Beveik ir Pabaiga...

Penkios naktys Savo lovoj, penki rytai Savo virtuvėje ir penki vakarai Savo svetainėje. Tiek Man teliko, o kuo bus užpildytos dienos - kaip visada nežinia. Aš ir nekantrauju, ir nerimauju. Vis dėlto, jeigu dabar galėčiau Sau leisti persigalvoti, nė už ką nič nieko nekeisčiau! Akivaizdu, kad laukia geriausias Gyvenimo laikotarpis.

Tetrokštu vieno - kuo įvairesnių patirčių. Lėbauti ir reivinti iki nukritimo Man puikiai sekasi ir čia, megzti naujas pažintis ir suvedžioti įdomiausius vyrus - taip pat. Todėl noriu, kad Manosios ispaniškosios patirtys kuo mažiau primintų šitas kasdienines. Nėra net menkiausios abejonės, kad iš šitų mainų pasiimsiu absoliučiai viską, ką bus įmanoma pasiimti, nes viskas arba nieko politika keliauja su Manimi visur!


Iki pasimatymų.

Visus atsakymus į Savo klausimus radau Tavy.

Ir tai yra geriausia, ką esu atradusi vyriškos lyties asmenyje.

Nors puikiai leidžiu paskutines Savo savaites Lietuvoje, širdy kažkoks liūdesiukas vis dėlto gyvena. Gal dėl dvejonių, gal dėl nenumaldomai artėjančių pokyčių, o gal dėl nežinomybės ir jaudulio. To tokio velniškai teigiamo ir pozityvaus.

Naktimis miegu beprotiškai blogai, galima sakyti, kad nemiegu iš viso. Akių negaliu sumerkti, nes nenustygstu vietoje. Mano norai nėra tenkinami čia ir dabar. Aš priversta laukti, kentėti, o Man tai šitaip svetima!

Perspėji, kad sužavėsi ir dingsi, Aš tuo nė kiek neabejočiau, jei tik laikas ir aiškiausias deadline'as nebūtų Mano sąjungininkai. Matai kaip kasdien vis labiau einu iš proto ir negaliu ramiai sėdėti šalia Tavęs, o atsisveikindamas tepabučiuoji Man skruostą.

Man sunku apsispręsti, ko noriu ir nesupainioti norų su paikomis užgaidomis. Nekenčiu vyrų buvimo po Mano stogu, net jei vyras, tai tėvas ar M kavalierius. Mane fiziškai slegia testosteronas namų aplinkoje. Nežinau kaip gyvensiu su vyrais. Neįsivaizduoju.

Dabar taip noriu džino su toniku ir cigaretės, kad galėčiau nužudyt, bet susiruošti ir visą tai gauti mieste - pernelyg didelė auka! Aš alkoholikė, rūkorė, sekso vergė, apsirijėlė ir Man negėda to pripažinti. Vienu žodžiu - hedonistė iki plaukų šaknų. Ir išgraužkit, pasakysiu, Jūsų žmona tikrai nebūsiu, Mielasis.

Bitchy Blue. 

"O kam savas, jeigu gerai ir svetimas?"

Iš karto perspėju, kad Mano blog'ą turėtų liautis skaityti visos moterys, turinčios mylimus vyrus IR iliuzijų, kad jie nėra, niekad nebuvo ir niekad  nebus neištikimi.

Socialinio eksperimento sumetimais nutariau pakariauti kitame fronte ir labai puikiai sekasi. Liūdniausia nebent tai, kad vos tik pasidedi moralę į krištolinę dėžutę, ji išnyksta. Negrįžtamai.

Kaip ten bebūtų - Už mūsų vyrus ir vaikinus. Tegul jie niekad nesusitinka!

Svarbu laiku pabėgti užnugary palikus griuvėsius, ašaras ir susuktas galvas. Karma tikiu - todėl ir atlieku jos darbą.

Tomorrow can (not) wait

ĮRAŠO NEREDAGUOSIU IR GRAMATINIŲ KLAIDŲ NETAISYSIU - KOKIA BŪSENA, TOKS IR TEKSTAS.


Noriu, kad saulei pakilus išeitum. Išeitum tyliai, nepažadindamas Manęs, palikdamas tik šiltas paklodes ir savo kvepalų aromatą, dėmes patalynėje ir savo galvos įspaudą pagalvėje. Jokių raštelių, jokių kupiūrų ant stalelio prie lovos, jokių nebylių bučinių į kaktą atsisveikinimui, jokių plaukų paglostymų prieš išeinant.

Kaip sunku viso to norėti, kai turiu išleisti tave pro duris, prieš tai pakvietusi pro jas užeiti. Tai virsta buitimi, o Aš žvelgiu į tai kaip į būties praskaidrinimą. Meluoju Sau, leidžiuosi apgautinėjama, pasiduodu apgaudinėjimo avantiūrai. Puolu žemiau dugno, o vėliau klausiu ir stebiuosi - iš kur ta savigrauža?

Apsilankau vietose, kuriose nesilankyčiau net verčiama, o dabar pati inicijuoju susitikimus tapsiausiose užuovėjose. Pabučiuosiu tavo lūpų kamputį, nors mūsų niekas nemato, net negalėtų pamatyti, nes kilometro spinduliu aplink mus nėra žmonių. Jaučiuosi apsivogusi. Man to nereikia, Mano kūnas fiziškai atmeta tavo buvimą šalia.

Prievartaujuosi. Taip neįprasta ir taip gundo. Aš ne Aš, Manęs net nėra, kai mes kartu. Grįžtu, nors nenoriu - ilgesingai žvelgiu į tolį ir suvoku, kiek daug Manęs dar laukia, tu sakai, kad sutiksiu visus, kuriuos trokštu sutikti, net ir tuos, kurių nebesitikiu sutikti. Netikiu, bet pritardama palinksiu. Nes Man patinka tavo kvapas ir suvokimas, kad viskas taip laikina.

Iškankinta to iki siaubo apibrėžto laikinumo Aš bijau net mirksėti, kai tu šalia. Nes atsimerkus viskas gali būti pasibaigę, galiu sėdėti taip, kaip sėdėjau visą Savo Gyvenimą - viena, su Savo Vienatve. Praradusi kontrolę - ne tik mudviejų ryšio, Savo būties - taip pat.

Noriu, kad saulei  pakilus išeitum. Noriu, kad saulė vis dėlto pakiltų. Rytas turėjo išsklaidyti nakties magiją. Taip viskas ir turėjo pasibaigti.

Ir iš kur gi ta neblėstanti, amžina Meilė tęsiniams?...

Bitchy Blue. 

TOO LATE TO DIE YOUNG

Dabar pirmą kartą Gyvenimą drąsiai, užtikrintai, be lašo dvejonės galiu pripažinti, kad PERSISOTINAU. Viskuo! Malonumais, lengvabūdiškumu, laisve, nepriklausomybe, jaunyste, nutrūktgalviškumu. Viskuo, kuo iki šiol taip sėkmingai gyvenau. Su labai dramatiškomis pertraukomis, žinoma. Niekam ne paslaptis.

Sąžinę graužia, kad jos negraužia, o verkti vistiek norisi, nes šitiek kartų Sau kartojusi, kad Man niekada nebus gana, pamiršau tą auksinę taisyklę niekada nesakyti niekada. Laikas, rodos, toks apibrėžtas ir toks aiškus dalykas, o net ir jis sugeba nustebinti.

Žmonės nežino ko nori. Aš nežinau ko noriu. O dar turint omeny, kad dažniau patiriu būtent gavimo tragediją, o ne priešingai - netekties. Taip keista pasidarė suvokti, kad neįsivaizduoju Savo Gyvenimo be tų žmonių, nors anksčiau neįsvaizdavau jo su jais.

Kokias dvasines kančias sukelia tavo paties sukeltas svetimas skausmas, kuriuo dangstai savąjį. Gali pravirkdyti brangiausią artimą, kad tik nereikėtų pripažinti kaltės ir absurdiškiausios nuodėmės. Atsiprašyti liežuvis neapsiverčia, todėl lauki, kol laikas padarys stebuklą.

Kiek galima tūnoti neigimo stadijoje, kiek ilgai galima neprisipažinti griaunant svetimas laimes vien todėl, kad kažkada tau pačiai nepasisekė, kad laikas ir vieta buvo netinkami. Kiek sudaužytų širdžių, suniokotų santykių ir suluošintų lemčių dar prireiks, kad Aš atsimerkčiau?


Bitchy Blue.