Kiek vargo dėl nieko!
Besistengdama apgauti Save, pabėgti nuo jausmų - tų, kurie visad taip baugino ir žavėjo tuo pačiu, iš paskutiniųjų stengiesi kartoti visas klaidas, kurias darydama kadaise patyrei daugiausia malonumo. Spjaudyti rūstybei į veidą be menkiausios baimės yra taip drąsu, bet ir taip savižudiška, kad bėgant metams vis sunkiau tampa toje beprotystėje įžvelgti bent kruopelę žavesio.
Desperatiški mėginimai įsitikinti ir įtikinti, kad geriau būti negali ir kad niekad nebuvo geriau darosi tokie nuvalkioti, o laukinis seksas - toks nebepriimtinas, kad net nebejauti sąžinės graužaties, kai užuot reagavusi į alsuojančios ir švokščiančios būtybės judesius tiesiog stebeilijiesi į lubas ar Savo manikiūrą ir jauti, kaip akyse kaupiasi ašaros, nes viskas ne taip turi būti!
Ar ką ne taip darau, ar nori kažką pakeisti, ar reikia sustoti
Žinai ką? Blogiausia, ką padarei, tai sutikai su Mano taisyklėmis. O jos tokios griežtos, kad pati nuo jų pavargstu. Scenarijai tokie neįgyvendinami, kad noriu pati Sau surasti dublerę. Nuo kada stebėjimas pradėjo teikti didesnį pasitenkinimą už dalyvavimą? Kam kiaurą dieną svajoti, kai gali eiti ir įgyvendinti svajones? Tam, kad prastos tos svajonės, kurioms įgyvendinti reikia tik išlipti iš lovos. Daugelį Savųjų įgyvendinau būtent čia - Savo lovoj. Ir teisybės dėlei paminėsiu, kad joje niekada nebuvo jokio vyro!
Gal vieną dieną Mes susitiksim, gal rasiu tinkamus žodžius padėkai ir apgailestavimui išreikšti, gal nusimesiu tuos paslapties šydus ir apsinuoginsiu taip, kaip niekada to nedarau - emociškai. Ir vėliau išprievartauta jausiuosi mėnesių mėnesius, kaip tąkart, prieš daugiau nei pusę dešimtmečio.
Gerokai per daug vyno butelių, naivių mergaitiškų ašarų, per trumpų naktinių marškinių slepiančių besikalančias krūtis, ne laiku ir ne vietoje prisimintų fantasmagoriškų makiažų, sukurtų tik deginto kamščio pagalba. Absurdiška manyti, kad būdama keturiolikos saugai didžias paslaptis, bet vynas svaigina ir verčia manyti, jog esi tokia paslaptinga, o dar tas bundantis seksualumas prasiveržia tokia jėga, kad tampa pražūtingas...
Visi eksperimentai, jei tik atliekami per anksti ir netinkamoje aplinkoje, palieka pėdsaką. Būtent dėl tokių pėdsakų dabar jaučiuosi jau daug kam per sena. Nes nebeįdomu, pabodę, nebedžiugina.
"Mano Sielos spalva dabar yra ryškiai rožinė. Čia kaip tų nekaltų mergelių svajonės, tik jau įgyvendintos."
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą