Kaip Gyvenimas jau, rodėsi, eina tragiškiausiais vieškeliais aklagatvio link, susapnavau gražiausią iš gražiausių, sapną ir viskas tiesiog vienu pirštų spragtelėjimu susitvarkė! Net ne tai, kad grįžo į senas vėžes, o susitvarkė.
Turiu Savo Gyvenime vyrą, kuris besąlygiškai Mane myli, dėl Manęs padarytų bet ką, kiekviena Mano užgaida jam - virš įstatymo, kad Aš būčiau laiminga, jis padarytų bet ką, leistų Man kad ir nuogai pereit Gedimino prospektu, visą laiką važiuotų automobiliu Man iš paskos, jei tik tokia avantiūra priverstų Mane bent akimirkai nusišypsot. Jis niekuomet neprikaišioja Man Mano klaidų, tačiau jo pasakyti moralai Man - patys skaudžiausi. Jis nėra Man didelis autoritetas, pavyzdys gyvenime ar kokios nors žmogiškos savybės etalonas, anaiptol. Jis Man atrodo nuodėmingas, protarpiais amoralus, beveik visą laiką super grubus, nepalenkiamai griežtas ir reiklus. Tačiau visos jo tamsiosios savybės pavirsta švelniais rožiniais pūkeliais, kai kalba pasisuka apie Mano ar Sesers išgyvenimus.
Apie jį šiame blog'e praktiškai nerašau, nes jis ne itin daug dalyvauja Mano Gyvenime, tačiau šiandien savo nuopelnais tikrai nusipelnei įrašo, skirto tau, Tėt.
100% per 4,5 min. Who's the real Queen Bitch?! ;**
Šiandien šį didingą reikalą kaip reikiant didingai pažymėsiu vienos draugutės vakarėlyje! Tegul Indriški shot'ai liejasi laisvai!
Tik šokolado ir miegelio iki pilnos laimės betrūksta! ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą