Žiema nebėga iš kiemo, o apatija - iš galvos. Viskas mažumėlę (arba jau net nebe mažumėlę) baigia pribaigti ir kasdienybės šešėliai persekioja net ir, atrodo, labai nekasdieniškose akimirkose.
Negaliu sakyt, kad jaučiuosi pavargusi, nes ne - nesijaučiu. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi turinti energijos perteklių, nes ne - Aš jo neturiu. Aš lyg ir norėčiau pokyčių, lyg ir norėčiau, kad niekas nesikeistų. Šiandien visą dieną Mane persekiojo šaltis ir bjauriausia iš bjauriausių savijautų. Tokios persekioja tomis dienomis, kai ryte pritingi laiku iššokt iš lovos, dėl to išeini iš namų nepasidažiusi ir tuomet visa diena būna tiesiog supista. Bet ne apie tai.
Pavasarį jaučiu. Ir kaip kokia katytė (kodėl šį žodį norisi pakeisti kiek kitokiu - kalytė?;o) morčiaus metu. Nenoriu sutikt su tuo, kad Man reikia bičo, nes Man jo tikrai nereikia. Bet mielai sutinku su tuo, kad Man reikia patino. Deja, tai yra tiesiog neįmanoma, bent šiuo metu, nes aplink sukiojasi vien mulkiai, kurie pasiryžęs pasiūlyt arba nieko arba platonišką draugystę su pasilaikymais už rankų. O Man tai, ačiū, šimtą metų tokios nereikia.
Ne atsitiktinai šitą įrašą pavadinau "To have and to hold". Anglų kalboje šitoks išsireiškimas dažnai vartojamas, kai kalbama apie Santuoką. Gražiai skambančio lietuviško atitikmens neradau, bet nieko stebėtino - Meilei reikšti turim ganėtinai mažai posakių. Esmė tame, kad Aš nenorėčiau niekam būti ta, kurios buvimo šalia savęs tikslą bičas įvardytų kaip norą "to have and to hold". Pernelyg materialu.
Antra vertus, nenorėčiau būti ir ta, kurios buvimo šalia tikslas būtų "jokių įsipareigojimų ir tik geras laikas". Dėl pirmojo Aš lyg ir sutinku (su mažytėmis išimtimis), bet dėl antrojo... Būnant su Manimi geras laikas nelygus geram laikui. Nes esu party animal ir kartais Man tiesiog gyvybiškai reikia palėbaut, nes vienas iš Mano Gyvenimo Credo - I have no control, bet taip pat Aš ir depresyvi kalė, kuri kartais įklimpsta į Savo juodą, melancholišką liūną, kuriam norisi murkdytis ir dar kažką pasikviesti pasimurkdyti drauge. Todėl Man tikrai reikia patino. Griežto, protingo, racionaliai mąstančio, gebančio Mano ištraukt iš kebliausių situacijų, bet svarbiausia - suvokiančio, kad šalia yra Karalienė. Queen Bitch, dėl kurios reikia būt pasiruošusiam trenkčiausiems dalykams pasaulyje ir visad turėt omenyje, kad jei tik Queen Bitch bus laiminga ir patenkinta, dėl Savo patino padarys daugiau, nei gali.
Akys šoka iš akiduobių, kai pamąstau, kaip graudžiai viskas keičiasi. Ir ne į gerą.
It's come and gone. Too soon ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą