Prisimenant savaitgalį...

Pagaliau turiu jėgų. Kažkam. Todėl panaudosiu jas šio post'o rašymui.

G Pilnametystės lėbavimas buvo extra siautulingas. Gavau progą įsitikinti, kad 15cm heels'ai yra skirti toli gražu ne lėbavimams. Veikiau jau atsargiems pasivaikščiojimams (šiek tiek įkalus) arba normalaus tempo pasivaikščiojimams (nė kiek neįkalus).
Klube pabuvau vos 15 minučių. Ir tai tebuvo įėjau - nugriuvau nuo laiptų (kojas nusibrozdinau taip, kad jos vis dar mėlynos ir žaizdotos) - susimokėjau už bilietą - pasikabinau paltą - pasisklaidau merginų tualete - Eglė iškvietė Man taxi - pasiėmiau paltą - išvažiavau namo. Kelelis namo buvo ilgas ir sunkus, taxi vairuotojas veikiausiai Manęs buvo pradėjęs nekęsti, tačiau turint omeny, kad Aš iki šiol nežinau, kiek jam sumokėjau už kelionę, galima daryti prielaidą, kad jis tikrai pasinaudojo Mano nesiorientavimu aplinkoje.

Ne, Man negėda. Aš esu Queen Bitch ir galiu Sau leisti dar daugiau. Kad ir nusmigti viduryje šokių aištelės, jei tik pageidaučiau. Kol kas to dar neįvyko.

Pirmadienis pasitaikė kaip niekad sunkus, žinoma, sunkus savaitgalis įdėjo į tai savo indėlį. Troleibuse sugebėjau nukristi ant kažkokio vyro, o vairavimo pamokoje instruktorius sakė "kad man daugiau po sunkių savaitgalių vairuot neateitum", tad darau išvadas - daugiau pirmadieniais jokių reikalų su svarbiais dalykais turėti nenoriu.

Savaitė be M lekia greitai ir, svarbiausia, sklandžiai, be jokių rūpesčių. Na, beveik be jokių. Mano ekscentriškoji Seseris nutarė pati pasikirpti plaukų galus, deja, tai padarė susipynusi dvi kasytes, todėl galima tik įsivaizduoti, kaip plaukai atrodė juos paleidus, bet juk tam Aš ir esu - pakirpau tuos galiukus ("galiukus" reiškia "tris sprindžius"), o šiandien ji prisiekinėjo, kad užeis į kirpyklą. Abejoju.

Kol vieni dulkinasi su lietuvių įskaitomis, Aš ruošiuosi istorijos kontroliniam darbui ir jau imu suprasti, kad noriu vasaros atostogų. Paskutinių mokyklinių vasaros atostogų Savo Gyvenime. Tik dar prieš tai - vairuotojo pažymėjimo ir automobilio!


Šiandien visai atsitiktinai per TV užmačiau laidą apie "Misis Lietuva" konkursą. Pamačiusi pretendentes buvau apakusi. Maždaug trys ketvirtadaliai jų - ne tik, kad negražios, jos BAISIOS. Jų drabužiai, makiažai, šukuosenos - kaip kaimo prostitučių, jos rišlaus sakinio neišlemena, o ir manieros kaip pigių tuščiagalvių. Na ir konkursantės... Stebint jas ėmiau labai abejoti teiginiu, jog Lietuvos moterys - gražiausios... Nuo to pigumo, beskonybės ir tuštumo net galvą įsiskaudėjo. Teko eit lepintis vaniliniais ledais su karštu šokoladu.
Dar vienas pribloškiantis dalykas - sceninės kalbos specialistės Adrijos Čepaitės (šiaip jau mėgstu šią moterį - protinga, išvaizdi, puiki aktorė) išsakyta nuomonė, jog žmonėms patinka paprasti žmonės.
Apmąstymai tikrai veda prie noro sutikti. Deja, Man nepatinka. Aš vis dar likau už manieringumą, pretenzingumą.

Noriu į kino teatrą. Rytoj reikės nueiti.

3 savaitės ir 1 diena. Tiek liko Mano nerūpestingo Gyvenimo.
Bitchy Blue.