Keista iki begalybės

Tebekartoju, kad Man priklauso viso Pasaulio laikas, nors įrašai kalendoriuje, priminimai telefone, kiekviena pakampė apklijuota post-it lapeliais su darbų sąrašais sako visai ką kita. Kaip ir daugelis, profesionaliai atidedu pareigas neregėtai negirdėtai neribotiems terminams ir mėgaujuosi turimomis privilegijomis. Kartais darosi baugu, kad visai nesiruošiu Gyvenimui - tam tikram, nesuvaidintam, kai vadovaujiesi 'kaip pasiklosi, taip išmiegosi' taisykle.

Bet juk vieniems šie dalykai ateina anksčiau, kitiems - neateina...

Darau išvadą, kai jeigu iš moralinių pagirių neišvaduoja cigaretė, tai gal tada išvaduos kailiniai. Bet jeigu neišvaduoja kailiniai ir cigaretė, - padėtis be išeities. Pradedu galvoti, kad gyventi harmonijoje - ne taip žavu, kaip anksčiau maniau. Vis dėlto, kraštutinumai buvo, yra ir bus Mano stichija.

Nes jeigu nedaryt, tai nedaryt iš viso, nė piršto nejudint! Bet jei jau pasiryžti ir kažko imtis, tai tegul viskas aplink sudreba ir stoja į vietas. Kaip buvo pradžioje, taip ir per amžius. Savo Biblijos studijų dar nebaigiau, nė neįpusėjau, bet tikrai žinau, kad tai toli gražu nėra viso Gyvenimo studijos, kaip tai mėgsta pabrėžti evangelikai. Asmeninį ryšį su Dievu esu užmezgusi jau labai seniai, dabar tik prireikė susidėlioti štrichus, kad tiksliau žinočiau kur yra Mano nuomonė, o kur - Dievo.

Vienuolės abito nesirengsiu, ne - nebent kitam Gyvenime, bet gal kada pamokslą vieną kitą ir paskaitysiu, haha! Kas galėjo pamanyti, kad ant didžiulės dienoraščių krūvos prie lovos atguls visų laikų tobuliausias literatūrinis šedevras, neapleidžiantis topų viršūnių jau ištisus šimtmečius, neprarandantis aktualumo jokiomis aplinkybėmis, jokiais laikais.

 Jeigu mokytis, tai iš geriausių!

Bitchy Blue.