Praeities labirintuose pasišlaistyti, sudūlėjusio dienoraščio patamsėjusius lapus pasklaidyti. Kad prisimintum, kur senos, nors ir neužgijusios, žaizdos slypi, kad iš naujo atrastum visus nuslopusius sopulius. Ir dantimis svetimus tvarsčius nuplėšytum.
Susirastum senus Mylimuosius, pirmuosius bučinius. Nekaltybes visas kad iš pakampių susirankiotum. Sakai, nekolekcionuoji, bet anaiptol ! Didžiausios lentynos lūžta, kokios jos perkrautos sentimentų albumais, perrištais atlaso kaspinais. Ir nors kartais dantis sukandus šypsaisi, neva tai neatsimeni, iš tiesų viskas kitaip.
Bet kam demonstruoti Savo praradimus, kam kiekvienam sutiktąjam pasakoti, ko negavai, nors taip bejėgiškai, iš visos ledinės širdies to troškai! Koks tikslas Savo išgyvenimais dalintis su tais, kuriems niekados neteks jų patirti, niekados neteks iš tiesų suvokti, ką reiškia klauptis prieš Savo paties atspindį veidrodyje, o vėliau suprasti, kad nė per nago juodymą nesi pats Sau Dievas.
Tamsiais vidurnakčiais išsitrauk Savo seniausius playlist'us, paskęsk tose melodijose, kurios kadaise lydėjo Tave tamsiomis senamiesčio gatvėmis, kai skruostus plovė ašaros ir tarsi už rankos vedė per klaidžiausius Tavo pačios Sielos koridorius, kuomet nebeskyrei dienos nuo nakties, kančios nuo džiaugsmo, meilės nuo neapykantos. Nepamiršau ir nepamiršiu. Tikiuosi, niekada.
Ir verčiau visas Savo dejones, visas ašaras pasiliksiu Tam vieninteliui. Savo Riteriui Juodąjam, Savo Princui. Tam, kurio tikrai dar nesutikau, nors maniau sutikusi jau bent keletą kartų. Beje, visus laiškus Tau Aš tebeturiu :)
Ir Man taip be proto įdomu, ar kadanors juos kam nors atiduosiu! Ar yra šioj Žemėj žmogus, bent NORS KIEK vertas juos gauti? Pradėtus rašyti 2005aisiais, taip ir nebaigtus.......
Tau, apie Tave...
(2006-07-23 19:30:08)
Tu mano gyvenime atsiradai tada, kai labiausiai laukiau ir mažiausiai tikėjausi.... Kankinausi ir verkiau, bet niekas to nežinojo.... Tu nemokėjai šypsotis ir verkti, pykti ar nekęsti, o aš jau buvau pamiršusi kas yra džiaugsmas....Tu niekada man nežadėjai man to priminti, niekad nežadėjai, kad drauge išmoksim šypsotis, niekad nežadėjai kartu verkti, bet visad primindavai, kad gali netyčia įskaudint.... Aš visada tai girdėdavau, bet taip pat greit kaip tai išgirsdavau, taip pat greit, o gal ir greičiau, pamiršdavau.... Mes niekada neapsimetinėdavom kai būdavom kartu ir nemelavom, kai sakydavom, kad tai amžinai nesitęs.... Tiesiog, tu visada žinojai, kad ateis diena ir tau reikės išeit, tu žinojai, kad aš su tuo susitaikysiu, bet niekada nepamiršiu..... Tu niekada man to nesakei. Niekada. Tai tebuvo tarsi tavo paslaptis. Vienintelė, kurią tu nuo manęs slėpei.... Tiesa, dabar jau net nebesu tikrai, ar tikrai man jos nebuvai išdavęs, žmogau.... Aš visada įdėmiai tavęs klausydavau... Visada stengdavausi prisiminti tai, kad man patikdavo, tačiau niekada neprisimindavau to, kas man kėlė nerimą.... Man patiko tai, kad galėjau svajot ir svaidžiot, o tu niekad man neprieštaraudavai, neliepdavai liautis.... Tu tik sakei man daryti tai, kas man patinka... Bijau, kad tu užsimiršai.... Tu pamiršai, kad visa tai nesitęs amžinai..... Žinau, kad tau buvo taip pat gera kaip ir man, bet tu juk visad turėjai būt šaltesnis, tu visada turėjai stengtis saugot mane nuo lietaus, vėjo, ašarų, pernelyg didelių emocijų.... Taip, tu saugojai.... Man užtekdavo tavo žvilgsnio ir aš žinodavau, kad dabar man jau niekas nebaisu.... Nežinau, ką tądien galvojai tu.... Bet aš kaip visada buvau laiminga.... Taip, tu man ir pats to nenorėdamas, priminei kas yra džiaugsmas.... Taip, mudu išmokom ne tik šypsotis, bet ir garsiai juoktis.... Kvatoti... Bet, ach, kaip gaila... Tu užsimiršai, kad visa tai nesitęs amžinai.......
Išėjai, o aš turėjau likt viena... Taip, dabar aš jau niekada neužmiršiu, kas yra džiaugsmas, juokas ir šypsenos... Nes tai tėra viskas, ką tu palikai man...
Mano Riteriu Juodąjam... Mano Princui....
Bet gi lengviau viską suvulgarinti iki šleikštulį keliančio gašlumo. Taip besitikint paslėpti slapčiausias Savo silpnybes. Ne kiek nuo pasaulio, ne kiek nuo piktų žmonių, labiausiai - nuo Savęs...
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą