Good morning, Midnight.

Rytą pradėjau anksti. Labai prastom naujienom. Dėl tų jobanų ugnikalnių išsiveržimų M grįš neaišku kada, nors turėjo jau šiandien. Geriausiu atveju - antradienį. Ji, žinoma, neliūdi dėl prasitęsusių atostogėlių, bet Aš džiaugsmu netrykštu, toli gražu...

Nes tai reiškia, kad vakar visą namą iškuopiau be rimtos priežasties, maža to - teks tai pakartoti dar kartą prieš pat Jos grįžimą. Namų ruoša - darbas, nuo kurio norėčiau būt atleista per amžių amžius! Pati baisiausia Vergovė, kokia begali būt. Nekenčiu dulkių siurbimo, valymo, pagalvėlių purenimo (kadangi esu alergiška dulkėms, tai nuolat baigiasi didingu akių užtinimu), dar labiau - grindų plovimo. Vienintelis dalykas, kurį tiesiog dievinu tvarkymosi ritualuose yra veidrodžių ir vonios kranų blizginimas.

Krūvos namų darbų, kuriuos privalu šiandien paruošti, begalės pasiruošimo naujai savaitei rūpesčių... Trečioji likusi savaitė jau įpusėjo (ketvirtadienį jos pabaiga), taigi turėčiau jau smarkiai susiimti ir pabaigti visus pradėtus nepilnametiškus darbus.

Pagal Mano asmeninę teoriją, jeigu iki Pilnametystės neprarandi Nekaltybės, tuomet 18-ojo gimtadienio rytą užanka negrįžtamai. Neradau pritariančių šiai teorijai, nežinau kas galėtų ją patvirtinti/paneigti, taigi lieku gyventi nežinioje. XXI amžius, o Aš tarytum užstrigusi viduramžiuose, nagrinėju Skaistybės klausimus. O taip, iš tiesų, kokia Aš senamadiška...

Jau savaitę laiko kosėju taip, tarytum būčiau trečios stadijos vėžininkė. Jeigu ir toliau reikalai nesitaisys, ko gero, teks mest Mieląsias draugužes...

Nekenčiu Sekmadienių. Po jų visad ateina bjaurieji Pirmadieniai...
Bitchy Blue.