Piktdžiugiškai kvatoju stebėdama draugų ir pažįstamų nuotraukas, kuriose vis labiau rudenėjantys orai ir aprėdai. Cha cha cha, nes Aš Gyvenu tokioje karštoje Vasaroje, kokios Lietuvoje šiemet nelabai ir turėjome.
Toli nuo namų - toli nuo Savęs. Čia Aš tikrai nebe Aš. Arba kaip tik Aš, tik dar padauginta iš keturių ir kvadratu pakelta Mano versija.
Pirmoji savaitė svečioje šalyje pralėkė siurealiu greičiu - rodos, ką tik lipau iš lėktuvo, o išties jau ir naujuose namuose, ir naujame mieste apsiprasti spėjau. Akivaizdu, kad pusmetis pralėks nė nepastebėtas ir skrisdama namo galvosiu ar tik visa tai nebuvo sapnas.
Man vis dar reikia priprasti prie to, kas grįžusi iš mokslų turiu pamiegoti pietų miegelio tam, kad naktį galėčiau gyventi ispanišku ritmu - t.y. baliavoti iki paryčių, o vos kelias valandas numigusi keltis ir kuo žvaliausia leistis į naujos dienos naujus nuotykius!
Sakau baliavoti, o ne lėbauti, kaip Man įprasta, kadangi viskas čia visai kitaip. Mano Ispanija, dievinu Tave pirmiausia už tai, kad įtikinai, jog įmanoma ir kitaip linksmintis :D Tačiau tai nieko nereiškia ir vistiek važiuosiu į Ibizą, nes gali lėbautoją ištraukti iš lėbavimų, bet ne lėbavimus iš lėbautojos!
Beje, išvykau tikėdamasi atsikratyti jausmo, jog visi įvykiai ir sprendimai turi būti nulemti Mano pageidavimų. Deja, kuo toliau, tuo labiau ima rodytis, kad ir Žemė sukasi aplink Mane, o ne Saulę. Didybės Manija, susireikšminimas. Ir kaip gi to atsikratyti?.....
Niekaip ! :*
Bitchy Blue.
P.S. Keisčiausias nutikimas ever - Mano dabarties ir praeities sankirta pasąmonėje padovanojo Man psichodeliškiausią vaizdinį, kokį tik begaliu įsivaizduoti. Susapnavau Savo Mylimiausią Vyrą klausiantį Manęs kodėl Aš taip elgiuosi :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą