ų bėda - jei jie buvo geri, norėsis pakartot, o progų tai padaryt - nebebus.
Ir nors visad laikiau Save be įsipareigojimų eksperte, kaip dažnai Man ir nutinka, mažumėlę suklupau su tais Savo "Man taip niekada nenutiks". Nutiko :D Bet jau vsio, pasveikau.

Dar vienas punktas - nors gera reputacija ir yra tai, ko niekad neturėjau, dabar turiu tiesiog pagerintai puikią!

Bitchy Blue patarimas ateičiai - niekad nesusidėkit su bendraamžiais prašalaičiais. Nuo šiol įvedu Sau itin griežtą bičų amžiaus cenzą - minimum 4 metais vyresni arba bent pora metų jaunesni. Nes bendraamžių malalietkų dar dorai nefunkcionuojantys peniai provokuoja jų smegenis iškraipyti faktus, pasaldinant juos fantazijomis. Nejaugi sakysi, kad paplūdimy nevykusiai pasiglamžei su geriausia mergina, kokią tik kadanors yra tekę pakabinti ir dorai nė nežinojai, kaip visas tas pasiglamžymo reikalas turėtų būt atliekamas? Verčiau papasakok draugeliams, kaip audringai pasidulkinot!

Taigi taip Aš pati to nežinodama, audringai pasidulkinau su vaikučiu, turinčiu lakią fantaziją.

Paskutinį Vasaros savaitgalį nutariau neprastai užlėbaut ir išlėkiau į Savo chill'o Žemę - Raseinius, kur gyvena Mano krikšto tėvai. Trumpai tariant, ten atsipalaiduoju labiau, nei derėtų, o ten esančioj ex-kepykloj vykstantys tūsai tikrai patektų į Mano mėgstamiausių tūsų penketuką! Apsilankiau ten vykusiam Sel'o koncerte, tikrai nenusivyliau, per vakarą sumedžiojau septynis bičus, tačiau vos septintasis buvo tikrai vertas dėmesio. Deja, nepalikau jam savo telefono numerio, dėl ko vėliau mažumėlę gailėjausi, bet nutariau jį susirast. Dievaži, pirmą kartą gyvenime šitaip ieškojau bičo! Pračekinau facebook'e viską, ką buvo įmanoma pračekint jo beieškant! Net parašiau skelbimiūkštį "Pamačiau, patiko, bet neišdrįsau" grupėj, su viltim, kad rasiu ir... ką jūs manot? Likimas yra tai, kuo net ir didžiausia Queen Bitch tiki - Jis pats Mane susirado per to koncerto nuotraukas!

"Ką jūs, ką jūs, ar tik čia ne žavingoji tūsų liūtė iš Sel koncerto?" - taip, Mielasis, tai tikrai Aš!

Tiesa, ar minėjau, kad ši Vasara - Pirmų Kartų? Neatsitiktinai. Prie progos kada net padarysiu Pirmų Kartų suvestinę!


O dar viena linksmybė desertui! Mano siautulingoji M, matyt, tikėdami atrast naująjį Mano blog'ą (po senojo tikriausiai tapo didžia Mano gerbėja ;D), pračekino visą google su Mano vardu ir pavarde paieškos laukely, deja, rado tik nuotraukas, kuriose buvau neva tai Aš - jas išsispausdino ir šventai tikėjo, kad Aš šitokiu būdu uždarbiauju. Tos nuotraukos, jei kas dar pamenat, puošė senąjį blog'o dizainą.





























Taigi vadinasi Aš tikrai tokia graži ir fotkinuosi su tokiais lediniais bičais, gal ir nieko :D


Kai normaliai įkalu, tampu Britney ;**
Bitchy Blue.

"Ilsiuosi".

Jau vidurdienis, o Aš dar nė po dušu nebuvau, šlaistausi su chalatu dar praktiškai miegodama ir visa užtinusi. Iš lovos iššokau dar prieš aštuntą, nes gi Aš naivi blondinė, taip tikėjausi jau rasti pašarintą True Blood s03e01, bet kur ten... Sapnuok, mažyte, devintą sapną.

Nežinau kaip prisiversti gyventi normalų, normalaus žmogaus gyvenimą. Turiu omeny, rytas, dušas, apsirengimas, kava, pusryčiai, kokia nors bent minimali namų ruoša, tada kokia nors veikla, pietūs, veikla, vakarienė, poilsis, miegas ne paryčiais ir panašiai. Esu labai griežto rėžimo šalininkė, kai turiu tvirtą dienotvarkę - pvz. kai reikia į mokyklą. Tada visas Mano laikas sustyguotas kone minučių tikslumu ir nukrypimai būna išties minimalūs, bet kai atostogauju, Aš visiškai nevaldoma.

Būtų dar pusė bėdos, jei tik diena būtų sumaišyta su naktimi. O Man susimaišo absoliučiai viskas. Aš pamirštu pavalgyti, susitvarkyti (ką ten kambarį, vonią, spintą ar dar ką - Aš save pamirštu sutvarkyti!), jei atsibudusi pasiimu į rankas knygą, tai galiu praskaityti nuo ryto iki pat vakaro, taip pat galiu ir prasėdėt prie kompo ar televizoriaus. Jeigu jau tingiu, tai tingiu absoliučiai viską daryti. Dabar nors tiek gerai, kad turiu Elegiją - jos poreikių negaliu nepaisyti, taigi bent išeinu į lauką ( 7 minutėms :DD ) ir ją pašeriu, pagirdau.

Būčiau normalus žmogus, dabar tikriausiai susitikčiau su draugais ar eičiau kur nors. Bet, deja, nesu normali, todėl kalbuosi su Savimi. Pradedu dėl Savęs nerimauti - jau esu tiesiog be penkių minučių noliferė.

Birželio 25 - Liepos 12 gyvensiu viena, taigi būsiu visiškai Out of Control. Tikiuosi, kad sugebėsiu bent vieną tūsą surengti, nes jeigu tas kelias savaites praleisiu gulėdama ir tingėdama, tai jofana, pasiskelbsiu tingėjimo karaliene. Indre, bled, susiimk. Nervuoji!!!

Ir M prikoliukas "reikės įsidėmėt, kokiais naktiniais apsivilkusią paliksim, nes gal dar kartais grįžusios rasim su tais pačiais" skamba pakankamai realiai atsižvelgiant į tai, kad Manęs visiškai nekontroliuos NIEKAS. Aš galėsiu išjungti telefoną, netikrinti el. pašto ir jai neatrašinėti, skype tapti invisible ir tyliai degraduoti, maukdama šokoladinį miau.

Omg, įtariu, mirsiu iš bado, nes nieks nepamaitins :DDDDD
Ir tai sako žmogus, kuriam jau 18 metų. Fuck me.

Jeigu 14h reikalai vis dar bus nepajudėję, Indre, taip ir žinok. Gulėsim toliau ;**
Bitchy Blue. Apsileidusi kaip niekad!

Fantastiškai!

Vakar visą dieną su G praleidom besivoliodamos ant Mano pievos, užuot ėjusios į pamokas. Na, juk tikrai turim įdomesnių užsiėmimų už langų sėdėjimą mokykloje! Po visos dienos, praleistos saulėje, buvom gerokai išvargusios, taigi vakarojom jau G namuose, n-tąjį kartą žiūrėdamos "Hangover". Turim neprastą įprotį kiekvienam filme susirasti Savęs atitikmenį. Šiame filme Aš buvau tas keistuolis nuotakos brolis, išlošęs neprastą sumelę kazino. Nesismulkinsiu kodėl ;D

Kaip bebūtų keista, šiandien į mokyklą nueiti pajėgiau, nors pamokų praktiškai nebuvo. Bet buvo neatsiskaitytų skolų! O kadangi nėra tokios skolos, kurios mokslo metų gale neištaisytų šokolado plytelė, visas jas šiandien likvidavau!

Smagiausias šilto oro padarinys - lengvi drabužiai ir palaidinės tiesiog nuodėmingai giliomis iškirptėmis. Džiaugiuosi šiandien galėjusi praskaidrinti dieną visiems vyrams, sutiktiems pakeliui namo!

O Rytoj!... Rytoj atšvęsiu! Pabaigą, reiškiančią naują pradžią!

Čiumpu knygą, vynuogių kekę ir... ant saulutės! ;**
Bitchy Blue.

P.S. Siaubingai netikėtai, nelauktai ir net nelabai džiuginančiai, mečiau rūkyti. Tiesiog - nebeteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo! Lig šiol kerėję ir glostę Sielą, dabar dūmai tik dusina ir daro vasaros dienas slogiomis. Ak, tikiuosi, tai praeis!

Not Enough!

Išmok gyvent su Savo nuodėmėm ir gėdom. Senatvėj, tikiu, imsiu visu šituo savo kraičiu didžiuotis, bet šiandienai... Galiu viską, išskyrus nutildyti sklindančias kalbas.

Na, gyvenu kaip Queen Bitch, tad teks ir pasekmes priimti kaip tikrai Queen Bitch - besišypsančiai, aukštai iškėlusiai galvą, nuoširdžiai padėjusiai ant visų pasaulio apkalbų, tarytum pati jose nė neegzistuočiau.

Prasta reputacija jaunystėje trukdo, senatvėje - teikia žavesio.

Praktiškai gimiau tam, kad kadanors pasenčiau! Viskas, ką Gyvenime darau, yra tam, kad senatvė būtų gražesnė, kad esant senai būtų lengviau gyventi, kad pasirūpinčiau savimi dabar, nes tada jau nebegalėsiu.
Net Mano visas šitas dabartinis lėbavimas su prašalaičiais yra vien tik dėl to, kad Savo Gyvenimo galulaukėje būčiau laiminga eidama pajūriu už rankų susikibusi su tokiu pat senu ir vos einančiu Savo vyru (na, čia tuo atveju, jei kartais pakankamai neužsidirbčiau vis jaunesniems ir naujesniems palydovams) ir Mane šildytų audringi jaunystės prisiminimai. It's all for You, My Old Age!


Beje, Aš vis dar neprarandu vilties sutikti Savo dream guy. Na ir kas, kad mažumėlę užsižaidžiau su netikėliais. Juk kiekviena Dama laukdama to vienintelio, savęs verto Riterio, turi teisę pasilinksminti su Savęs nevertais! Taigi ir naudojuosi progomis, kol tokių dar pasitaiko. Bet, prisiekiu, Aš rasiu tą Savo Somebody to Love ir Pasaulis apaks išvydęs, kokia mylinti, atsidavusi ir ištikima Aš galiu būti! Hahaha. Kas Man trukdo tokia būti jau dabar? O gi Aš dar nesutikau nė vieno, dėl kurio Man būtų verta tokia būti!

Sodoma ar Gomora, įtariu, Man būtų pati ta vieta gyventi ir mirti ;**
Bitchy Blue.

Sorry seems to be the hardest word

Rytą pradedu senienom! Ir kas Man?

What can I do to make you love me?! - taip juokinga prisiminti, kai šitą dainą plėšdavom su M automobilyje, važiuodamos kur nors. Šiandien eidama į mokyklą irgi plyšausiu gatvėse!

Taip taip, dar tik eisiu į mokyklą, nes gi fainulkos 10tokai šiandien rašo kažkurį savo egziuką, taigi patalpos užleistos jiems. Telėbauja, ką galiu pasakyt, į naudą!

Vakar (o gal tiksliau - šiandien) naktį supratau, kad vienintelis dalykas, kurio noriu šiai Vasarai (paskutiniai savo nuostabiai vasarai!), tai atostogų romanų! Tų tokių super neįpareigojančių, super pralinksminančių, dovanojančių tieek gerų emocijų!

Ir šiaip, privalau nusipirkti lengvutę suknytę, ilgio iki pat žemės, kokios nors ryškios ryškios rožinės spalvos! Kad pajusti tą vasaros alsuojantį karštį 100%! Noriu taip lengvai ir saldžiai įdegusios odos, vėjyje besiplaikstančių Savo šviesių plaukų, noriu taurės, pripildytos smulkiais ledukais ir dieviško skonio sangria, noriu basa eiti paplūdimiu ir noriu, kad šalia Manęs mažais žingsniukais tipentų Elegija Lacrimosa.

Noriu kuo greičiau ištrūkti iš mokyklos suolo, noriu pradėti gyventi Vasaros ritmu! Miegas iki pietų, šėlsmas iki paryčių!

Ir gal dar, po velnių, norisi įsimylėti! ;**
Bitchy Blue.

7 Sins

Kartais būna, išaušta rytas, kai supranti, jog į šampaną daugiau nebegali pažiūrėt, tavo veide ima atsispindėti trijų dienų trukmės lėbavimo maratono padariniai, visa ligšiolinė vertybių sistema yra mažų mažiausiai smerktina, savo stabų jau nė pati nebegarbini ir apskritai likai be šventų dalykų, pajauti neapsakomą meilės alkį ir nenumaldomą poreikį nueiti išpažinties.

Taip, buvau bažnyčioj (Sesers pirmoji komunija - prisiekiu, tokios gražios dar nebuvau mačiusi!), ėjau išpažinties. Stovėjau eilėj prie klausyklos geras 20 minučių, kai žmogus, stovėjęs priešais Mane nuėjo nuo klausyklos ir suvokiau, kad jau tuoj bus metas Man ten klauptis - pabijojau ir nuėjau. Nes visos 7 didžiosios nuodėmės Man vienaip ar kitaip, mažiau ar daugiau, yra tinkamos - ta prasme, turėčiau išpažinti jas visas. Bėda ta, kad nė velnio nei dėl vienos neatgailauju. Ir, ko gero, tas išpažinimas tebūtų buvęs labiau pasimaivymas, nei noras apsivalyt. Taip, Aš tinginė, apsirijėlė, pasileidėlė, gobšuolė, keršto ištroškusi, išpuikusi kalė. Bet neatgailauju, nes nieko nesigailiu. Mane seniai ištikusi moralinė krizė, kurios nesistengiu įveikti.

Vakarykštis seksualinių mažumų paradas Mano Sieloj sukėlė mažutę šventę. Pirmas žingsnis žengtas. Kas, kad labai mažutis, kas, kad toks smerkiamas visuomenės, kas, kad toks užspeistas į kamputį. Svarbu, kad žengtas ir, tikiu, tai tik pradžia. Tikiu, kadanors homoseksualams bus leista tuoktis, įsivaikinti vaikus, normaliai gyventi nebijant prisipažinti kitiems, o YPAČ - Sau, kad taip, esi homoseksualus, ir ką? Tikiu, kad šios didingą istoriją turinčios šalies, dabartinė visuomenė kadanors subręs ir taps tolerantiška, supratinga ir išsilavinusia - verta pagarbos.

Deja, tai neįvyks, kol jaunimas mauks alų ir ės saulėgrąžas, susėdę parkuose ant suolų. Tegul į Mane trenkia žaibas, jei Aš neteisi, bet net ir tai nepriverstų Manęs imt galvot kitaip, - net ir tai, kaip Mes lėbaujam, parodo, kas Mes tokie. Nenoriu leistis į konkrečius pavyzdžius, tai nebūtina. Galų gale - ir nebrandu. O Aš gi jau pilnametė! whahaha!


Och, lekiu darbuotis - rytoj pirmadienis...;**
Bitchy Blue.

Paskutinis Queen Bitch pasispardymas, arba one-night stand

"Tu norėtum prieit, bet bijai, nebijok - ji pati prieis". Žodžiai iš dainos "Nimfomanė", Man vis skambantys galvoje... Tikrai, kad nebijok. Prieisiu.


Mano paskutinysis pasispardymas buvo tiesiog... Na, net šis blog'as nėra visiškai pajėgus atlaikyti visą necenzūruotą informacijos srautą, tačiau nesileidžiant į smulkmenas galiu pasakyti, kad viskas buvo tiesiog neprilygstama. Pradedant vakariniu alkoholio apsirūpinimu maximoje (Mane aptarnavo 22.01 - tiesiog jau po darbo laiko pabaigos! :D), baigiant kelione namo (nei anksti, nei vėlai - po paros be 4 valandų).
Ir nors Gravity buvo tiesiog apgailėtinai mažai žmonių, barmenas suplakė patį tragiškiausią mėlyną kokteilį, kokį tik esu gėrusi - vis dar jaučiuosi laiminga iki begalybės, nes nuostabūs prisiminimai neapleidžia Manęs ir kaskart, pagalvojus apie vieną tos nakties detalę visu kūnu nueina tie begaliniai smagūs šiurpuliukai. O pagalvoju Aš, atvirai kalbant, labai dažnai. ;D


"Gyvenime turiu vieną taisyklę ir stengiuosi jos niekad nepamiršti. Reikia neklaust, reikia imt ir daryt".

Man ir pačiai baisu;**
Bitchy Blue.

They only want You when You're seventeen...

...when you're twenty-one You're no fun.



Šiandien leidžiu Sau klausytis tik jos. Nes skaičiuoju paskutines dieneles, kol dar galiu.










Kartais Man norisi atsiprašyt pačiai Savęs už tai, kad esu tokia neapsisprendusi. Vakar visą mielą dieną slankiojau aplink telefoną, laukdama žinutės, tikrindavau savo el. paštus ir neleidau skype'ui iš online pavirsti į away, kaip smarkiai troškau žinutės iš Misterio Tinkamojo! Kaip bebūtų keista, sulaukiau. Tačiau, ak, kaip netikėta! - tiek ir tereikėjo, kad suprasčiau, jog jo visai nenoriu. Na, štai, parašė, pakvietė, prisipažino, ok - gana, kas dar? Nebeliko ko siekti - nebeliko ko norėti. Ta nelemta medžiotoja Manyje... Kada užmigsi?!
Ir šiandien jau lyg ir buvau susitaikiusi su tuo, kad metas vėl žvalgytis naujo grobio, naujo susižavėjimo objekto, naujos aukos, tačiau staiga ir visai nelauktai - ir vėl, ak, kaip netikėta! - susigriebiau galvojanti apie Jį! Misterį Tinkamąjį. Kad Mane kur, jofana, kada tai baigsis?!


Galbūt Mano artimiausias draugas, turintis didžių polinkių į poligamiją, šįkart ir teisus - galbūt čia, būtent jis yra - perfect guy for Me. Kas ten žino, o juk nepabandžius ir nesužinosi! Todėl Aš jau galbūt net esu pasiruošusi truputį koreguoti Savo artimiausios ateities planą vardan vienos mažos kvailystės. Kol dar solidi pilnametystė neapsireiškė Mano pase!!!


Deja, esminis Mano Gyvenimo punktas - niekad neįsimylėk - lieka toks pats, nekeičiamas ir nenuginčijamas. Nes Meilė Man tiesiog netinka prie veido...
Ak, tiesa! Išsigydžiau priklausomybę nuo Romantinių Dramų. Išliaupsintoji dramutė "Dear John" nė neprivertė blakstienų suvilgyt ašarėlėmis. Kiek daug jau tokių persaldintų meilybių esu mačiusi... Nicholas Sparks, akivaizdžiai, visas Savo knygas rašo turėdamas tą patį tikslą - pravirkdyt ir sužavėt. Jofana, apmaudu, kad darausi atspari... Anksčiau nieko geriau nebūdavo už pažliumbimą su N.S. romanu, ar pagal jį sukurtu filmu. Teks pult ieškot naujo Fetish'o.




Nesigailėk nė vieno;**
Bitchy Blue.

"Jeigu neturi ką pasakyt, tai kalbėk"

Pati negaliu patikėti, kad vakar iš tiesų pagaliau susitikau su Misteriu Tinkamuoju po begaliniai ilgos pertraukos! Tai buvo... keista. Ir nieko tuo pačiu. Na, tikrai, geriausias žodis tam susitikimui (pasimatymu tai vadinti būtų didžiausias absurdas) apibūdinti būtų tiesiog nieko.
Sutikau su juo dar kada susitikt pažaist šaškėm (nes šįkart taip pat žaidėm, Aš super smagiai pralošiau visus 4 kartus. FAIL.), tačiau žinot, tas atsisveikinimas, kurį darbdaviai pasako darbuotojams, atėjusiems į pokalbį dėl darbo "Mes jums paskambinsime", tačiau tai reiškia, kad užsikrušk, nieko tu nesulauksi, tai štai vakar jis atsisveikino labai panašia fraze "Aš su Tavimi susisieksiu". O dar ką sapnavau šiąnakt! Jog per kitą mūsų pasimatymą jis trumpam atsiprašo, pakyla nuo staliuko ir... matau, kaip įsėda į automobilį ir nuvažiuoja. :D Ir jau nebe pirmas kartas, kai sapnuoju kažkokią keistenybę. Būtent susijusią su juo.
Dar šis tas - daugiau nebenoriu jokių susitikimų-pasimatymų, kurių metu nevartoju alkoholio, nes tas pernelyg blaivus protas Mane taip glumina, o pernelyg logiškos išvados neleidžia idealizuoti situacijos. Labai neočin.

Ir dar kartais taip pradeda graužti sąžinė, kad neįsitaisiau tokio bičo santykiams be įsipareigojimų, kai tam buvo metas. Dabar jaučiuosi jau morališkai iš to išaugusi, o tada, kai tikrai tai buvo tinkama ir priimtina, maniau, jog visi tie pasiglamžymai nieko daugiau nereikalaujant yra amoralus elgesys. Oo, kad Man tuometinius laikus ir dabarties protą. Tikriausiai būčiau nuėjusi dar didesniais klystkeliais ir prie Queen Bitch vardo būčiau gavus dar ir kokios pigios kurvos etiketę, tačiau ko gi nepadarysi vardan nuodėmingų malonumų perpildyto Gyvenimo?...


Dėl to šiandien noriu atsigriebti, todėl lėksiu į Savo draugučio koncertą (pirmą kartą apsilankysiu draugo koncerte - tikrai nebloga draugaitė...;/) ir būtinai susisuksiu kokią geram vakarui įpareigojančią suktinukę hašišo. Nes alkas šiandien nė kiek nevilioja.


Pradedu bijoti pati Savęs. Pradedu bijoti, kad akimirkai atsipalaiduosiu ir įsimylėsiu tą būtybę, kuri intriguoja Mane kiekviename Gyvenimo žingsnyje. :X


Tu pasislėpsi - Aš surasiu. ;**
Bitchy Blue.

Prisimenant savaitgalį...

Pagaliau turiu jėgų. Kažkam. Todėl panaudosiu jas šio post'o rašymui.

G Pilnametystės lėbavimas buvo extra siautulingas. Gavau progą įsitikinti, kad 15cm heels'ai yra skirti toli gražu ne lėbavimams. Veikiau jau atsargiems pasivaikščiojimams (šiek tiek įkalus) arba normalaus tempo pasivaikščiojimams (nė kiek neįkalus).
Klube pabuvau vos 15 minučių. Ir tai tebuvo įėjau - nugriuvau nuo laiptų (kojas nusibrozdinau taip, kad jos vis dar mėlynos ir žaizdotos) - susimokėjau už bilietą - pasikabinau paltą - pasisklaidau merginų tualete - Eglė iškvietė Man taxi - pasiėmiau paltą - išvažiavau namo. Kelelis namo buvo ilgas ir sunkus, taxi vairuotojas veikiausiai Manęs buvo pradėjęs nekęsti, tačiau turint omeny, kad Aš iki šiol nežinau, kiek jam sumokėjau už kelionę, galima daryti prielaidą, kad jis tikrai pasinaudojo Mano nesiorientavimu aplinkoje.

Ne, Man negėda. Aš esu Queen Bitch ir galiu Sau leisti dar daugiau. Kad ir nusmigti viduryje šokių aištelės, jei tik pageidaučiau. Kol kas to dar neįvyko.

Pirmadienis pasitaikė kaip niekad sunkus, žinoma, sunkus savaitgalis įdėjo į tai savo indėlį. Troleibuse sugebėjau nukristi ant kažkokio vyro, o vairavimo pamokoje instruktorius sakė "kad man daugiau po sunkių savaitgalių vairuot neateitum", tad darau išvadas - daugiau pirmadieniais jokių reikalų su svarbiais dalykais turėti nenoriu.

Savaitė be M lekia greitai ir, svarbiausia, sklandžiai, be jokių rūpesčių. Na, beveik be jokių. Mano ekscentriškoji Seseris nutarė pati pasikirpti plaukų galus, deja, tai padarė susipynusi dvi kasytes, todėl galima tik įsivaizduoti, kaip plaukai atrodė juos paleidus, bet juk tam Aš ir esu - pakirpau tuos galiukus ("galiukus" reiškia "tris sprindžius"), o šiandien ji prisiekinėjo, kad užeis į kirpyklą. Abejoju.

Kol vieni dulkinasi su lietuvių įskaitomis, Aš ruošiuosi istorijos kontroliniam darbui ir jau imu suprasti, kad noriu vasaros atostogų. Paskutinių mokyklinių vasaros atostogų Savo Gyvenime. Tik dar prieš tai - vairuotojo pažymėjimo ir automobilio!


Šiandien visai atsitiktinai per TV užmačiau laidą apie "Misis Lietuva" konkursą. Pamačiusi pretendentes buvau apakusi. Maždaug trys ketvirtadaliai jų - ne tik, kad negražios, jos BAISIOS. Jų drabužiai, makiažai, šukuosenos - kaip kaimo prostitučių, jos rišlaus sakinio neišlemena, o ir manieros kaip pigių tuščiagalvių. Na ir konkursantės... Stebint jas ėmiau labai abejoti teiginiu, jog Lietuvos moterys - gražiausios... Nuo to pigumo, beskonybės ir tuštumo net galvą įsiskaudėjo. Teko eit lepintis vaniliniais ledais su karštu šokoladu.
Dar vienas pribloškiantis dalykas - sceninės kalbos specialistės Adrijos Čepaitės (šiaip jau mėgstu šią moterį - protinga, išvaizdi, puiki aktorė) išsakyta nuomonė, jog žmonėms patinka paprasti žmonės.
Apmąstymai tikrai veda prie noro sutikti. Deja, Man nepatinka. Aš vis dar likau už manieringumą, pretenzingumą.

Noriu į kino teatrą. Rytoj reikės nueiti.

3 savaitės ir 1 diena. Tiek liko Mano nerūpestingo Gyvenimo.
Bitchy Blue.

Sooner or Later it will be over. For all eternity.

Gerai pamenu, kaip prieš gerus pusantrų metų suokiau apie lemtingus pokyčius Gyvenime, apie Naują Pradžią, Naująją Save. Tačiau kalbos teliko kalbomis ir realūs pasikeitimai įvyko kai jau buvau visai pamiršusi, jog jų noriu. Gyvenimas persivertė 180 laipsnių kampu, Aš pati tapau Sau nepažįstama.
Žinau, jog "niekada" yra pats galingiausias burtažodis, kurį ištarus būtinai išsipildys tai, ko manei niekad neįvyksiant, dėl to pastaruoju metu įnirtingai stengiuosi nebevartoti jo. Nes.. ką gi reiks daryti, jei netyčia surėksiu "Aš niekada netekėsiu iš reikalo"? Aha-ha, o jeigu kada vis tik teks? Nežinau, ar prilyginčiau tai Pasaulio Pabaigai, jei tik šalia Manęs vis dar sukiotųsi tos pačios prielaidos reikalui - t.y. tie patys patinai, nes jie vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau, yra tinkami ar bent pritaikomi. Išskyrus, žinoma, Ponaitį Netinkamąjį, bet jis ir nebus įtrauktas į sąrašą.

Įdomu, malonu ir kartu baugu yra tai, kad vienas ponaitis, sekantis šį blog'ą naujienomis neretai pasidalina ir su Mano sena sena sena Drauge, kurią drąsu, tačiau tikrai teisinga vadinti Seserimi.

Kaip M dažnai sako "Tai kenkia reputacijai".
Bet, velniop viską, Manoji jau ir taip negrįžtamai sukrušta. Aš lėbauju kaip žvėris, esu atvira kaip knyga, Mano vertybės yra abejotinos vertės ir kartais net smerktinos, Mano idealai - nuodėmingi, Gyvenimo būdas - palaidas, Aš rūkau daugiau, nei galima, miegu ilgiau nei reikia, piktnaudžiauju daugeliu Gyvenimo malonumų, apie Mano sklando kalbos, dėl kurių kartais norisi pasislėpt po pagalve, turiu apgailėtinų silpnybių ir niekaip neišsivaduoju iš slegiančių priklausomybių.
Manajai reputacijai pakenti galėtų nebent romanas su kokiu pagyvenusiu mokyklos mokytoju, o geriausia - ūkvedžiu, nes jo žmona dirba Mano mokykloje, dukra mokosi paralelinėje klasėje. Tada visi galėtų jau be sąžinės graužaties vadinti Mane "ta, pasileidusia ir žlugusia".
Na, žinoma, smarkokai persūdau. Nes Mano tikroji Aš yra tarytum ledkalnis - tik maža maža dalelė matoma paviršiuje, didžioji dalis nuodėmių ir paklydimų - glūdi giliai po tamsiausiais vandenimis, saugiai paslėpta nuo žvitrių akių.

Queen Bitch pati Sau gali pabūti nuodėmklausiu. Nes ne Jiems Mane suprasti ir ne Joms Mane teisti.
Šiandien apturėjau pusvalandžio trukmės pavasarį, kuomet su Elegija Lacrimosa dviese pasivaikščiojom aplink namą - vos maži ploteliai žolės išlenda iš po sniego, mes bėgam juos apmyžti - pasidžiaugėm Saulute, kuri tiesiog įkvėpė didingiems darbams, tačiau taip ir neišdrįsom Misterio Teisingojo pakviesti kavos puodeliui, nors ir puikiai žinom, jog tik Mes pačios galim tai padaryti...

Ir, ak, kokia Likimo Ironija - Man nuolat sekasi apie Save kalbėti daugiskaita. Anksčiau būdavo Aš ir Mano Vienatvė, o dabar jau - Aš ir Mano Paslapčių Saugotoja, Nelaimingų Meilių Apraudotoja - E.L.


Pavasariškai įsimylėti dar suspėsiu;**
Bitchy Blue.

Buvau pamiršus, kad esu Rock'n'Roll Queen

Žiemutė nesitraukia iš kiemučio. Nes per užgavėnes nevalgiau ir nekepiau blynų, nepersirengiau čigone ir neprašiau litų arba saldainių iš kaimynų. Bet dabar jau per vėlu tai padaryti, todėl teks ir toliau kentėti šitą koksą iš dangaus.


Penktadienis artėja ir ne, Aš nelėbausiu. Ne todėl, kad Man namų areštas, neišleidžia bičas, sergu, gavau ban'ą visuose Vilniaus klubuose ir net ne todėl, kad sėdžiu visiškam minuse, nes eilinį kartą krūvą pinigų išleidau pėdkelnėm/kablam/suknelėm/knygom. Ne. Sekmadienį vėl į ligoninę ir vėl negaliu vartot alkoholio prieš operaciją. O Man negert = nelėbaut. Taigi ir vėl nusimato jaukus penktadienis su filmu, kava ir čipsais lovoj drauge su Elegija Lacrimosa. Mano Paslapčių saugotoja ir Nelaimingų Meilių apraudotoja. Ak tiesa, dar prieš tai į teatrą. Laukiu nesulaukiu, jau keletą savaičių taip norėjau į teatrą!

Jaučiuosi jau pavargus nuo Gyvenimo, kuris labai tiksliai ir tvarkingai, it laikrodinis mechanizmas, juda pagal "Pakilimų ir nuosmukių" teoriją, nes, po velnių, nuosmukiai nuolat trunka ilgiau už pakilimus. Kaip ir šįkart. Aš vėl sėdžiu be mažiausio susižavėjimų objekto, Man ir vėl nėra dėl ko kliedėti ir Aš vėl imu jaustis vieniša. Nes ir vėl dėl Savo pačios kaltės (o gal derėtų sakyt ne dėl kaltės, o dėl noro, kad viskas būtų tobuliau, nei yra) praradau potencialų patiną. Na ir velniop jus visus, dvigalviai.

Moteriai, kurios nori visi, nereikia nė vieno! Deja, nedrįstu sakyt, jog esu ta, kurios nori visi, bet jei tik jie žinotų, ką Aš galiu... Ohohoh. Kandidatų neatsikratyčiau.

Nežiūrėdama į laikrodį kapoju šokoladinius saldainius (milijonai kalorijų, nusėsiančių ten, iš kur ne per seniausiai buvo sunkiai ir varginančiai nukrapštytos. Velniop, atšils oras - vėl pasimylėsiu porą savaičių su Diva ir sugrįšiu ten, iš kur atėjus.

Dievinu mp3 grotuve esantį grojimo būda "shuffle all" - jo dėka atrandu taip seniai pamirštų gabalų. Šiandien taip nutiko su Subways - Rock and Roll Queen. Tikrai buvau pamiršusi, kad esu Rock'n'Roll Queen. Liūdžiu, kad negalėsiu rytoj to prisiminti. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - ateina ilgas savaitgalis su dviem penktadieniais (hahaha) ir galėsiu tai įrodyti dukart! Nes Indriški shot'ai darosi mėgstamu gėrimu.

Be My little Rock'n'Roll King ;**
Bitchy Blue.

Baby, You made My Day

Juk sakiau - pavasariukas. Bus dar Meilės. Jos JAU yra. :)))

Sakiau, kad viskas baigta, kad nebenoriu daugiau pradėt visko iš naujo, nes tai prie gero neprives, sakiau, kad čia buvo paskutinis lašas kantrybės taurėje, kad daugiau nebepajėgsiu nei atleisti, nei pateisinti, kad gal galų gale jau užtenka tų cirkų, gal gana juoktis vienam iš kito ir patiems iš savęs, sakiau, kad šitie santykiai neturi ateities, perspektyvų ir menkiausių galimybių peraugti į kažką gražesnio, stipresnio, aukštesnio. Sakiau. Melavau.


Mano planai kartais keičiasi ;**
Bitchy Blue.

Ką duosi, kai nieko neturi?

Jofana, prieš minutę išgyvenau siaubingiausią akimirką šią savaitę! Taip tragiška yra beprotiškai norėt saldainio, susirast saldumynų slaptavietėj patį skaniausią, patį trokštamiausią, šiaip ne taip nugalėti tą sąžinės balsą (beje, pastaruoju metu Mano sąžinė prabyla tik tokiais kritiniais atvejais kaip persiėdimas, piktnaudžiavimas saldainiais arba šokoladu) rėkte rėkiantį, kad jau šiai dienai gana subinės didinimo, spjaut ant visų dietų ir su pasimėgavimu suėst tą nelemtą skanėstą, o tada... suvokt, kad jis buvo nė velnio ne toks skanus, kokio tikėtasi, nė velnio jis nenumalšino to beprotiško cukraus poreikio ir šiaip, buvo tik dar vienos jobanos papildomos ir vapše nereikalingos kalorijos. Ir kaip tada tokiu atveju elgtis? Aišku, reik suėst dar vieną, ir dar vieną - kad pasiguost. O paskui jau dorokis su savim kaip nori. 

Būtų labai niekinga nepaminėti, kad šiandien penktadienis ir Aš tikrai VĖL niekur neinu. Ne, šįkart ne dėl to, kad negaliu. Tiesiog reikia saugot tas neįkainojamas jėgas rytojui, kai jų tikrai prireiks ;D Na, o pirmadienį bus labai šalta, antradienį dar šalčiau, trečiadienį mažumėlę atšils, bet vis tiek bus šalta, taigi vėl apturėsiu mini atostogėlių. Tačiau, tai, kad niekur neinu, dar nereiškia, kad nuotaika ne penktadieninė - muzika groja tiesiog super subalansuota penktadieniui ir Aš būtinai išgersiu kokį nors extra skanų kokteiliuką, kuris padės Man dar aistringiau mėgautis kokiu nors žaviu filmu, kurį žadu išsirinkti per artimiausią valandą. 

Ak, viena šauni naujiena! Gavau suknutę 100dienio vaidinimui. Ji pritrenkianti, nepakartojama ir tiesiog stulbinančiai daili! Nors, turiu pripažint, vos ją pamačius mažumėlę raukiau nosį - neatrodė ji Man nė pusės tiek nuostabi, kokia paaiškėjo esanti Man ją apsivilkus. Dabar dar reikia prie jos derančių aukštakulnių ir taškuotų pėdkelnių. Ir dar kilų numest neprošal būtų :D

Vis dar nepamiršau, kad lesbietės kvepia kaip marcipaninis pyragas ir vakar dar kartą turėjau progos tuo įsitikinti. Deja, dėl šito dabar kaskart gerdama marcipanų kvapo arbatą, kurią tiesiog dievinu, galvoju apie jas, kas tikrai nedaro Mano arbatos pertraukėlių gražesnėmis. 

Cigarečių ir tablečių ;**

Bitchy Blue.

Aukštyn laiptais, besileidžiančiais žemyn

Queen Bitch išėjo nusipelnytų atostogų. Apmaudu, kad tenka jas leisti lovoj su arbatos kibirais ir nosinaičių kalnais, tačiau nieko negaliu pakeisti. Gėda būtų prisipažinti, kokio dark ambient Aš šiuo metu klausau, bet tiesiog tai vienintelė muzika, nebloginanti Mano dabartinės nuotaikos, kuri tikrai ne pati geriausia, oj ne...



Šiąnakt žiūrėjau labai bjaurų filmą, tikrai. Jis labai Mane prislėgė. Two Lovers. Iš esmės, tikriausiai nerasčiau kitos kino juostos, taip gerai atskleidžiančios vieną iš esminių faktorių, lemiančių žmonių pasirinkimus gyvenime. Patogumas. Pirmoji, itin trokštama, atstūmė (ir tikrai ne dėl kažko kito, o dėl to, kad su kitu biču jai tiesiog patogiau), tad su tais pačiais meilės prisipažinimais, tom pačiom ašarom, net tuo pačiu žiedu (!!!) nubėgo pas kitą, kuri buvo gal net patogesnė už pirmąją. Kas, kad ne tokia geidžiama, mylima. Patogesnė.

Ilgokai nepajėgiau užmigti ir apmąstymų virtinė nuvedė Mane prie labai jau keisto klausimo. Kiek gi tokių naktų kaip ši, esu praleidusi svarstydama tai, ką padariau ir dėl to gailėdamasi? Labai paprasta atsakyti. Nė vienos. Nesakau, kad nesu padariusi nieko, dėl ko reiktų gailėtis, anaiptol! Tiesiog Aš puikiai moku susitvarkyti su Savo sąžinės priekaištais, moralinėmis pagiriomis ir savigraužos protrūkiais dar prieš ateinant nakčiai, prieš pasibaigiant dienai, prieš galutinai prablaivėjant protui. Nesakau, kad nesu valandų valandas stovėjusi duše po verdančiu vandeniu, susiėmus už galvos ir per plūstančias ašaras nieko nematydama, balsu raudojus dėl to, ką padariau aną savaitgalį, aną naktį ar net vos prieš keletą valandų. Esu. Ir net ne kartą. Tiesiog tos Savęs gailėjimo akimirkos ir turi likti tik Sau ir niekam kitam. Labai lengva pagauti azartą pradėjus garsiai Savęs gailėtis, bet tai nesveika ir tai - ne išeitis. Paversti dar kažką kitą atsakingu už Tavo paties problemas yra žeminantis dalykas. Pernelyg ilgai tuo gyvenau. Metas atsikvošėti.

Artimiausi Mano Draugai springsta juoku, kai Aš garsiai deklaruoju, jog esu Be Nuodėmės. Ne tokie artimi net mėto komentarus, neva tai "pati ta... Be Nuodėmės..." Bet Aš iš tiesų taip jaučiuosi. Visi Mano gėdingi poelgiai, neapgalvoti sprendimai, klaidos, padarytos dėl skubotų išvadų ar kvailystės, iškrėstos tikrai ne pačiais blaiviausiai gyvenimo momentais, - visa tai saugiai susegta į Mano prisiminų albumą būtent šiems atvejams ir kasdienybėje jie tiesiog Manęs neužklumpa nepasirengusios. Aš visus juos prisimenu, už visus jau atsakiau ir paverkiau, dėl visų jų jau atkentėjau. Dabar jie - tik slogūs prisiminimai ir neįkainojama patirtis, netrukdanti Man būti Be Nuodėmės. Pačiai prieš Save, o ar dar kas turi teisę Mane teisti?...



Be Nuodėmės

Bitchy Blue.