Išties pasiilgau labiau, nei maniau. Ir eidama gatve Tavęs link šypsenos tramdyt net nesistengiau. Kokio velnio, tai beprasmiška, Mano akys šypsosi plačiau už lūpas. Bijau elgtis kaip įprastai, nedrąsu laužyti Savo pačios sukurtas taisykles. Pastarąjį kartą rėkiau, kad Aš per jauna, per laisva viskam. Bet dabar... Švelniai tariant, jaučiuosi suvystyta.
Dabar dar taip smagu, taip šilta, taip saldu su Tavim... O Aš norom nenorom jau žvelgiu į priekį ir bandau prognozuoti, kada bus padėtas taškas. Tiksliau, kada Aš jį padėsiu. Pažaiskim neįprastą žaidimą. Jei šachmatus, tai Aš noriu būt Karalienė. Jei kortom, tai Pikų Dama. Tiesiog atsipalaiduok ir pasidžiaukim. Jei džiaugsimės vienas kitu, tuomet Aš noriu džiaugtis ir pirma, ir paskutinė. Viskas priklauso tik nuo mudviejų. Bet kaip tada Man kovoti su tuo, kad verti Mane norėti to, ko pati norėčiau nenorėti?
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą