Nebegaliu daugiau.

Bjauri bjauri tuštuma ir bergždi mėginimai iš paskutinių likusių jėgų nuryti tą gumulą, stovintį gerklėje. Neįmanoma ir gal net ir nereikia.
Bejėgiškumas ir absurdas.


Nieko, ko nepaslėptų idiotiška socialinė šypsena ir banalios frazės, papuošančios šitą buką kasdienybės operą, lyg jaunavedžių statulėlės, užbaigiančios pernelyg saldaus, priešingai nei realybė, vestuvinio torto ansamblį.

Giliai įkvėpk, užsimerk stipriai stipriai ir pajausk, kaip deginančiai karštos ašaros rieda skruostais, suvilgydamos blakstienas, jau savaičių savaites nemačiusias tušo šepetėlio.

Susiriesk į kamuoliuką ir klausydama Savo depresinių dainų, tokių kaip "Blower's daughter" mėgink pasislėpt nuo akistatos su tikrove, bet niekur nepabėgsi, nes jau ir taip seniai esi akligatvyje.

Valandų valandas stovėk po verdančio dušo srove, vanduo nenuplaus nei nuodėmių, nei žudančio kaltės jausmo. Tikėkis, kad jis privers atslūgti savigraužą, bet taip tikrai nenutiks.

Klaupkis ant kelių prieš Savo klaidas ir melsk atleidimo Savo širdies, kuri nuolat kartojo elgtis kitaip, svajot drąsiau, siekt plačiau, norėt smarkiau, maldauk laiko rato, kad nustotų taip sparčiai suktis.

Susitaikyk su tuo, kad ir pati uždariausia Siela silpnumo akimirkomis apsinuogina iki paskutinio siūlo ir užuot kūrusi tyrą intymumą suvulgarina kiekvieną akimirką iki kraštutinio pigumo.

Atgailauju pati prieš Save ir kaip nusidėjėliai klaupiasi prieš klausyklą, klaupiuosi prieš Savo pačios stabus, susigalvotus stereotipus, Sau nubrėžtas ribas, įkalinančias Mane Savo pačios kalėjime.

Savo pačios Karalystės kalinė. Savo pačios norų Vergė. Savo pačios diktato auka. Savo pačios principų kankinė.

Love Me More ;**
Bitchy Blue.

And so it is like You said it would be...