Fuck everything. Fuck Me.

Įsikniaubus į pagalvę balsu raudoti galiu ištisas valandas neturėdama tam menkiausios priežasties, o sėdėti terasoje, sukdama rankoje rožinės lambruscos taurę, klausytis jos teliuškavimo joje, galėčiau tikriausiai iki begalybės. Mėgautis besileidžiančios saulės spinduliais negaliu be kūkčiojimo, o ilgesingą žvilgsnį į tolį drumsčia srauniausios ašarų upės.
Kažkas labai žiauraus nutiko Mano Sieloj. Kažkas tokio žiauraus, kad Aš nė nežinau, kas tai. Kažkas, su kuo dar niekad nebuvau susidūrusi. Kažkas, ko nepajėgiu įveikti, nes nežinau kaip.

Su siaubu laukiu kiekvieno vakaro, kuomet teks likti Dviese. Su Savim ir Savo Vienatve. Pirmą kartą Gyvenime Mudvi šitaip nesugyvenam. Ar tai reiškia, kad atėjo galas? Ir ar tikrai kiekviena Pabaiga, tai Nauja Pradžia?


"Jei kadanors Tu išeitum, Aš dar pajėgčiau su tuo susitaikyti. Jei išėjęs po kurio laiko grįžtum, Aš ir su tuo susitaikyčiau. Tačiau jei išeitum ir grįžtum, bet jau nebe vienas ir ne pas Mane - tai prilygtų aštriausiai strėlei, paleistai tiesiai į Mano širdį."

Skaudu suprasti, kad draugystė, kurią visad laikei partneryste be paslapčių, paaiškėja esanti išties be paslapčių, tačiau tik iš Tavo pusės. Nesijauti išduotas, nesijauti apgautas, nesijauti sugniuždytas ar pakirstas.
Jautiesi sužeistas, bet tai, kas Mūsų nenužudo, tik padaro stipresniais.

Išgyvenus šiandieną, tapsiu nemirtinga ;**
Bitchy Blue.


Rytoj atskirsiu tą kraujuojančią Sielą nuo Savo jauno kūno. Tebūnie Mano spalvoti kokteiliai ir šis tas tauresnis už krištolą, priverčia tą suledėjusią širdį smarkiau plakti.

Blondės šizos.

Sėdžiu ant sofos su kompu ant kelių - pusiau susiruošus, pusiau nė nepradėjus ruoštis. Mintyse vis pakartoju "blet, kaip baisu" ir užmerkus akis, nuleidžiu galvą ir keliskart ją papurtau.

Ruduo persismelkė kiaurai per Mane.

Žmonės jau susiradę universitetus, į kuriuos ketina stoti, išsirinkę būsimų studijų programas, susikūrę A, B ir C ateities planus, sukurpę ilgiausius motyvacinius laiškus, suplanavę ateitį bent dviems metams į priekį.

O Aš... Aš tik eilinį kartą pajėgiu nusilakuot nagus ryškiausia rožine, Savo atspindžiui veidrodyje, kurį, beje, puošia užrašas "Aš pati gražiausia" (hahaha, kur Aš tai mačiau??), pasiųst oro bučinį ir besišukuodama plaukus sumurkti "viską Tu spėsi".

Tai bent pasiekimai.! Pribloškiantys.

O galbūt išties... Viską Aš spėsiu?

Ir vėl užklumpa tas jausmas, kad išaugau šitą Savo Gyvenimo etapą. Kai pastarąjį kartą taip jaučiausi, prikrėčiau nedovanotinų kvailysčių. Šįkart teks kaip nors protingiau tai išgyventi.

Dievinu frazę "jeigu nori, tai ir turėsi". G mėgsta ją kartot, o Aš mėgstu patikėt tuo, ką dažnai girdžiu. Metas atsakyti į esminį klausimą - KO Aš noriu?

KO AŠ NORIU?!

Metas rimtai psichoanalizei.

Indre, kaip įsivaizduoji Save po 5/10/15 metų?

Kategoriškai atsisakau Gyvenimo pablogėjimo. Viskas tik geryn! Kur Mano tekilos shot'as?! ;**
Bitchy Blue.

Coffee Break tarp Hemingvėjaus ir Kafkos

Nors ir kokia karšta literatūros gerbėja bebūčiau, yra kūrinių, kurių tiesiog nepajėgiu pamėgti. "Senis ir jūra" buvo vienas tų. Greta eilės kitų iš rekomenduojamųjų knygų sąrašo. Dažnai Man norisi paburbėti, neva tai esu per jauna, kad suprasčiau ir įsisąmoninčiau tuose literatūros šedevruose užslėptas mintis, ypač norėjosi skaitant Dostojevskį, antravertus - Aš be penkių minučių suaugęs žmogus. Semk išmintį, kol nevėlu! Žinoma, why not?

Tačiau gana apie tai. Juolab, kad vis tiek neplanuoju egze rašyti interpretacijos. Rišliai samprotauti Man pavyksta kur kas geriau, nei rišliai interpretuoti kliedesius, kuriuos Man tikrai itin retai pavyksta pajusti Širdimi. Gal tik su Putino "Altorių Šešėly" buvo kitaip.

