Geriausi mergvakariai yra tie, po kurių neįvyksta jokios vestuvės; ramiausios naktys tos, kuriose pasigendi ramybės

Nors ir kaip dievinu susiplanuoti dienas iki smulkmenų, net tokių absurdiškų kaip tikslus ėjimo miegoti laikas, kartais nėra nieko geresnio už netikėtai užgriūvančias drauges su lambruscos buteliu, kai tuo tarpu jau valaisi makiažą ir velkiesi naktinius.

Sako, į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Deja, labai pasistengus - gali. Ir taip sveika, taip teisinga pabraidžioti tuose pačiuose vandenyse! Ne tam, kad atrastum kažką naujo, pastebėtum tai, ką prieš tai praleidai pro akis... ne! Viskas tik tam, kad pamatytum kaip beviltiškai tau to nereikia. Ar bent jau - nebereikia. Leisk Sau. Leisk iš naujo pradėti bučiuoti nuodėmingas lūpas ir tuo pačiu perskaičiuoti visas klaidas. Leisiu Sau jas pakartoti! Visas iki vienos, tik... šįkart viskas bus kitaip! Nes Aš kitokia. Kita. Nebesitikiu, o žinau ir laukiu. Ir gausiu.

Kai užsimerkiu, girdžiu aplinkiniuose tūnančią tuštumą, begarses raudas ir apgailestavimus dėl neišsipildžiusių lūkesčių. Dėl to taip bejėgiškai mėginu užtildyti balsus, tūnančius Manyje, vieną po kitos traukti cigaretes, kurios jau baigia visiškai prarasti žavesį. Balto vyno taurės pasirodė per mažos, teko įsigyti dar ir raudono. Bet Aš juk nebegeriu raudono vyno. Nebegeriu jo lygiai tiek pat laiko, kiek nebeturiu iliuzijų kadanors gyventi aukščiausiame pilies bokšte, sergėjama slibino. Nes trigalvis jau seniausiai būtų sušlamštęs Mane priešpiečiams.

Anądien susimąsčiau, kad punktualumas - tokia pati atgyvena kaip vestuvės su gražiais vyrais. Visos dabar teka už turtingų arba mylimų. Ir niekada - už gražių. Tiesiog, gražių. Ir ar tuomet tikrai tas bjaurus vyras yra teisus? Ar tikrai Mano keliami reikalavimai yra per aukšti, ar Man išties lemta nusibaigti vienatvėje? Kodėl turiu jaustis kalta dėl to, kad pasirinkau šitą hedonizmu dvelkiančią gyvenseną?  Kodėl didžiausios Man žinomos paleistuvės tampa puritoniškomis teisėjomis, kai prabylu apie Savo lūkesčius? Ir kodėl tada prisiekusios šventuolės skruostai nė nerausteli po išpažinties apie dalykus, kuriuos visi nutyli?


Aš ir vėl gyva. Klausimų daugiau, nei atsakymų. 


Bitchy Blue. 

P.S. Ir tikriausiai pirmąkart pajutau norą šią raštliavą pasirašyti Savo vardu.