"Meilė trunka tris metus", arba kartais - tris minutes

- Aš tikrai žinau, kad žmogus myli tik kartą gyvenime. 
- Tik nesakyk, kad tavo kartas jau buvo. 
- Tebėra. Aš myliu Save. 

Dievinu, kai geros knygos virsta filmais. Ypač - gerais filmais. Dar geriau - filmais, geresniais už pačias knygas.

Fantastiška, kai gali susitapatinti su kuriuo nors veikėju ir sutapimai net šokiruoja. Bet vėliau sugrįžti į Savo urvą ir pagalvoji, kad iš tiesų tie sutapimai - tik tavo vieno galvoje. Kodėl tiek daug kalbama apie meilę ir kodėl ji tokia sureikšminama? Vaikai laukia nesulaukia kada pagaliau įsimylės. Savo vaikus auklėsiu ne meilės, o pagarbos pavyzdžiu. Slaptai, o kartais net ir labai atvirai, žavėtis ir gerbti yra daug svarbiau, nei mylėti. Juolab, kad toji meilė taip begėdiškai painiojama su primityviu fiziologinių poreikių tenkinimu! Vienas kitą išdulkinę prašalaičiai jau drąsiai vadinami įsimylėjėliais. O Aš juos mieliau pavadinčiau skurdžiais. Žvelgiant iš moralės pusės.

Mano mini kelionės po Lietuvą tęsiasi. Šiandien - Anykščiai. Angelų ir sakralinio meno muziejus. Mergos juokiasi, o Aš šypsausi, nes dar niekad taip įdomiai neleidau laiko. Rytoj - Alytus. Aplankysiu Savo išmintingąją būrėją. O kodėl gi ne. Kiekvienas turim savų būdų įkvėpimui semtis. Kas lakuojasi nagus, kas girtauja po tiltais, kas aprašinėja viešųjų išviečių sienas išminties perlais, kas skaito fešionistų tinklaraščius, kas vaikštinėja parkuose, kas bučiuojasi stotelėse, kas trankosi po miestelius ieškodamas to, ko nepametė. 

Šio vakaro mylimasis - Michael Buble. Nes įsimylėti taip paprasta, kai meilė trunka tiek, kiek daina - daugmaž tris minutes. Bet Beigbederį prisiekiu mylėti ilgiau. Mano slaptas literatūrinis meilužis, dėl kurio nesutikčiau palikti Savo literatūrinio sutuoktinio Oscaro Wilde. Šita meilė - amžina.

Labanakt.
Bitchy Blue.