Kai Aš kaskart pažvelgus į veidrodį matau tuos tobulai sušukuotus plaukus, Man noris apsiverkt. Nes tai reiškia tik vieną - nebėra progų jiems susivelti, nebėra. Kai Aš jungiu Longest Road'ą, Man noris užsimerkti ir atsiriboti nuo Pasaulio. Nes tai reiškia dar vieną Mano buitinę, mažo Gyvenimuko kulminaciją. Eilinis "Atlaikyk", adresuotas Sau pačiai.
Jeigu jau Aš rytais pabundu iš skausmo, nes sapnuoju, jog tokią tikrai įdomią akimirką suleidžiu nagus į tikrai karšto kaip Pragaras patino raumenis, kai iš tiesų juos suleidžiu Sau į delnus - nieko gero. LABAI nieko gero. Taip, aštuonios pamokos mokykloje - rimtas išbandymas. Ypač - tokiai blondei kaip Aš. Ne todėl, kad esu kvaila, nesiseka mokslai, nepatempiu krūvio, ne. Laisvės išsiilgstu. Imu begėdiškai garsiai skleisti Savo erezijas literatūros pamokose, kuomet bendraklasiai mėgina interpretuoti lietuvišką poeziją. Nebesugebu išlikti santūri ir tolerantiška. Man nieko nebereiškia tiesiog pradėti kvatoti iš visai nejuokingo kažkieno sąmojo. Tačiau Aš tikrai kaifuoju nuo tos šizofreniškos auros, kurią sėju aplink Save.
Didžiausiai klasės tylenei, pilkai pelytei, susitaikančiai su viskuo, prisidėjus prie trūksmingo kvatojimo ir tiesiog absurdiškos suirutės pamokoje, Mano Sieloj kyla šventė ! Ir paskutinis dalykas, apie kurį tuomet galvoju, būna nenumaldomai artėjantys valstybiniai egzaminai. Ne dėl jų Aš gyvenu ir ne dėl jų Mano Pasaulis sukasi. Susidorosiu, kai ateis. Kaip su viskuo kad susidoroju.
Vakarykščių šizų padarinys:
Gintas: kai jau blogas per ankštas pasidaro
Gintas: nebetelpa ten
Gintas: mintys
Gintas: tai kitur sugalvoja pasireikšt
Nejaukus rytas yra geriau už vienišą naktį !!! ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą