Išsilaisvinti iš visų Vergovių.

Buvau jau taip pasiilgusi M, kad maniau, Jai sugrįžus jausiuosi tarsi devintame danguje.

Nepasiteisino manymas.

Būtent po šios Jos kelionės pagaliau pajutau, kad nebeesu žindomas kūdikis, kuriam gyvybiškai reikia mamytės šalia. Supratau, kad puikiai galiu išsiversti ir gyvendama viena. Ir toli gražu ne viskas. Kai pagalvoju, jog galėčiau gyventi visiškai viena - be tėvo, sesers, kurie gyvena su Manim M išvykus... Ką galiu pasakyti - nekantrauju kuo greičiau pradėti gyventi viena.
Su Savo tvarka, Savo taisyklėm, Savo susikurta aplinka. Kai niekas neverčia to, ką Tu sutvarkai, kai neturi pasirūpinti kažkuo, kas tuoj sugrįš į namus... Supratau, kad norėčiau gyventi tik su Elegija Lacrimosa. Nes visiškoje vienatvėje būtų pernelyg nyku. Tačiau ir Mano Mažoji Karalaitė kartkartėmis turėtų pagyventi pas M. Kad Aš atsipūsčiau nuo visko.

Laisvė ir Nepriklausomybė. Štai ko Aš iš tiesų noriu iš Gyvenimo. Ne Šeimos, ne vaikų, ne karjeros, ne pinigų. Aš noriu Laisvės. Nebūti daiktų, savo darbų, įsipareigojimų kaline. Nebūti Savo pačios susigalvotų stereotipų verge. Per dažnai pastebiu Save Sau pačiai sakančią, jog šitaip negaliu pasielgti, nes Aš ne kokia kaimo prostitutė - Queen Bitch niekuomet neleis Sau šitaip elgtis...
Noriu galėti bet kurią akimirką susikrauti lagaminą, o galų gale ir net nesusikrovus jo, iškeliauti ten, kur tik šauna į galvą. Noriu neturėti ko ilgėtis ir neturėti to, kas Manęs lauktų, dėl ko turėčiau grįžti iš kur iškeliavusi...

Ganėtinai betikslis Gyvenimas. Tačiau nesijaučiu turinti svarbesnę misiją.


Permainų Vėjas - štai kas yra tikroji Gyvenimo varomoji jėga ;**
Bitchy Blue.