2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis
Slepiu, kad vėliau surasčiau
Rytas tikrai protingesnis už vakarą. Vakar nepajėgiau tvarkytis su sekmadieniniu noru rašyti naktinius laiškus, o šįryt taip nudžiugau, kad senamadiškas požiūris į komunikaciją niekur nedingo, tad laiškai - popieriniai ir ranka rašyti. Tokių, kaip žinia, per akimirką neišsiųsi, jei neturi pašto karvelio. Aš tokio dar neturiu.
Kodėl nudžiugau - nebenoriu, kad žodžiai pasiektų adresatą, tikriausiai visa esmė buvo minčių vertimas kūnu, tai įgyvendinus jos tapo beprasmės. Dar viena popieriaus krūva stalčiuje.
Važiuodama namo naktinio Vilniaus gatvėmis kartais sunkiai tvardau ašaras, kartais - isterišką juoką. Dainuoju Savo numylėtosios Lanos dainas ir nesiliauju stebėtis šios moters muzikos įtaigumu. Žodžiai ištirpsta kažkur nė neįpusėjus sakinio, pasakojimas nutrūksta įdomiausioje vietoje, lieku tik Aš. Viena su Savimi. Naktimis kaip ši net ir tokios draugijos Man per daug.
Iš visų tragiškų patarimų, kokius tik esu gavusi, pats tragiškiausias buvo klausykis širdies balso, nes būtent vadovaudamasi juo prikrėčiau baisiausių nesąmonių, kurias prisiminus iki šiol norisi akis užsidengti iš gėdos, nors ta gėda ir tik Man vienai žinoma. Vis dėlto nėra labiau raminančio garso, nei širdies plakimas - pasiklausai, nusiramini, įsitikini, kad dar gyveni ir tuo viskas baigiasi. širdies balso metafora pasmerkta išnykti, nes jeigu tas balsas ir gali ką pakuždėti, tai nebent grąsinimą pradėti sportuoti, kai po kelionės laiptais į ketvirtą aukštą nieko kito nebegirdi, kaip tik širdies ritmą. Pagreitėjusį dance remix variantą.
Aš taip nebenoriu miegoti viena. Bijau, kad teks arba įsigyti augintinį, arba pasigimdyti vaiką. Kadangi pirmas variantas neįmanomas dėl niekad nepraeisiančio sielvarto dėl Elegijos Lacrimosos netekties, belieka antrasis. Dar labiau neįmanomas.
Bitchy Blue.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

Lana visdar skamba ir mano ausyse. kai liūdna ir kai linksma. ir kai nori kad būtų liūdna arba linksma.
AtsakytiPanaikintio popieriniai laiškai yra gražiausia kur galėtų slėptis raidės, gražiau už knygas ir laikraščius. ir dar spalvoti vokai, jei neturėčiau ką parašyt , tiesiog atsiųsčiau voką. jis pats savaime yra šiltas ir gražus. o raidžių gali pats prirašyt. sugalvot ką tau norėjo pasakyt.