Važiuojam toliau!

Aš išprotėjusi, kokia Aš išprotėjusi!
Žymiu varneles ties padarytais darbais, prisimenu, kad yra ir kitas sąrašas, tas, kurį pasislėpiau. Pati nuo savęs! Ir ten varneles sudėjau, ką tu Man, 7 iš 10, o likę - į kitų metų sąrašą!
Ne, niekada nerašau visokių "sulieknėti", "perskaityti šimtą knygų", "pasimylėti su penkiolika vyrų", "nebegerti" - kam Man tokie darbai/tikslai, kuriuos galiu išsikelti ir nukelti triskart dienoj.

Planuoju kaip atsiprašysiu ir atleisiu, kaip pavergsiu kažkieno širdį ir - svarbiau - mintis. Užvaldysiu sapnus ir tapsiu pagrindiniu laiškų adresatu. Kasmet tas pats. Dažnai toji varnelė pasideda dar prieš Man suvokiant, kad metas ją padėti. Kartais tai priveda prie tragedijų. Retais atvejais Aš lieku labai nelaiminga. Išimtinais atvejais - visiškai patenkinta rezultatu.

Bet dabar ne apie tai!
Šįvakar žarstydama žarijas židinyje susimąsčiau, kad labai ilgiuosi šiltų naktų prie jūros. Kai mėnulis ryškiau atsispindi vandenyje, nei danguje; per dieną įkaitęs smėlis kutena padus, o vėsus vėjas kedena plaukus ir kvepia jūra. Tada norisi nuogai maudytis ir įsivaizduoti, kad esi undinė. Tikrai ne Arielė, o viena iš tų blogųjų! Suviliojančių mėnesienoje žvilgančiais drėgnais pečiais ir krūtimis tuos paplūdimiu besiblaškančius prašalaičius. Suviliotus ir pasisvečiavusius jūrų dugnų Karalystėje undinės juos grąžina į krantą - po trijų dienų. Lavonų pavidalu. Pabalusių iki mėlynumo, išrengtų iki paskutinio siūlo ir išsprogusiomis akimis.

Iš Mano mylimiausio žiedo iškrito pirmoji akutė. Pirmoji iš dvylikos. Prieš daug mėnesių su Savo Mylimiausiu vyru žaidėm sužadėtuves Mano mėgstamiausioje vyninėje. Tik žiedas tada dar buvo ne Mano, o tik pasiskolintas iš M. Bet nuo to vakaro Aš jo jau taip ir nebenusiėmiau. Šiandien jau suvokiu, koks tai absurdas ir koks apsėdimas. Bet kartu ir šitoks prieskonis Mano desertą primenančiame Gyvenime! Kažkodėl galvoju, kad reikia būtent čia saugoti to vakaro nuotrauką ir ištrinti iš visų kitų archyvų. Tegul ateina galas visai šitai iki begalybės išsitęsusiai istorijai. 

Vis dėlto, nė už ką nenorėčiau pamiršti šito vyro ir visų su juo praleistų naktų. Bet tikrai norėčiau kaip nors dramatiškai jį susitikti senatvėje (JO senatvėje) ir vėl pakelti taurę. Cosmopolitano ar Manhatteno, ne taip jau ir svarbu, už tą lemtingą pažintį!

O dabar atgal prie darbų kitiems metams sąrašo sudarinėjimo!

Bitchy Blue.