2010 m. vasario 23 d., antradienis

Everywhere And Back Again




















Šiandien kokias pusantros minutės jaučiausi laimingiausia Žemėj. Danguje - pavasarinė saulė, mėtinis kent'as tarp pirštų, šypsena veide, tokia palaima ir ramybė Sieloje. Nieko netrūko, jaučiau visišką pilnatvę.

Mergaitiška popietė besirausiant Mano spintoje, beieškant suknelės 100tadieniui, aukštakulnių matavimasis ir nerūpestingi juokai.

Deja, Mano mylimoji tapo Kale, griaunančia Man Gyvenimą ir slopinančia Mano džiaugsmą. Imu nekęst Tavęs.

Nes suvokimas, kad iš Mudviejų bendravimo Aš negaunu NIEKO, o atiduodu labai daug - ateina skaudžiausiu, bet tikriausiu keliu. Tu nebesidžiaugi su Manimi, Tu pili druską ant skaudžiausių žaizdų, Tu kalbi dalykus, kurie Mane beprotiškai skaudina.
Ir Tu daraisi nebeverta Manęs šalia Tavęs. Nes jei anksčiau Mane iki dangaus pakylėdavo Tavo nerūpestingumas, laisvė, spontaniškumas, tai dabar visos šios savybės Man kur kas labiau primena nerimtą, neišauklėtą žmogų, neturintį jokio manierų, menkiausios bendravimo kultūros, suvokimo apie deramą elgesį.
Nes Mums jau nebe dvylika ir net nebe penkiolika. Tokiems žaidimėliams Mūsų Gyvenimuose vietos tiesiog nebėra ir jeigu Tavajame visi tie dalykai dar vis egzistuoja - Aš nenoriu būti to Gyvenimo dalis.

Duok ir imk - tokia Gyvenimo tvarka priimtina Mirtingiesiems. Queen Bitch ima, o duoda tik tuomet, jei tai padės paimti daugiau.

Bring Me Your Secrets ;**
Bitchy Blue.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą