Tu nieko nežinai apie tai, kas sukasi Jos galvoje. Metų metus gyvenai apsuptas moterų, kurios buvo pasiryžusios dėl tavęs viskam. Na, o jei ir ne viskam absoliučiai, tai bent jau tam, ko tu trokšti - be abejonių. Šita buvo kitokia. Nieko nedavė, reikalavo triskart daugiau, nei dvi kartu sudėjus.
Bet tau tai buvo nė motais, nes tiesiog tirpai iš noro ją parsivesti į savo urvą ir niekada iš jo neišleist. Kas galėjo pamanyt, tau pavyko. Deja, ta pribloškianti žydraakė, kukliai, tačiau tuo pačiu viliokiškai, besišypsanti butybė pavertė tavo gyvenimą pragaru.
Grįžęs namo randi ją sėdinčią tavo fotelyje, susikėlusią kojas ant tavo kavos stalelio. Nerandi nei garuojančios vakarienės ant stalo, nei išblizgintų veidrodžių, nei išlygintų marškinių.
Tik toji moteris, nenuleidžianti akių nuo tavęs, žvilgsniu kviečianti prieiti. Tu stovi sustingęs, tuo tarpu ji priglaudžia pirštus prie lūpų ir liežuviu ima glamonėt tarpelį tarp smiliaus ir didžiojo piršto. Tu žinai, ką tai reiškia, žinai, kuo tai baigsis, bet... kodėl visad tik ji? Kodėl viskas tik apie ją?
Įtūžis kyla tavyje, šaltas prakaitas išmuša kaktą, įtampa smilkiniuose išryškina kraujagysles. Trūksmingai išsilaisvini iš smaugiančių kaklaraiščio pančių, plyštančių marškinių garsas kurtina, o ant žemės krintančių ištrūkusių sagų garsas primena pavasarinę krušą.
Kada ateis tavo eilė tenkint savo norus? Kada prasidės spektaklis pagal tavo scenarijų? Kada naktimis tu atsiklaupęs dulkinsi ją spiegiančią, o ryte išeisi neatnešęs jai kavos į lovą? Kada žaisit tavo sugalvotus purvinus žaidimėlius, užuot niurkdęsi jos pastelinėse fantazijose? Kada gyvuliškai tenkinsi savo instinktus, o ne liežuviu mėginsi išgydyt jos neegzistuojančias žaizdas?
Niekada. Nes tu pernelyg bijai, kad Ji išeis. O Ji ir išeitų ;)
Mylėkit(ės) be suvaržymų ir savigraužos.
Bitchy Blue.
Talentas!
AtsakytiPanaikintiVarrrrgu :DD
AtsakytiPanaikinti