Kažkaip iki skausmo absurdiška - neturiu laiko niekam, o iš esmė nieko neveikiu. Tik tas nuovargis, tas niekaip nesibaigiantis nuovargis, kuris nepaliks Manęs ramybėj, kol galiausiai nebus baigti šitie mokslo metai. Bet nieko, dar kelios savaitės ir vėl - champagne showers!
Aš paskiriu pasimatymus, į kuriuos nenueinu, nes Mane šokiruoja paskirtos vietos! Ir net nepasivarginu pranešti, kad nepasirodysiu. "Kaip Tu sau leisi šitaip elgtis?..", klausia M, o Aš tik kvatoju, nes ne Mano darbas yra lengvinti vyrų gyvenimą! Ir ne, Aš nebijau likimo piršto - tegul pabaksnoja, jau pasiilgau dramučių. Tų tokių normalių - duot/neduot/sutikt/pažaist ir pan.
Mano gražiausias friendzone'intas kavalierius anądien pasiskundė, kad pritrūkau įkvėpimo. Užtat rytas, praleistas gurkšnojant kavą ir besišildant saulutėj (kaip kalės kad šildosi! ne katės), užuot sėdėjus sociologijoje, Man neprastai nepravėdino smegenis. Viskas daug gražiau ir paprasčiau, nei kartais atrodo, tik reikia dažniau pasauliui rodyti vidurinį pirštą!
Kol 95% Mano aplinkos moterų raunasi plaukus iš meilės, kuri labiau primena išprotėjimą, kariasi ant kaklo netinkamiausiems vyrams, Aš slapta (o kartais ir labai atvirai) juokiuosi Savo sarkastiškiausiu juoku, nes tik dabar suvokiau, kad visos anksčiau ar vėliau išgyvena tą desperatišką norą susitvarkyt gyvenimą kokio nors diedo dėka. Bled, kokia esu dėkinga likimui, kad šitą epizodą išgyvenau pačioj jaunystėj ir jis prabėgo be menkiausių pasekmių!
Ir pabaigai: amžiaus tostas! Kurį R. pasižadėjo išmokti mintinai ir pasakyti jį Mano garbei. Bet juk visi žinom, kad pažadai išsakomi tam, kad būtų sulaužyti!
Už tai, kad nebuvo vestuvių!
Už vyrus - jiems malonu, o mums jokio skirtumo!
Už seksą ir miestą - nugirdysim ir namo pargabensim!
Už šampaną paryčiais - nes išlieka tik stipriausi!!!!!!!!
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą