Mano Sapnai pastaruoju metu yra tai, dėl ko Aš rytais nenoriu pabusti, o vakarais nekantrauju kuo greičiau perskaityti tris knygos skyrius (būtent tiek privalaus perskaityt kas vakarą, kad užtikrinčiau normalų smegenų funkcionavimą. Neprikolas) ir įsikniaubti į minkštutėlę mėlyno atlaso pagalvėlę.
Šiąnakt sapnavau nuostabaus grožio vyrą (Mano sapnuose jų esama bemaž tiek pat daug, kiek brangiausiuose filmuose), kuris buvo ne gana to, kad idealus, tai dar ir beviltiškai pamilęs Mane. Ir Jo monologą Aš tiesiog idealiai prisimenu!
"Savo manieringą didybę pasilaikyk kitiems - Aš žinau, ką pamilau ir puikiai pažįstu moterį, dėl kurios galėčiau perplaukti marias ir vandenynus nė nemokėdamas plaukti. Dėl Tavęs, mylimoji, Aš išmokčiau skraidyti."
Didžiausia bėda ta, kad iš Mano sapnų visiškai dingo grubaus sekso, aistringų konfliktų, nuožmių santykių aiškinimųsi ir kt. dramatiško Gyvenimo atributų, scenos. Kažkas su Manim darosi nebegerai. Per daug švelnybių ir nuolankumo Manyje prisikaupė. O ko verta vien šiandieninė Mano reakcija į netikėtai autobuse susitikusius žvilgsnius. Pasijutau kaip trečioje klasėje - nukreipiau žvilgsnį (ką ten žvilgsnį, visu kūnu nusisukau) į kitą pusę ir besišypsodama pati pajutau, kaip nuraudau. Aš nebeatlaikau net senų simpatijų žvilgsnių!!!
Gerai, kad rytoj Šventa diena. Man verkiant reikia gražaus vakaro su gražiomis, manieringomis damomis, gražioje aplinkoje, geriant dieviškus kokteilius. Man reikia juodo eyeliner'io griežtos linijos ant viršutinių akių vokų, Man reikia Valentino Rock'n'Rose sunkaus dvelksmo, Man reikia raudonai lakuotų nagų, Man reikia mėtinio Slim'o dūmų ir Liquid Cocaine kokteiliuko, Man reikia "Somebody to Love" melodijos Savo telefone, Man reikia nuoširdaus pokalbio, Man reikia mylinčių Draugių šypsenų, Man reikia vakaro draugijoje, kurioje Siela šypsosi plačiausia šypsena, o akys spindi ryškiau už žvaigždes.
...but I believe in You.
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą