2013 m. gegužės 12 d., sekmadienis

Vieno karto negana. Penkių irgi.


Liaudies išmintis byloja, kad Gražytei proto nepapisi. Taip pat, kad kas greitai prasideda, dar greičiau ir pasibaigia. Nepamirškime ir tos - nešik ten, kur valgai, pridėkime dar nesidulkink ten, kur miegi. Neįmanoma nesutikti, kai Savo užpakaliu įsitikini viskuo ir dar prieš savo pačios valią. Bet apie viską nuo pradžių.

Beigbederis rašė, kad meilė trunka tris metus; Luci jaunystėje nuolat kartojo, kad tikra Meilė - amžina; paauglystės metais įtikėjau, kad Meilė Man netinka prie veido, vėliau - kad tinka, bet savimeilė; po fiasco su Vikingu svarsčiau, kad Meilė išties yra "skausminga, beprasmė ir pervertinta", kaip sakė kažkuris seksualus vampyras iš serialų; dar būta momentų, kai būdavau įsimylėjusi svetimas Meilės istorijas iš filmų, romanų, Gyvenimo; šiandien gi vėl Meilė sugrįžusi į Mano mintis, nes reikia juk persprasti tą įsimylėjimo būseną, kurioje niurkdžiausi pastarasias dvi savaites!

Būtent, įsimylėjimas. Labai panašu į girtumą. Sąmoningai to lyg ir nesieki, bet žinai, kad jei nesustosi, jis ateis. O kartu - ir euforija, ir nepaaiškinamos šypsenos, ir neadekvatūs poelgiai, ir Gyvenimas pasidaro gražus. Bet tada promilės išgaruoja, emocijos išsivėdina ir lieka tik galvos skausmas su moralkių prieskoniu. Žinoma, šitas scenarijus galioja tik tuo atveju, jeigu varei pagal "viskas arba nieko" programą, o Aš, kaip žinia, kitokio režimo Savo egzistencijoje net ir nepripažįstu...

Mano numylėtoji Lana savo naujausioje dainoje keri įstabiomis lūpomis ir hipnotizuojančia Sirenos giesme, kurios tekstas virkdo Mane, bet tai nė kiek negelbsti "replay" mygtuko nuo nuolatinio prievartavimo!

"Dear Lord,
when I get to Heaven, please let me bring my man."

Kaip gaila, kad nei dievu tikiu, nei į rojų eisiu, nei turiu vyrą, kuris būtų vertas su Manimi eiti toliau nei iki artimiausio baro. Kaip graudu, kaip dramatiška, kaip tragiška. Įsileisk vyrą į Savo mintis, į Savo lovą ir jau gali su popkornais stebėtis savigraužos kamuojama Savimi veidrodyje. Aš sakau, kad Man nieko negaila ir Man tikrai nieko negaila, bet pykina nuo fakto, kad niekada nesulaukiu dramatiškų atsisveikinimų ir audringų paskutinių naktų. Kodėl?!

Will you still love me when I got nothing, but my aching soul - tai štai atsakymas yra ne. Nelemta Man mylėti, nors vienas Mano brangus draugas mėgina Mane įtikinti, jog viskas tik dėl to, kad Aš bloga lovoje! Šiaip tai beveik norisi sutikti :D

Bitchy Blue. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą