Drebu, nes šalta. Esu tokia aptingusi, kad negaliu atsistoti ir atsukti radiatoriaus, kad smarkiau šildytų. Negaliu pagaliau eit išsimaudyt ir krist į minkštus patalus, nes dar nesijaučiu pakankamai pavargusi. Jaučiuosi mažų mažiausiai nuostabiai.
Nepaisant fakto, kad dar kartą paaiškėjo, jog esu deimantinės širdies karalaitė, kuri ledo šaltumo žvilgsniu gali tart paskutį "Sudie", be menkiausios sąžinės graužaties išmest iš Savo rožinio Gyvenimo žmones, Savo prisiminimuose paverst juos bevertėmis būtybėmis, nors kadaise jie buvo tokie svarbūs, nepakeičiami... Nepakeičiami? Nėra nepakeičiamų. Niekad nebuvo, niekad nebus.
Rytoj dieviška palaimos diena/naktis - Penktadienis. Po praėjusiojo, tikiu, bus tikra atgaiva. Po visos šitos pragariškos savaitės bus tikra atgaiva. Po begalybės kontrolinių darbų, projektų atsiskaitymo ir kito žemiškojo mėšlo, kuris šitaip trukdo gyventi. Mano Pasakoje gyventi.
"Koksas gerai, kai iš dangaus" ... Menkniekiai tampa grandiozinių konfliktų priežastimis, nesusipratimai laikomi pakankamu motyvu nutraukti ilgametes draugystes, vienas nepasisekimas suteikia pateisinimą dešimtmečius trukusių pastangų sunaikinimui, vienintelis netinkamas atsakymas priimamas kaip didis įžeidimas.
Pyktis, liūdesys, baimė, gailestis, meilė.
Always have. Always will. ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą