Labanakt, Sekmadieni Pt. VII

Kurtinantis motociklo variklio garsas, plaukus taršantis vėjas, vaizdus iškreipiantis greitis ir gležnos moteriškos rankutės apsivijusios tvirtą vyrišką liemenį. Jos kaulėtas skruostas prigludęs prie Jo odine striuke apvilktos nugaros, jei tik Ji bent kiek susikoncentruotų į kvėpavimą, netruktų pajusti odos, benzino, cigarečių, alkoholio ir skutimosi losjono kvapus... Plieno žirgas, kurį jiedu šiuo metu apsižergę, netruks veiksmą perkelti į pusrūsyje įkurtą butą-studiją, kur šios nakties dalyviai galės apsižergti jau vienas kitą. Užrakintos durys atskiria nuo pasaulio du pasimetusius, Savęs ir vienas kito neradusius žmones. Ji vangiai prisidega cigaretę, išlaisvina plaukus iš tvirto kuodo gniaužtų, kad šie galėtų laisvomis bangomis uždengti šios pečius. Tuo tarpu jis vieną po kito ant žemės meta savo drabužius, iš po stalo, atstojančio barą, ištraukia jau n-tąjį tą vakarą butelį Jack'o, pritemdo šviesas ir pagarsina muziką. Nėra principų, kurių užmarštin nenugrūstų norai ir aistros, kaip ir nėra geidulių, kurių patenkint nepadėtų alkoholio upės ir aukštakulniais apautos kojos, sukryžiuotos prie tinkamo baro tinkamą naktį. Kažkodėl nė menkiausia abejonė nešmėkštelėjo, ar visgi teisinga taip elgtis. Ar teisinga apsižergti kitą vyrą, ar teisinga leisti jam vaitoti, duoti jam visapusišką laisvę ir aistros akimirką paraginti jį delnuose gniaužti tavo krūtis, ar teisinga besildulkininant dar maukti ir viskį, rūkyti svetimoj lovoj, ar teisinga vos baigus susirinkti skudurus ir nešdintis iš irštvos, paliekant tą apgailėtiną išduotą padarą jo paties lovoj su dar nusiteikusiu veiksmui, įnagiu, ar teisinga basomis eiti rudenėjančia gatve, rankose neštis batus, tuo pačiu dar mėginti užsidėti apatinius, jausti glitnią drėgną šilumą vidinėse šlaunų pusėse, kviestis taksi ir nežinoti, kokiu adresu. Neteisinga ir teisinga viename. Darai ką nori, kai nori, o atgailauji ir raudoji jau po laiko.