Bet ne apie tai.
Kadangi pastaroji savaitė buvo tiek pat nuostabi, kiek tragiška, būdama tikrai tikra lietuvaitė privalau pirmiausia peržvelgti tragiškiausias naujienas.
Taigi, dabar sėdžiu be ryšio. T.y. be mobiliojo telefono ir vis dar be abonento SIM kortelės, nes žavingą ketvirtadienio popietę visai nežavingas narkomanas tiesiog išplėšė Man iš rankų Mano mobilųjį telefoną. Tiek jį ir temačiau. Telefonas nebuvo labai vertingas, bet nemalonumų nemažai, o ir prarastų nuotraukų, telefono numerių be proto gaila. Na, bus pamoka, kaip reikia viską laikyti kompiuteryje, USB raktuose ir kur tik nori, kad tik kuo daugiau kopijų turėti.
Visos atostogos praleistos tiesiog totaliai prieš Queen Bitch politiką. Nė vieno vakarėlio, nė vienos nakties prašoktos klube, nė vieno nusigėrimo, nė vienos žolės suktinės, nė vieno suvedžioto jaunikaučio, nė vienos naujos apkalbos. Bet pamiegota, pailsėta, pasportuota ir pakūdėta pagal planą. Tik tai ir guodžia. Na, bet kadangi dabar - šventės, stalai lūžta nuo gardumynų, bijau, kad šitos nuodėmės ims atsispindėti ten, kur mažiausiai reikia. Na, bet juk bausmės retai kada būna adekvačios ir gal nebėra ko ir stebėtis...
Dabar ketinu eiti užsiimti valios ugdymu ir pažiūrėti trijų valandų trukmės filmą. Taip, ketinu pažiūrėti, o ne pusę pramiegoti, pusę prasvajoti. Nes dabar kone bet kas atrodo geriau už sėdėjimą prie tų suvedžioti mėginančių pyragaičių. Nekenčiu jūsų visų, verčiat Mane jaustis bejėge apsirijėle. Kokia, beje, ir esu. Ar bent buvau.
Išgyvenu pavasarinį pokyčių poreikį ir kaip visad, pirmas dalykas, kurį norisi pakeisti, tai šukuosena, arba Mano atveju, plaukų spalvą. Nes jau per daug metų paaiškėjo, kad vienintelė Mano šukuosena yra ilgi tiesūs, neiškarpyti plaukai. Paprasta ir gražiausia, kas begali būti. Bet pokyčių reikia ir su spalvom Aš mėgėja paeksperimentuoti. Dabar tik kyla klausimas - ar dar šviesėti, ar jau dabar tamsėti link buvusios natūralios spalvos? Ir ar reikia kirpčių. Ne, ne tų klaikių beskonybių iškarpytų kampu/kreivai/simetriškai, ar tų vos leidžiančių įžiūrėti kelią ir dengiančių veidą tarytum užuolaida. Noriu gražių, paprastų, lengvučių kirpčiukų. Antravertus, žinau koks jie vargas ir pragaras. Dėmesio kasryt reikalauja tiek pat, kiek kūdikis ir jeigu nenori atrodyt kaip ką tik po audringo vakarėlio, turi tą duoklę kasdien atiduot... Ir oj bleet, vargu, ar Aš tam pasirengusi...
P.S. Oras jau pakankamai atšilo, kad išsitraukiau J.Lo heels'us ir, ak koks sutapimas, - ateinantį savaitgalį Mano dviejų geriausių Draugių 18tieji gimtadiniai! Vienas - penktadienį, kitas - šeštadienį. Dvi žavios progos, dvi poros dar nė karto neavėtų batelių. Beliko apsispręsti dėl suknyčių ir Aš nesustabdoma! ;D
Iki pilnos laimės trūksta nebent neprilygstamo palydovo, vilkinčio armani kostiumą ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą