Dienos pabaigoje leisiu Sau viską

Šį labai vėlų vakarą, o tikriau - labai gilią naktį, kai teoriškai jau sekmadienis, bet praktiškai dar tebėra šeštadienis Aš sėdžiu lovoje su kilogramu guminukų ir rašau šį sakinį kramtydama baltą pelytės formos skanėstą. Tuoj pažiūrėsiu vieną seriją kurio nors Savo mėgstamo serialo, tada išsivaliusi dantukus eisiu miegoti. Arba neišsivaliusi dantukų. Nenusivaliusi makiažo. Oj, Aš juk šiandien nė nebuvau pasidažiusi. Tada užmigsiu nepersirengusi naktinių.

Dabar savaitgaliais Aš leidžiu Sau neregėtą negirdėtą prabangą. Neišlendu iš populiariausio kostiumo Lietuvoje (suprask, sportinio) ir nesivarginu dažytis. Klausinėju Savęs, ar čia Aš tiek daug reikalauju iš Savęs, aplinkos ir Gyvenimo apskritai, ar čia aplinkiniai tokie su viskuo sutinkantys ir lengvai prisitaikantys, kad atrodau kaip maištautoja koncentracijos stovykloje?

Ryte nubusi Aš skaitau romanus. Lietuvių autorių romanus. Romanus apie žmones, kurių Man gaila ir kurių egzistavimą realybėje Aš ignoruoju, todėl bent skaitydama mėginu atiduoti jiems tą dėmesio skolą.

Kokie paradoksai, kokios likimo ironijos. Kartais atrodo, kad nebegaliu. Šiandien valandą ieškojom vietos automobiliui, kad aplankytume tą vargo pisalynę, plačiau žinomą kaip Kaziuko mugė. Neradom. Ačiū Dievui. Tada apsidairiau, kad didžiausioje miesto sankryžoje nematyti nė vieno prasto automobilio, o tarp grupelės žmonių, stovinčių autobusų stotelėje - nė vieno rūškanu veidu.

Tada prisiminiau, kaip Vikingas stebėjosi Lietuva po pirmojo vizito čia. Esą jis tiek daug girdėjęs apie skurde besikamuojančius lietuvius, o štai atvykęs nepamatė nieko panašaus. Tąkart Aš tiesiog patrūkčiojau pečiais, nes, ačiū likimui, Man pačiai skurdą, nepriteklių, kuklų gyvenimą yra tekę matyti tik iš šalies (ir išlaikant tikrai nemenką atstumą), bet niekad tame nedalyvauti, bet šiandien... Šiandien Aš jam pasakyčiau, kad tikrai čia Lietuvoj mes visi prakeikti skurdžiai. Nes net jeigu ir turim pinigų, tai esam supuvę iš vidaus, mūsų šeimos butaforinės, draugystės iš išskaičiavimo, pokalbiai nenuoširdūs, pomėgiai dėl akių, išsilavinimas popieriuje, išprusimas neegzistuojantis, pažadai beverčiai, kalbos begarsės, jausmai užslėpti... Ir jei ne viskas, tai bent kažkas iš šito sąrašiuko vistiek tinka.

Visa laimė, čia ne lietuvių, o žmonijos problema.

Šįvakar Aš tokia niekam nenusiteikusi.....

Bitchy Blue.

P.S. Iš Sandros gavau statulėlę ir faktai apie Mane tikrai bus pateikti. Tik ne šiąnakt.