Labanakt, Sekmadieni. Pt. XIII

Springstu nuo absurdo, kuriame dabar niurkdausi. Diena iš dienos svajoju išsimaudyti balto vyno upėse, nusišnekėti tekilos shot'ų draugijoje, verkti su jėgerio buteliu rankose ar meluoti priglaudus džeko taurę prie lūpų. Dar niekada taip netroškau problemų skandinti alkoholyje, dar niekada taip netroškau jame paskęsti.

Tą akimirką, kai alkoholis prarado paskutines sąsajas su linksmybėmis, jis tapo kančių malšinimo priemone. O tai jau verčia susimąstyti.

Tokia dramatiška, dievas (kuris, beje, pasirodė esąs moteris!) mato, nebuvau tikrai dar niekad! Panašu, kad atėjo metas daug kam padaryti galą, nes toji bambagyslė, kurią nusikirpti vengiau du dešimtmečius, apsivijo Man aplink kaklą ir pradėjo nejuokais dusinti. Tik Aš kur kas dramatiškesnė už eilinius mirtinguosius ir Mano Gyvenime teatrališkumo bus ne mažiau, nei profesionaliausio teatro scenoje.

Niekada nemaniau, kad prieš Savo pačios valią tapsiu didžiausių paleistuvysčių liudininke. Nemaniau, kad didžiausi autoritetai taps niekingiausiomis personomis Žemėje. Nieku gyvu nesitikėjau, kad teks kalbą rėžti vestuvėse, kurioms prieštarauja visi įmanomi gamtos dėsniai ir sociologiniai tyrimai. Aš pirmą kartą Savo egzistencijoje jaučiuosi pati Save suvaržiusi ir nebežinau, ko griebtis. Dabar lieka arba nusižudyti, arba prasigerti, o abi galimybės vienodai netikusios.

Bet Aš jau žinau ką pasakysiu!!!

"Būkit geresni, nei buvot vakar. Išbriskit iš to liūno, išsiropškit iš tos duobės, į kurią patys Save įstūmėt. Į kurią vienas kitą įstūmėt! Pranokit Save, toliau gyvenkit taip, kad netektų gailėtis, ir dar svarbiau - gėdytis Savo sprendimų ir pasirinkimų. Kam pirma, o kam ir ne, bet tebūnie jau abiems - paskutinė. Nes jau nebeliko nei noro, nei laiko, nei galimybių atšokti dar vienas. O gera žinia ta, kad net ir labiausiai nesusiklosčiusios santuokos duoda įspūdingų vaisių - tik pažvelkit į Mane!"

Ir Man nusispjauti, kad vestuvių diena yra skirta tik jauniesiems. Šita diena bus skirta Man - kaip ir visos kitos dienos!

Galbūt paspringsiu egocentrizmu, galbūt nusinuodysiu Savo pačios nuodais, Man vienodai žydi sodai. Dabar norėčiau būti tik jau Gyvenimą nugyvenusia našle, kurios vienintelis malonumas - gadinti gyvenimą tiems, kurie dėl Manęs aukojasi labiausiai.

Aš jaučiat permainas atpučiantį Šiaurės vėją?... Aš jaučiu! Atsidarykit langus, pražerkit kojas - tai nesustabdomas ir negrįžtamas procesas. Bet visada išlieka variantas pasikarti ant Savo auksinių grandinių: su auksiniais standartais, auksiniais principais ir auksiniais įsitikinimais.

Bitchy Blue.