"Palaidojau Tave, ir kitus palaidosiu..."

Nebesuprantu kada liūdžiu, o kada pykstu. Abiems atvejais Mane iš pradžių virkdo, tada - vimdo, o galiausiai Aš be emocijų rūkau pro Savo kambario langą garsiai įsijungusi muziką.

Man kažko iki skausmo trūksta ir nepajėgiu suprasti, ko. Nežinodama ko noriu bandau tai išsiaiškinti atmetimo būdu, kadangi tiksliai žinau ko nenoriu.

Noriu Kalėdų, bet šios bus kaip niekad nekalėdinės. Kasmet vis blogiau! Ir taip bus tol, kol nesukursiu Savo šeimos, todėl, ko gero, Amžinai. "Pakabinki pakabinki ant kalėdinės eglutės baltą baltą nosinaitę nusišluostyti akims..."

Ar tu tikrai nieko nesupranti, ar tik apsimeti? Aš nemoku šluostyti ašarų ir snarglių, galiu tik pirštu parodyti, ką darai ne taip ir patarti, kaip tai pakeisti. Deja, negaliu to daryti amžinai, nors ir kaip norėčiau, o bybiu, kaip bebūtų gaila, ašarų nenusišluostysi, kaip besistengtum!

Panašu, kad taurė priešais veidrodį bus keliama dar ne kartą!...

Bitchy Blue.