2010 m. sausio 27 d., trečiadienis

Life sucks. Not anymore.



Dievinu žiemą, dievinu sniegutį, dievinu šerkšnu pasipuošusius medžius. Tikrai, nuoširdžiai - Žiema - Mano mylimiausias metų laikas. Bet ŠITO jau gerokai too much....  Mano Gyvenimas baigia pavirsti Amžinojo Įšalo Žeme!!! Vis geriau imu suprasti M ir jos neapykantą šitam Dievo pamiršam užkampiui. Čia viskas blogai, jofana, viskas. Pradedant idiotų gyventojų mentalitetu, baigiant užpisančiu klimatu.

 "Kaip tie žmonės gali būt laimingi ir patenkinti, jeigu negana, kad už lango minusas, kišenėj minusas, tai tas pats jobanas minusas dar 10čiai metų į priekį vienintelis ir tenusimato." 

Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą- šitai žudančiai žiemos depresijai malšinti turim pasakišką vaistą, kuriuo jau gal mažumėlę piktnaudžiaujam, nes mūsų batų spintoj atsirado dar vieni aukštakulniai, jau nė nebežinau, kelinti šią žiemą, kurie vargu ar bus bent kartą apsiauti, bet eilinį kartą vadovaujuosi neužmušama M logika ir drąsiai keliu taurę šampo rėkdama "Juokimės šiandien, kol galim, jei tik reiks - verksim rytoj". 

Ir Man jau  nebeskauda širdies dėl to, kad eilinį kartą praleidau pamokas dėl tų atšiaurių sąlygų už lango ir pasilikau šiltuose pataluose mėgautis skaniausiomis kavutėmis ir kaloringiausiai skanėstais, vakar rastu tinklalapiu, transliuojančiu įvairiausio stiliaus muziką, Mane, be abejo, labiausiai sužavėjo stotis, pavadinimu "Love Songs". Juk čia senoji Mano taisyklė "jei dainos pavadinime nėra žodžio Love, tai Aš tos dainos nė neklausau". Būta ir tokių akimirkų, būta...

O dabar akimirkai užsimerksiu ir pasvajosiu apie tai, kaip sugrįžus šilumai į mūsų žemelę, mūsų širdeles ir galveles, saulutei išstūmus iš mūsų garderobų kailinius (nors ir kokie žavūs jie bebūtų) ir šilčiausius batus, labiau pritaikytus eskimams, nei dailioms panelėms, pagaliau ir vėl išeisim į lauko kavinukes įsispyrusios į lengvus batelius, vilkėdamos ryškias besilaikstančias suknytes, garsiai juoksimės ir žaviai šypsosimės, šviesim nemažiau skaisčiau, nei pavasarinė saulytė danguje... 

Svajos lieka svajomis, o realybėje laukia kalnas namų darbų, begalybė darbų, kuriems reikia pasiruošti ir viską apsunkinantis protinių dantų dygimas ir jo sukeltas skausmas, neapleidžiantis nė akimirkai. 

Drauge šilčiau ;**

Bitchy Blue. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą