Štai ir vėl sugrįžau į Savo status quo.
Paryčiai, Aš girta, Mano lova, vieniša naktis, audringi prisiminimai, nežaboti norai ir nepažabojami poreikiai.
Nežinau, kur prabėgo Mano tylos mėnuo. Per jį Aš sugebėjau mesti gerti, išsiplauti skrandį, atsidurti ligoninėje dėl trečio laipsnio dehidratacijos, mesti rūkyti, susigrįžti į vėžes, dar kartą iš jų išlėkti, aplankyti Savo naują mylimiausią miestą - Stokholmą, sukurti penkioliką neįgyvendinamų planų, iš 2012ųjų darbų sąrašo išbraukti dar keturis įgyvendintus punktus, palikdama tik tris: sudaužyti vyro širdį, nebemylėti Vikingo ir atsiauginti natūralią plaukų spalvą. Vidurinysis sekasi itin sunkiai, nes šita liga, psichozė, apsėdimas, manija, savęs naikinimas tęsiasi jau mėnesių mėnesius ir viskas, apie ką galvoju prieš miegą tėra pasidulkinimai su mylimiausiu vyru ir svarstymai, ar pajėgsiu ateityje baigti doktorantūrą, nors nė bakalauro neįpusėjau.
Vieni kraštutinumai, nuo jų pavargau, bet be jų irgi negaliu. Štai vakar eilinį kartą nusirėžiau plaukus - šįkart taip dramatiškai, jie nebesiekia nė pečių. Nebeieškau būdų ir kelių būties įprasminimui, ji ir taip perdėtai prasminga, o kai kiekvienas aiktelėjimas sukelia emocijų perkrovą, darosi pavojinga net kvėpuoti. Pasiilgau laukimo jaudulio ir sulaukimo euforijos, tačiau nededu pastangų, kad susigrąžinčiau šitas neįkainojamybes.
Skaitau 1984ųjų leidimo lytinio švietimo veikalą, kuriame nė karto nepaminėtas seksas, tačiau kas antrame sakinyje minima lytinė meilė. Nors ir ką tai bereikštų, šiandien tai nebeegzistuoja. Ir Aš juokais sakau M, kad Savo vaikams tą knygą rodysi sakydama, jog ją skaitė močiutė - dar tais laikais, kai augino dinozaurą kaip naminį gyvūnėlį. Nelogiškas šiame postringavime tik vienas žodis - močiutė.
Jaučiuosi besielgianti teisingai. Nesvarbu, ar kiauras paras nė iš lovos nelipdama žiūriu "The Big Bang Theory" visus sezonus iš eilės ir alpstu iš susižavėjimo Šeldonu Kuperiu, ar tūkstantąjį kartą pertvarkau knygų lentynas pagal nugarėlių aukščius ir spalvas. Chaosas yra paskutinis dalykas, kurio Man šiuo metu reikia.
Ir taip didžiuojuosi Savimi, kad pamažu pradedu atskirti "reikia" nuo "noriu".
Bitchy Blue.
Skaitydama Tavo uzrasus ,ismokau...As ,Mano,Man rasyti is didziosios raides...ir supratau ,kad ne tik Mano gyvenimas toks protingai isprotejes. Kiti Tavo postai padejo iskenteti skausma,sirdies skausma.Nes tas perejo i fizini,kai kviepuoti skauda.Kai tas svolacius,kuri tada vadinau KARALIUMI,mete mane del bobos su vaiku....o paskui ,noriu grysti ...suklydau...Na gyvenimas kaip loterija,arba didysis prizas,arba paguodos :) O As tikrai nieko neguosiu,nemoku,nereikia,As isgyvenau .Kaip rusai sako :URA !!!! Nusprendziau,kad meile pavojinga sveikaitai.Bet ta lytine meile,labai sveika ir reikalinga :)
AtsakytiPanaikintiErika
Erika,
AtsakytiPanaikintidžiaugiuosi su Tavim ir už Tave. Deja, nemanau, jog Gyvenime yra kažkokie "paguodos prizai". Aš asmeniškai laikausi "viskas arba nieko" politikos.