Nuo šių metų rytais prieš važiuodama į mokyklą, pakeliui nuvežu dar ir Savo Seserį. Šįryt, kaip ir kasryt, paleidusi ją patraukiau Savais keliais - tiksliau, siaurais Užupio keliukais, o iš paskos Manęs - solidus, pliktelėjęs vyriškis įspūdingo dydžio Chrysleryje. Pirmai progai pasitaikius, t.y. vos išvažiavom į kelią su dviem eismo juostom, jis puolė važiuot greta Manęs ir rodyt Man, kad sukčiau į kelio pakraštį. Iš pradžių nesupratau, kokio velnio, bet kai jis prasivėręs automobilio langą pradėjo šaukti "išgerkim kavos, gražioji mamyte", viskas pasidarė aišku.
Ne, Aš tikrai nesustojau. Net neprasivėriau Savojo automobilio lango. Tik greitai greitai dingau tarp dar siauresnių Senamiesčio gatvyčių - į Savo Pasaulio prieglobstį. Likimo ironija - parkuotis teko priešais beveik tokį patį Chryslerį.

Įvykis būtų nė nevertas prisiminimo ar kalbėjimo apie jį, jei ne kreipinys "gražioji mamyte". Taip, atrodau vyresnė, nei esu, bet ar tikrai atrodau tokio amžiaus, jog galėčiau turėt 10metę dukterį?!

- Indre, dievaži, šiais laikais pilna moterų, kurios per visą Savo amžių neišlipa iš 'atrodau dvam-penkių'.
- Tai Aš jau, kaip ir, įlipau į tai.
- Na ir sveikinu.

Natūraliai kyla apmąstymų - o kas, jei išties nuo šiol amžinai atrodyčiau taip, kaip dabar? Juk vis tiek, geriau jau tikrai nebeatrodysiu, nors dar ir susilaukiu komentarų, jog einu tik gražyn, o ar noriu pradėti senti? Raukšlių veide neieškau, žilų plaukų - taip pat, tačiau kartais tikrai susimąstau, kad ne jaunyn einu. Gerokai per anksti? Tiesa, bet Aš mėgstu dramatizuoti!

Šiandien daviau Sau pažadą, jog šį penktadienį einu lėbaut kaip anksčiau!
Ir tai ne tik dėl Manęs, bet dar ir dėl Vic. Šiandieniniai Jos žodžiai, jog nelėbavo taip, kaip anksčiau, kad lėbaudavo jau pusmetį - lygiai tiek, kiek jiedu su V drauge - Mane sukrėtė iki širdies gelmių.

Draugės, jei tik jaučiat poreikį prisiliuobti ir kaip reikiant palėbauti - prisiminkit, kad turit Mane ! Aš visada už, kai kalba pasisuka ta linkme.


Desertui. Visiems norintiems paganyt akis. Mielieji ir mielosios - http://nudefashionablelife.tumblr.com/ - apsilankykit. Asmeniškai Aš ten radau tieek Savo Fetish'o!



Po antros Margaritos Aš jau ir vėl rūkau ;**
Bitchy Blue.

Is it over? Already?!

Negalėdama patikėti akis badančiu atostogų pabaigos faktu, Aš gurkšnoju šiltą mėtų arbatėlę ir gulėdama lovoj rezgu šitą įrašą - neįtikėtina, čia tikriausiai buvo ilgiausia Mano nerašymo pertrauka nuo pat rašymo pradžios.

Aš nežinau, kokie žodžiai būtų pakankamai stiprūs, kad išties taikliai apibūdintų viską, ką patyriau per paskutinį Vasaros mėnesį. Jis buvo... geriausias? NEPRILYGSTAMAS! Ir kad jau Vasara beveik baigėsi - juk rytojaus naktis bus skirta grožio procedūroms (tebūnie visi rugsėjo pirmąją apaks pamatę fantastišką įdegį, padailėjusią odą ir stulbinančią plaukų spalvą!) ir nusiteikinėjimui naujiems mokslo metams (pradedamiems, beje, ta pačia skamba fraze "o šiemet tai jau Aš tikrai mokysiuos!"), kurie tikriausiai ir vėl prabėgs greičiau, nei dabar galiu įsivaizduoti.

Summer of 2010.

Tai nebuvo šiaip nuotykių, lėbavimų, poilsio ar linksmybių Vasara. Ne ne ne. Anaiptol. Tai buvo atradimų ir pirmųjų kartų Vasara! Tai buvo Vasara, skirta Man Man Man ir tik Man. Kiekviena diena, kiekviena mažiausia akimirka - tik Man ir dėl Manęs. Ranką prie Martinio taurės pridėjusi galiu iškilmingai prisiekti, kad dėl nieko nesigailiu ir nieko nekeisčiau. Nieko nedaryčiau kitaip. Pakoreguočiau tik tolimesnę įvykių eigą, deja, to padaryti negaliu, nes niekas dar neaišku...


Vis tik, jei tektų išsirinkti geriausią prisiminimą - neabejotinai juo taptų viena fantastiška naktis iš atostogų Palangoje. Naktis, po kurios Aš galėjau kraustytis į Kauną, paskelbt Sau celibatą, pasikeisti pavardę ir vardą, aj, ką ten - daug ką galėjau vien už progą tai pakartot.
Štai ir visa atostoginių one-night stand'ų bėda - jei jie buvo geri, norėsis pakartot, o progų tai padaryt - nebebus.
Ir nors visad laikiau Save be įsipareigojimų eksperte, kaip dažnai Man ir nutinka, mažumėlę suklupau su tais Savo "Man taip niekada nenutiks". Nutiko :D Bet jau vsio, pasveikau.

Dar vienas punktas - nors gera reputacija ir yra tai, ko niekad neturėjau, dabar turiu tiesiog pagerintai puikią!

Bitchy Blue patarimas ateičiai - niekad nesusidėkit su bendraamžiais prašalaičiais. Nuo šiol įvedu Sau itin griežtą bičų amžiaus cenzą - minimum 4 metais vyresni arba bent pora metų jaunesni. Nes bendraamžių malalietkų dar dorai nefunkcionuojantys peniai provokuoja jų smegenis iškraipyti faktus, pasaldinant juos fantazijomis. Nejaugi sakysi, kad paplūdimy nevykusiai pasiglamžei su geriausia mergina, kokią tik kadanors yra tekę pakabinti ir dorai nė nežinojai, kaip visas tas pasiglamžymo reikalas turėtų būt atliekamas? Verčiau papasakok draugeliams, kaip audringai pasidulkinot!

Taigi taip Aš pati to nežinodama, audringai pasidulkinau su vaikučiu, turinčiu lakią fantaziją.

Paskutinį Vasaros savaitgalį nutariau neprastai užlėbaut ir išlėkiau į Savo chill'o Žemę - Raseinius, kur gyvena Mano krikšto tėvai. Trumpai tariant, ten atsipalaiduoju labiau, nei derėtų, o ten esančioj ex-kepykloj vykstantys tūsai tikrai patektų į Mano mėgstamiausių tūsų penketuką! Apsilankiau ten vykusiam Sel'o koncerte, tikrai nenusivyliau, per vakarą sumedžiojau septynis bičus, tačiau vos septintasis buvo tikrai vertas dėmesio. Deja, nepalikau jam savo telefono numerio, dėl ko vėliau mažumėlę gailėjausi, bet nutariau jį susirast. Dievaži, pirmą kartą gyvenime šitaip ieškojau bičo! Pračekinau facebook'e viską, ką buvo įmanoma pračekint jo beieškant! Net parašiau skelbimiūkštį "Pamačiau, patiko, bet neišdrįsau" grupėj, su viltim, kad rasiu ir... ką jūs manot? Likimas yra tai, kuo net ir didžiausia Queen Bitch tiki - Jis pats Mane susirado per to koncerto nuotraukas!

"Ką jūs, ką jūs, ar tik čia ne žavingoji tūsų liūtė iš Sel koncerto?" - taip, Mielasis, tai tikrai Aš!

Tiesa, ar minėjau, kad ši Vasara - Pirmų Kartų? Neatsitiktinai. Prie progos kada net padarysiu Pirmų Kartų suvestinę!


O dar viena linksmybė desertui! Mano siautulingoji M, matyt, tikėdami atrast naująjį Mano blog'ą (po senojo tikriausiai tapo didžia Mano gerbėja ;D), pračekino visą google su Mano vardu ir pavarde paieškos laukely, deja, rado tik nuotraukas, kuriose buvau neva tai Aš - jas išsispausdino ir šventai tikėjo, kad Aš šitokiu būdu uždarbiauju. Tos nuotraukos, jei kas dar pamenat, puošė senąjį blog'o dizainą.





























Taigi vadinasi Aš tikrai tokia graži ir fotkinuosi su tokiais lediniais bičais, gal ir nieko :D


Kai normaliai įkalu, tampu Britney ;**
Bitchy Blue.

Šiai Nakčiai

Nauja, tai užmiršta sena. Visos ir visi tai žinom.

Šiandien labai sėkmingai radau kokių 8 metų senumo suknelę, kurią dabar transformuosiu į palaidinę ir būsiu laimingesnė, nei laiminga, vilkėdama ją ir žinodama, kad šita iš naujo atrasta seniena saugo tiek prisiminimų!

Lygiai taip pat prisiminiau ir seną, bet labai labai gerą filmą su dabar jau senu, bet, ačiū Gyvenimui, juostoje įamžintu, kavalieriumi.
Ir šiąnakt Savo sapnuose Aš einu su juo į pasimatymą ! :D Į pasimatymą su greitu maistu išsinešimui, valgomu jo juodam kabriolete po atviru dangumi, kuriam nėr nė vienos žvaigždės, o pasimatymo pabaiga kokia nors apgailėtinai nuvilianti, bet kartu ir velniškai suintriguojanti - kad norėtųsi susitikti dar kartą!

Tiesa, visai nenutuokiu, kaip toji taisyklė galioja buvusiųjų (kitaip tariant, ex'ų) srityje, bet, įtariu, neįspūdingai šauniai. Laikas bėga ir, deja, retam kuriam iš mūsų tai - į naudą. Todėl vien besiremdama Savo kukliai vargana patirtimi galiu pasakyti, kad būtent prašalaičių požiūriu, tai visiškai negalioja. Nes čia naujas, tai ką tik sutiktas. Arba pamirštas :D


Pamiršau paminėt filmą ir bičo vardą :D Abandon O bičą vis tiek geriau parodyt...



















Mano paskutinis įkvėpimo šaltinis - demotyvacija.lt Tokių perlų ten kartkartėmis užtinku, kad, rodos, akyse nušvinta!Šiandieninis lobis...

Jei mergina geria - ji turi priežastį. Jei ne - vaikiną.


Renkuosi turėt priežastį! ;**
Bitchy Blue.

Trumpas pranešimas Sau

Ką tik parvažiavau namo po audringesnės, nei audringa, naktelės, pamiegojus ~4h ir pasifreakinus kaip tikra... Aš!

Plačiau papasakosiu, kai dar mažumėlę numigsiu, nes vis dar jaučiuosi drunk. Eilinį kartą, ačiū kelių policijai, kad nesustabdė Manęs!!!



drunk as fuck ;**
Bitchy Blue.

Aaaaa!!!!!!!!!!!!!!!

Chebra, maximoj Martiniui akcija!!!!!!!! :DDDDDD Nusimato Man ilgas savaitgalis, laiminga savaitė ir nanana :)))

http://www.maxima.lt/akcijos/418/82/Pirkite-MARTINI-ir-laimekite-atostogas-dviem-asmenims/d,akcijos_details/

[16:32:05] Queen Bitch: aš tiek martinio savo gyvenime išgėrus
[16:32:08] Queen Bitch: tegul duoda čia man tą kelionę

Opa Opa O-pa-pa

Vasara ta... Nežinau nežinau.

Neturiu kuo pasigirti/pasidžiaugti. Bičų nėra, linksmybių - taip pat. Keli litrai sangrijos "Vasaros terasoj" su iš Italijos parbraukusia Elena, galima sakyt, nesiskaito. Per ramiai. Nėra freakinimosi - nėra prasmės apie tai kalbėti!

Bet Aš jau kraunuosi daiktus ir planuoju savo super sweet palėbavimą "Spartakiadoj". Tėvai dar nežino, kad vežu Aš, o su Manim - tik du karšti eržilai, (tiesa, vienas - beveik Brolis), bet manau, tikrai sužinos. Kai išlydės :)

O šįvakar jau krentu į patalus žiūrėt "American Beauty" - kad ir kaip tai bepasibaigtų!

Nežinau nežinau ;**
Bitchy Blue.

Yra dalykų, kurių Man tiesiog nelemta perprasti...

Aš jau keletą naktų iš eilės sapnuoju, kaip fantastiškai bučiuojuosi su fantastiškais vaikinais, visi jie Man paskiria pasimatymus daugiau ar mažiau Man patinkančiose vietose, ir kaskart nubudusi Aš svarstau, o kas, jeigu tikrai sutartu laiku būčiau sutartoje vietoje - gal juos sutikčiau? Tai tikriausiai tėra vasariškos kaitros padariniai, Mano smegenų nepajėgios atvėsinti net tos extra galingos liūtis, išplaunančios žvyrą nuo Mano keliuko ir paliekančios tokias vėžes, kad tiesiog bijau išvažiuoti iš kiemo.

Vakar oficialiai pasiskelbiau esanti sena ir nusivylusi kalė, kadangi jau pasiekiau tą lygį, kurį maniau pasieksianti nebent po Savo trisdešimtojo jubiliejaus - pradėjau lėbauti su M ir Jos draugėmis. Vakar labai sėkmingai ištuštinom visas M vyno ir martinio atsargas, taip pat sėkmingai surūkėm ir M lauktuves iš Jaltos - tos stebuklingai žavios Sobranie cocktail cigaretės su dailučiais auksiniais filtrais ir spalvotais popierėliais taip ir liepia rūkyti lėtai ir saldžiai, besimėgaujant kiekvienu dūmu.

Šįryt išgyvenu vienas didžiausių pagirių Savo Gyvenime, bet jaučiuosi laiminga, nes pagaliau radau laiką ir vietą (M miegamąjį ;DD) pažiūrėti True Blood s03e04 ir buvau super saldžiai nustebinta, kai išgirdau Massive Attack - Paradise Circus. Dabar, žinoma, negaliu jos atsiklausyti...

Vis daugia žmonių feisbuke pasidalina Savo išleistuvių puotos (hahaha) vaizdais. Nuo vienų širdis dainuoja, nuo kitų norisi išsidurti akis... Suprantu, kad galbūt tai pirmoji tokia Gyvenimo šventė, pirmasis toks didis pasiekimas, bet... Kam reikia tokią progą sudergti tragiškesniu už tragišką, išleistuvių drabužiu? Čia jau tiesiog tokia išleistuvių tendencija - būtinai ateis bent keletas bobų, kurias norėsis iškirpt iš nuotraukų dėl jų drapanų. Aš jau verčiau eičiau su džinsais, nei su baisia suknia. Ir geriau jau su sportiniais bateliais, nei su košmariškais aukštakulniais (kokie ten aukštakulniai, 2-5cm apgailėtino kablo). Aišku, daug merginų tiesiog pribloškiančiai stulbinančios, bet visad smagiau pakalbėt apie tas, netikusias.

Įpusėjo Vasara... Kol kas ji - totaliai be nuotykių. Tačiau tai ir neturėjo būti nuotykių atostogos. Greičiau jau - susitaikymo su Savimi.

Metas nupūsti dulkes nuo seniai atrastų tiesų ;**
Bitchy Blue.

Tegul Vasaros Saulė nuneša Mus visus tooli toooli...

Take Me Away ir Queen Bitch skraido padebesiais!


Vasara yra stebuklų metas ir net atmetus tai, jog Saulutės išbučiuoti skruostai vis labiau skrunda, o ir taip šviesūs plaukai dar labiau bąla, vis tiek lieka dar daug stebuklų. Mažų ir milžiniškų.


Gavau Savo pirmąją mašinytę!!! Mažą auksinę gražuolę boružytę!!!


Ir Man jau nusispjaut, kad vienas brangiausių žmonių šiandien labai jau nekukliai prišiko Man į širdį ir įskaudino Mane taip, kaip dar vargu ar kada kas buvo taip įskaudinęs. Nėra to liūdesio, kurio nenuplautų pirkiniai ar dovanos. Žavingos Tėvelio dovanos!

Nes Aš to nusipelniau. Nusipelniau visko iki paskutinės dulkelės. Taip, Mano Gyvenimas tobulas. And My intention is to keep it that way!

Nebenoriu jokių kelionių, nebenoriu jokių jūrų. Vis tiek laimingesnė jau nebebūsiu!


Šampano už Mano gražuolę! ;**
Bitchy Blue.

P.S. Šiandieninės skyrybos, įtariu, bus galutinės...

...but she believe in shoes & cars

Kol vieni geria dėl ką tik paaiškėjusių LT egzamino rezultatų (vieni iš džiaugsmo, kiti - iš nevilties), Aš tiesiog gaivaliojuosi po vakarykščio šėlsmo, kuris buvo, na... fantastiškas. Ir dar daugiau.

Mudvi su G taip tradiciškai pasifreakinom, kaip labiausiai ir mėgstam...


*********** oficialiai skelbiu Savo nauja mėgstamiausia terasa! Visos žavingos damos turėtų ten apsilankyt ir įkalt bent litrą to saldaus rožinio vyno, kuriuo vakar mėgavomės mes...

- Saldaus rožinio vyno.
- 0,5l?
- Litrą.
- Litrą?! :O

Naktinis apsipirkimas Mindaugo maximoj leido Man suprast, kaip iš tiesų Vilniui reikia parduotuvių, dirbančių kiaurą parą - nežinau, ar tai, kad Aš buvau pakankamai įkalusi ir pernelyg draugiška, ar tai, kad naktinio apsipirkinėjimo dvasia buvo paveikusi visus tuomet buvusius parduotuvėje, užmezgiau kelioliką pokalbių ir išdalinau keliasdešimt šypsnių ir pečių truktelėjimų, lydimų "Įdomus laikas apsipirkti, ar ne?.." fraze.

- O, mergaitės, didelė šventė jūsų šįvakar laukia.
G - Mes nieko nešvenčiam.
- Čia šiaip, be progos?
Aš - čia kaip kasdien.

Tačiau vienareikšmiškai - geriausias ir geriausių vakarykštis nutikimas buvo taxi vairuotojas kalėdų senelis, su kuriuo drauge keliauja taksų veislės šuniukas. Net nenoriu prisiminti visų tų kalbų, kaip žinia, taxi automobilis Man - kaip kažkokia tarpinė erdvė tarp vakarėlių tobulos iliuzijos, iš kurios keliauji, ir kasdienybės realybės, į kurią Tave veža. Taigi taxi vairuotojui galiu papasakoti daugiau, nei kunigui, ypač, jei vairuotojas sako :

- Užsirašykit mano numerį - kitą kartą skambinkit tiesiai man.

Ir užsidegęs šviesą automobilio salone atsisuka ir priduria :

- Noriu pažiūrėt į šitas gražias mergaites.

Akimirką Man jo kraupiai pagailo. Nes viskas jam - jau praeitis ir neišnaudotos galimybės. Mums - viskas dar tik prieš akis ir Mes vis dar galim viską. Eidamos Trakų gatve sustoti tame vienuolyno kiemelyje ir surūkyti po cigaretę, kad "kelelis nedulkėtų", o bičams, sutiktiems tamsokame skersgatvyje, kuriame jie laužyta anglų-rusų kalba lenda prie neblaivaus vyriškio išrėkti "those who are not speaking in lithuanian, should just go home and shut the fuck up". Girta Aš tampu tikra poliglote - nėra kalbos, kuria nesusikalbėčiau. Taip pat tikra bebaime - nėra situacijos, kurios bijaučiau. Ir taip, galbūt vieną dieną smarkiai atsiimsiu už tas šustrumo bangas, ir kaip vienas ganėtinai malonus džentelmenas Vytautas, kad sakė "vieną dieną koks nors vyrukas duos teisingą kokteiliuką, po kurio atsibusi nepažįstamam viešbučio kambary su nepažįstamų vyrų kompanija ir viskas bus pabaigta ir užmiršta", bet Man taip nenutiks :) Tiesiog - nenutiks. Nes Aš užmerkiu akis prieš tai, jog yra sakančių, neva Aš priklausau žiauriausiam moterų tipui - egocentriškų egoisčių, harpijų - Man vis vien.

Akimirkomis kaip ši Aš susimąstau - ar galėčiau visus Savo nuotykius su prašalaičiais iškeisti į vieną tvirtą, rimtą ryšį su vienu vieninteliu ? Ar Manyje dar liko nors lašas, nors pusė lašo, romantiškosios, Meile tikinčios, Moteriškosios dvasios?
Tikiuosi. Nors ir beprotiškai abejoju.


Nutylėsiu keletą vakarykščių smulkmenų, kol jos nevirs didingais dalykais. O Aš gan ryžtingai nusiteikusi jas tokiomis paversti. I mean - didingomis!


Nejaugi Summer`2010 neturės Savo kokteiliuko Nr.1?! Nejaugi Summer`2010 turės tik Savo gėrimą - vyną?!

Mieliau renkuosi vyrą ;**
Bitchy Blue.

Tik Mes ir tik Mums

"Two girls. One smoking life."






Pagaliau Aš išsilaisvinau iš Savo mazochistinių įpročių ir pomėgių! Pagaliau galiu giliai įkvėpt ir pasakyt, kad džiaugiuosi Gyvenimu, džiaugiuosi Vasara, džiaugiuosi viskuo, kas aplink! Viskas eina tik į gerą ir Aš tooookia laiminga!!!

Visada taip buvo. Dvi Draugės. Viena brunetė, o kita - blondinė. Vienos širdis karšta, kitos - ledinė. Ir nors Aš visada buvau ledinės širdies blondinė, niekad nesiskundžiau, nes visada buvau laiminga. Giliai širdyje Aš turiu šventos vilties, kad tai niekada nesibaigs, nes jau dabar tai tęsiasi ilgiau, nei Mes abi gyvenam šioj Žemėj, bet sukruštos abejonės vis apsireiškia. Laimė, vėdinu jas kaip cigarečių dūmus.

Kartais Man tiesiog reikia, kad kažkas primintų, koks Gyvenimas iš tiesų gražus. Ir, ačiū tam gražiam Gyvenimui, Aš turiu G.

- Bet nesakyk, tobulas mūsų gyvenimas...
- Kąąą?!
- Tu pažiūrėk. Gulim pievoj, iš pat ryto geriam skaniausią vyną, mirkom kojas baseinuke... Jokių rūpesčių.

Visos Mano problemos, visi rūpesčiai kyla iš to, kad Aš noriu juos susikurti. Noriu turėti dėl ko dejuoti. O tai yra nesveika, mazochistiška ir trukdo džiaugtis tuo, ką turi. Bjaurus posakis, neva reikia džiaugtis tuo, ką turi, nes kiti nė pusės tiek neturi, lyg ir neturėtų būti tas įkvepiantis veiksnys, bet... yra. Aš šypsausi ir džiaugiuosi.

Nes viskas bus geriau, nei galiu įsivaizduoti.

- Važiuosim į kelionę. Ir tik gersim ir deginsimės.
- Aš už. Visada už, kai kalba sukasi apie "gersim".





Aš taaaaip myliu tai, jog Ji taaaaip Mane pažįsta!!!! ;**
Bitchy Blue.

O Švenčiausioji blogų mergaičių globėja, apsireikšk Maaan!!!

Dabar sėdžiu visa drebanti kaip kokia narkomanė ištikta abstinencijos priepuolio. Ne, nenoriu išgerti, ne, nesergu, šiaip viskas būtų nuostabu, beeeet...

Ką tik per visą sukruštą Vilnių parsibeldžiau namo važiuodama M mašina, o su Manim buvo tik Elegija Lacrimosa, kuri apskritai vairavimo klausimais yra neočin kompetetinga, nes visą laiką tik miegojo savo rankinėj, nes gi princeses gulbes reikėjo nuvežti prie chebros, su kuria kartu išvyko į Jaltą degint savo užpakalių, kol Aš čia, Savo Vasaros Terasoj, vilgysiu gerklę Lambruscom ir lepinsiu plaučius mėtinėm cizom. Ooo Švenčiausioji Kalių Motina, norėjau Tau melstis tūkstantį ir vieną kartą! Aš, pasirodo, siaubingai bijau vairuoti tą sukruštą M mašiną, kai ji nesėdi šalia. Nes vairuoju Aš, atvirai kalbant, kaip Princesė Grybė, spaudžianti gazą ten, kur jo nereikia ir nespaudžianti jo ten, kur jau būtų neprošal paspausti. Kelis kartus pravažiavau pro policijos automobilius ir policijos pareigūnai taaaaaip keistai į Mane žiūrėjo - tie milžiniški Mano regėjimo akiniai ir minimalus kiekis makiažo tikriausiai paverčia Mane kokia jaunute šešiolikine čiole, nuknisusią tėvų automobilį ir išlėkusią pasiganyt, o ką dar galiu pasakyt apie tą ženklą, kabantį automobilio gale, kairėje pusėje - jis lyg ir turėtų būti klevo lapas, bet M nusprendė, kad KANAPĖ bus didesnis prikolas. Kaskart palikdama policijos pareigūnus, stovinčius kelkraštyje prie savo automobilių, nulydėdavau juos žvilgsniu per galinio vaizdo veidrodėlį - a vdrug, bled, sustabdys Mano su tom savo linksmosiom fanfarom. Žiburėliais, I mean.
Bet, deja, Man tik paranoja. Siaubingai milžiniška paranoja. Nes net apsaugos automobilis, atvykęs apžiūrėti, kodėl suveikė kaimynystėje esančio namo signalizacija, Man kone sukėlė isterijos priepuolį, nes tik po gerų 20 sekundžių suvokiau, kad tai ne policija, o tik apsauga...

Niekas nesakė, kad pradžia bus paprasta... Tik greičiau duokit Man MANO automobilį, nes su M Aš daugiau neketinu važiuot!!!!!!

Ir dar, po velnių, pamiršau stabtelėti kur pakeliui ir prigriebti cigarečių pakelį, antravertus - KUR Aš galėjau sustot, kai visos Mano mintys sukosi tik apie kuo greitesnį ir sėkmingesnį namų pasiekimą.!

Štai ir 100tasis įrašiukas! Emocionalus, beprotiškas ir tikrai ne paskutinis. Nes, panašu, artimiausiu metu nepavyks išsisemti - beveik trims savaitės likau visiškai VIENA NAMUOSE. Turiu porą šimtų kvadratinių metrų Savo lėbavimams ir liuobimams, smagią terasikę cizoms ir kokteiliams, be abejo, vyniukams, pievą laukiniam šėlsmui ir tvenkinį aistrų sukeltam karščiui slopinti.!!! Ak, tiesa - dar ir M barą, kurį, neabejotinai, ištuštinsiu.

Maukiu pieną milžiniškais gurkšniais ir jaučiu, kaip rimsta nervai. Murrr.
Bitchy Blue.

Nebeatlaikau. Nanana.

Viskas, ko dabar noriu, tai tik beprotiškai lėbaut, rėkaut prikimusiu balsu, šlaistytis su nugertu martinio, ar net viskio, buteliu rankose, basa bėgiot po pievą... Ne kaip hipė, ne. Kaip nepataisoma ir neperauklėjama lėbautoja.

Deja, viskas, ką dabar galiu, tai kapot jau kokį penktą pyrago gabalėlį arba jau kokį trečią šaldytą sūrelį (o čia jau Mano vasarinis išpindėjimas - vasarą šokoladiniai sūreliai iš šaldytuvo persikrausto aukštu žemiau - į šaldymo kamerą. Man taip skaniau), klausyt Britney Spears arba Paris Hilton (nieko kito smegenys tiesiog nepriima) ir nervintis.

Dieve (arba Šėtone, kaip judviems patogiau), jeigu Tu tikrai Mane myli, tai padaryk, kaip reikia, OK?!

Bitchy Blue.

Tai už tą Vasarą! PAGALIAU atėjusią!

Mokykloje liko vien tik šūdmalystės - realiai šiandien iš 7 pamokų teturėjau 2. Pagaliau visiškai baigta su anglų - atsiskaitytas paskutinis monologas ir dabar galėsiu ateiti tik dėl vaizdo.

Užsiregistravau vairavimo egzaminui iš naujo - Birželio 4 dieną. Kaip žinia, Aš laimės kūdikis, kai kalba sukasi apie loterijas, eilės numerius ir panašius labai smarkiai Gyvenimo nekeičiančius dalykus. Iš tiesų kojos dreba jau dabar. Na, bet rankos tikrai nedrebės pilstant šampaną, jei tik išlaikysiu! Oh My God, iš tiesų, nelabai tikiuosi tai padaryti iš pirmo karto. Galim daryt statymus ;D M statė už tai, kad išlaikysiu iš pirmo. Aš pati manau, kad bent iš kokio trečio būtų awesome. Žinoma, ne taip smarkiai awesome, kaip iš pirmo, bet... Kartais reikia perfekcionizmą Savo širdyje užčiaupti!

Ir jei atvirai, tai Aš dar nė velnio nejaučiu tos Vasaros! Kur kaitri saulė, besiplaikstančios suknelės, atviros basutės, įdegę kūnai, išsidraikę nuo vėjo plaukai ir feromonų dvelksmas?! Aš laukiu karštojo metų laiko! Kai karštas bus ne tik oras!


Kada rinksim 2010ųjų Vasaros kokteiliuką Nr.1? ;**
Bitchy Blue.

Keep control, of Me

Kaip Gyvenimas jau, rodėsi, eina tragiškiausiais vieškeliais aklagatvio link, susapnavau gražiausią iš gražiausių, sapną ir viskas tiesiog vienu pirštų spragtelėjimu susitvarkė! Net ne tai, kad grįžo į senas vėžes, o susitvarkė.


Turiu Savo Gyvenime vyrą, kuris besąlygiškai Mane myli, dėl Manęs padarytų bet ką, kiekviena Mano užgaida jam - virš įstatymo, kad Aš būčiau laiminga, jis padarytų bet ką, leistų Man kad ir nuogai pereit Gedimino prospektu, visą laiką važiuotų automobiliu Man iš paskos, jei tik tokia avantiūra priverstų Mane bent akimirkai nusišypsot. Jis niekuomet neprikaišioja Man Mano klaidų, tačiau jo pasakyti moralai Man - patys skaudžiausi. Jis nėra Man didelis autoritetas, pavyzdys gyvenime ar kokios nors žmogiškos savybės etalonas, anaiptol. Jis Man atrodo nuodėmingas, protarpiais amoralus, beveik visą laiką super grubus, nepalenkiamai griežtas ir reiklus. Tačiau visos jo tamsiosios savybės pavirsta švelniais rožiniais pūkeliais, kai kalba pasisuka apie Mano ar Sesers išgyvenimus.
Apie jį šiame blog'e praktiškai nerašau, nes jis ne itin daug dalyvauja Mano Gyvenime, tačiau šiandien savo nuopelnais tikrai nusipelnei įrašo, skirto tau, Tėt.



100% per 4,5 min. Who's the real Queen Bitch?! ;**

Šiandien šį didingą reikalą kaip reikiant didingai pažymėsiu vienos draugutės vakarėlyje! Tegul Indriški shot'ai liejasi laisvai!

Tik šokolado ir miegelio iki pilnos laimės betrūksta! ;**
Bitchy Blue.

If Tomorrow the World ends

Ruduo Pavasarį ir ne kitaip! Šalta, bet nesiskundžiu - gavau progą dar kartą išsitraukti minkštąjį Savo paltuką! Iš tiesų labai pasiilgstu tokių drabužių kaip paltai, megztiniai ir kailiniai per šiltąjį metų periodą.


Jeigu turi kažką brangaus ir vertingo, kažką, ką nori išsaugoti, tai verčiau laikyk tai paslaptyje, nes vos pasidalinsi tuo su kitu žmogumi, nė pati nespėsi pastebėt, kaip greit to neteksi. Man būtent taip ir nutiko. Kol tylėjau apie tai, koks brangus ir didingas Man atrodo vienas Mano Gyvenimo pasiekimas (tai tikrąja to žodžio prasme pasiekimas - į tai įdėta nemažai pastangų, tai kurta krauju ir ašaromis, laistyta alkoholiu, tvirtinta bendrų nuodėmių saitais...), tol turėjau jį ir džiaugiausi. Deja, šiandien tegaliu stebėti iš šalies, kaip tai slysta Man iš rankų. Bet tai jau nebe pirmas kartais. Net nebe antras ir ne trečias. Nesijaučiu turinti teisę dėl to priekaištauti, kelti pretenzijas. Tik privalau įsidėmėti, kad ilgainiui tai jau taps tendencija. Labai bloga, šlykščia ir skaudinančia tendencija.


Galvos skausmas baigia Mane pribaigti. Nepamenu, kada paskutinį kartą šitaip skaudėjo, jei iš viso kada skaudėjo. Juokiuosi, kad verčiau jau būčiau vakar gėrusi - bent būtų aišku, iš kur tas galvos skausmas. Nors šiaip jau negalėčiau sakyt, kad Mane kamuoja didelės pagirios, per Savo lėbavimus, matyt, išsiugdžiau šiokią tokią toleranciją alkoholiui. Žinoma, tai nėra tai, ko nepataisytų nimesilio shot'as, todėl be sąžinės priekaištų eisiu įkalti jau antrą.


Visi išgyvenam sunkių dienų.;**
Bitchy Blue.

Sorry seems to be the hardest word

Rytą pradedu senienom! Ir kas Man?

What can I do to make you love me?! - taip juokinga prisiminti, kai šitą dainą plėšdavom su M automobilyje, važiuodamos kur nors. Šiandien eidama į mokyklą irgi plyšausiu gatvėse!

Taip taip, dar tik eisiu į mokyklą, nes gi fainulkos 10tokai šiandien rašo kažkurį savo egziuką, taigi patalpos užleistos jiems. Telėbauja, ką galiu pasakyt, į naudą!

Vakar (o gal tiksliau - šiandien) naktį supratau, kad vienintelis dalykas, kurio noriu šiai Vasarai (paskutiniai savo nuostabiai vasarai!), tai atostogų romanų! Tų tokių super neįpareigojančių, super pralinksminančių, dovanojančių tieek gerų emocijų!

Ir šiaip, privalau nusipirkti lengvutę suknytę, ilgio iki pat žemės, kokios nors ryškios ryškios rožinės spalvos! Kad pajusti tą vasaros alsuojantį karštį 100%! Noriu taip lengvai ir saldžiai įdegusios odos, vėjyje besiplaikstančių Savo šviesių plaukų, noriu taurės, pripildytos smulkiais ledukais ir dieviško skonio sangria, noriu basa eiti paplūdimiu ir noriu, kad šalia Manęs mažais žingsniukais tipentų Elegija Lacrimosa.

Noriu kuo greičiau ištrūkti iš mokyklos suolo, noriu pradėti gyventi Vasaros ritmu! Miegas iki pietų, šėlsmas iki paryčių!

Ir gal dar, po velnių, norisi įsimylėti! ;**
Bitchy Blue.

7 Sins

Kartais būna, išaušta rytas, kai supranti, jog į šampaną daugiau nebegali pažiūrėt, tavo veide ima atsispindėti trijų dienų trukmės lėbavimo maratono padariniai, visa ligšiolinė vertybių sistema yra mažų mažiausiai smerktina, savo stabų jau nė pati nebegarbini ir apskritai likai be šventų dalykų, pajauti neapsakomą meilės alkį ir nenumaldomą poreikį nueiti išpažinties.

Taip, buvau bažnyčioj (Sesers pirmoji komunija - prisiekiu, tokios gražios dar nebuvau mačiusi!), ėjau išpažinties. Stovėjau eilėj prie klausyklos geras 20 minučių, kai žmogus, stovėjęs priešais Mane nuėjo nuo klausyklos ir suvokiau, kad jau tuoj bus metas Man ten klauptis - pabijojau ir nuėjau. Nes visos 7 didžiosios nuodėmės Man vienaip ar kitaip, mažiau ar daugiau, yra tinkamos - ta prasme, turėčiau išpažinti jas visas. Bėda ta, kad nė velnio nei dėl vienos neatgailauju. Ir, ko gero, tas išpažinimas tebūtų buvęs labiau pasimaivymas, nei noras apsivalyt. Taip, Aš tinginė, apsirijėlė, pasileidėlė, gobšuolė, keršto ištroškusi, išpuikusi kalė. Bet neatgailauju, nes nieko nesigailiu. Mane seniai ištikusi moralinė krizė, kurios nesistengiu įveikti.

Vakarykštis seksualinių mažumų paradas Mano Sieloj sukėlė mažutę šventę. Pirmas žingsnis žengtas. Kas, kad labai mažutis, kas, kad toks smerkiamas visuomenės, kas, kad toks užspeistas į kamputį. Svarbu, kad žengtas ir, tikiu, tai tik pradžia. Tikiu, kadanors homoseksualams bus leista tuoktis, įsivaikinti vaikus, normaliai gyventi nebijant prisipažinti kitiems, o YPAČ - Sau, kad taip, esi homoseksualus, ir ką? Tikiu, kad šios didingą istoriją turinčios šalies, dabartinė visuomenė kadanors subręs ir taps tolerantiška, supratinga ir išsilavinusia - verta pagarbos.

Deja, tai neįvyks, kol jaunimas mauks alų ir ės saulėgrąžas, susėdę parkuose ant suolų. Tegul į Mane trenkia žaibas, jei Aš neteisi, bet net ir tai nepriverstų Manęs imt galvot kitaip, - net ir tai, kaip Mes lėbaujam, parodo, kas Mes tokie. Nenoriu leistis į konkrečius pavyzdžius, tai nebūtina. Galų gale - ir nebrandu. O Aš gi jau pilnametė! whahaha!


Och, lekiu darbuotis - rytoj pirmadienis...;**
Bitchy Blue.

Už Mano Numylėtąją!

Paskutinis vakaras, kuomet galiu kelt taurę vyno (deja, keliu sklidiną vandens) ir sakyt Sau tostą, kurio niekad niekas Man nepasakė, o ir niekad nebepasakys.


Šia žavinga proga klausausi dainos, kuri buvo itin klausoma prieš gal kokius... 5-6 (?) metus. Nobody wants to be lonely. Neneigsiu, Aš tokia sentimentali kalė, kad vos valdausi nepratrūkus ir nepradėjus raudot balsu.

"Nesureikšmink tos pilnametystės iki kosminio lygio." - tai jau tikrai, M, pasakei ir prisnigo. Čia rimčiausias Mano Gyvenimo pokytis, koks tik bebuvo įvykęs, o siūlai to nesureikšminti.

Apmaudu, kad neturiu visos ilgos, gražios, stulbinančiai neprilygstamos amžinybės, skirtos nugyvenimui. Tačiau iškilmingai prisiekiu, kad Man tikrai užteks ir tos mikro-sekundinės dalelės Amžinybės, skirtos Mano šėlsmui šitame Pasaulyje. Tikrai užteks.

Nė nepajutau, kaip greit ji prabėgo. ;**
Bitchy Blue.