Ir NIEKAS Manęs neįtikins, kad jos nebus. Ji jau dabar vyksta. Kasdien vis smarkiau.
Šiandien visą dieną praverkiau, nes esu visiška dvasios ubagė. Paskutinė moralės impotentė. Man nebeliko nieko švento. Tikrai, šiandien už trisdešimt sidabrinių pardaviau paskutinius skrupulus - Aš blogiau už Judą, Aš Judo žmona. La Mujer de Judas - ir tebeturiu Savo nuotraukų iš mokyklinio vaidinimo, kai būtent ją vaidinau.
Jaučiu nuolatinę tuštumą - esu tokia vieniša, kad pradedu suvokti, kodėl šiuo šventiniu laikotarpiu taip išauga savižudybių skaičius! Ta statistika yra rimtas įspėjimas imtis kokių nors priemonių ir stengtis Save prablaškyti bent jau iki kito mėnesio, kai rodikliai sugrįš į vėžes. Nors šiemet gal nebesugrįš - visi mirsim!
Prieškalėdinė depresija yra tikriausiai baisesnė už gimtadieninę, nes pastarosios metu apie tai, kokia esi patetiška tikrai negalvoji, o dabar Aš galvoju. Galvoju, kad šitų laimingų ir švytinčių būtybių fone Aš esu pati nelaimingiausia. Šiandien tik taip ir jaučiuosi - nelaiminga iki išprotėjimo.
Toji tuštuma baigia Mane įveikti, Aš tampu ja. Sulig kiekvienu atodūsiu ir kiekviena priverkta nosine artėju prie neišvengiamybės. Baisiausia, kad įsimylėjau šitą būseną. Pradėjau mėgautis šita širdgėla, mėgautis vienišumu, kuris dusina ir naktimis neleidžia užmigdyti įbaugintos sąmonės. Aš laukiu, be perstojo laukiu. Nepriartinamos neišvengiamybės ir kasnakt vis graudžiau raudu suvokdama, kad galiu ir nesulaukti.
Tiesiog įsuk Mane sustingusią į atlaso paklodes, užkalk beržinėmis lentomis ir pakask po įšalančia žeme. Paskaityk kurį nors tekstą, Mano parašytą šiai progai - jų devynios galybės po Mano spausdinimo mašinėle ir būtinai kalbėk, dalinkis prisiminimu - jų dar daugiau.
O Parulskis iš milijardus kartų vartytų puslapių Man kalba, kad iš ilgesio visa tai...
kančia yra žinoti
kad kiekvieną rytą nubusi
savo paties griuvėsiuose
ir kančia yra suprasti
kad negali nenubusti
kad kiekvieną rytą nubusi
savo paties griuvėsiuose
ir kančia yra suprasti
kad negali nenubusti
[S. Parulskis]
Taip, kaip buvo, nebebus jau niekad, o kitaip Aš tiesiog nenoriu.
Bitchy Blue.
ar norėtum nudvėst kaip šuo lediniam vandeny be prošvaisčių išsikapanot?
AtsakytiPanaikintitokie jausmai užklūpsta,kai jaučiamės nepakankamai mylimi.bet tokiais būti negalime, kol patys nepamilsime aplinkos.stiprybės.
AtsakytiPanaikintiNežinau iš kokio urvo jūs, anonimai, lendat, bet...
AtsakytiPanaikintiI. - Žinoma nenorėčiau nudvėst kaip šuo! Aš norėčiau oriai nusinuodyti kaip Dama. Kaip Baronienė "Altoriu šešėly", bet nesitikiu, kad teko skaityt.
II. - Šįkart Man jos neprireiks - su vėjo malūnais nekovosiu ir į karą neisiu, kaip ir aplinkos, kuri patetiškesnė už Mane žiauriausią silpnumo akimirką, net neketinu pamilti.
Skaitau tavo blog'ą ganėtinai seniai. Iš įrašų jaučiasi, kad išgyveni ne patį geriausią gyvenimo etapą. Visko juk būna. Nepasiduok.
AtsakytiPanaikintiblech, išgerčiau su Tavim kokio vyno ar dar ko.. puikiai rašai. Smagu skaityt tekstus žmogaus kuris geba perteikti tai kas vyksta jo gyvenime. O dar smagiau kai žmogus rašo taip, kad kartais atrodo jog randi Save Jo tekstuose, daug Savo gyvenimo, tokių pačių išgyvenamų jausmų.
AtsakytiPanaikintiIšgyvensim kaip nors.