Man sako: "Indre, kodėl jau mėnesį tyli, kodėl nieko nerašai???"
Nes Mano Gyvenimas dabar - kaip dramatiškiausio siužeto psichodelinis filmas, Aš gyvenu kažkokiam transcendentiniam laike ir nežinia kokioje realybėje, Dievas mato - to dar nebuvo!
Žaidžiu žaidimėlius, suvedžiojus tuos, kurie už žingsnio, o drauge ir tuos už šimtų kilometrų, net tuos, kurių akyse neregėjau, galiausiai išsilaisvinu iš visų pančių ir bebaigdama vakarėlį šeštą valandą ryto Vilniaus gatvės viduryje bučiuojuosi su prieš keturias minutes sutiktu nepažįstamuoju, nes ta nakties magija yra stipriausias dalykas, o pilnaties įtaka Man - neišmatuojama.
Aš visiškai atsiduodu malonumams, Gyvenu taip, tarsi rytojus gali palaukti, darau tik tai, kas teikia malonumą, žavi, džiugina, stebina, glosto savimeilę ir širdį. Mėgaujuosi. Tas mėgavimasis Mane privedė prie to, kad šiandien dukart važiavau į ligoninę, gimtadienio proga gavau keletą ampolių į užpakaliuką, bet Gyvastis ir vėlei teka Mano venose!
Taip, Aš neturiu kontrolės, taip Aš kraštutinumų Karalienė, taip, nepalieku abejingų - viskas arba nieko, besąlygiška Meilė arba drastiška Neapykanta, bet tik vieno noriu - tegul niekas nesikeičia į blogą. Galų gale, tegul dar bent keletą metų iš viso niekas nesikeičia. Myliu, esu mylima ir daugiau nieko nereikia. Pilnatvė.
Jaučiu tą nenumaldomai artėjantį persisotinimą, bet gerai žinau kaip nuo to gydytis - badas ir abstinencija įžiebs šviesą tunelio gale, nors šiuo metu galbūt tai atrodo neįmanoma. Kai artimiausi draugai dainuoja "su gimimo diena" ir su gražiausiu pasaulyje tortu įvirsta į Mano miegamąjį, Aš dulkinuosi su vyru, kurį reikia arba išmesti, arba vesti. Bet apsispręsti reiks tikrai ne šiąnakt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą