Štai vieną vakarą kerpuosi plaukus ir isterikuoju, raudu kaip viskas aplink bjauru ir neteisinga, tuščiu ir nieko nematančiu žvilgsniu spoksau į sieną, priekaištauju, kad nuobodulys įsiskverbęs į kiekvieną Mano ląstelę ir jau neberandu kaip Save palinksminti, o nepraėjus nė parai galiu su Mylima drauge gurkšnoti kavą ir vieną po kitos traukti cigaretes mėgstamiausioje vyninėje. Taip paradoksalu - kava vyninėje, bet tas vakaras buvo kupinas paradoksų. Kai išsipusčiusios mergelės kaukšėjo šaligatviais klubų link, Mudvi kaip tik važiavom iš kino teatro (žiūrėjom itin graudžią melodramą, kuri, deja, neprivertė Manęs iš naujo patikėti meile) ir Mano automobilyje plėšėm Yvos dainą "bla bla bla... Mums visai vienodai, ką apie Mus šneka...bla bla bla". Bėda ta, kad jau nebešneka. Bent jau norėčiau tuo tikėti.
O va būna išaušta rytai, kai paaiškėja, kad nė velnio Man ne nuobodu ir tiesiog kaifuoju nuo tos dar nespėjusios pabosti dirbtinai sukurtos rutinos ir pačios susigalvotų ritualų. Tada dar sužinau, jog jau turiu pirmą ištekėjusią klasiokę (ir, pasirodo, buvo daugiau norinčių ištekėti pirmoms, deja, damos... nespėjom), keletą tikslingai apsivaikavusių beveik bendraamžių ir nejučiomis susimąstau... Ar Aš tikrai gyvenu XXI amžiaus antrame dešimtmetyje? Gal kartais sugrįžau bent trisdešimt metų atgal ir staiga vėl tapo normalu tuoktis ir gimdyti vos išsivertus iš mokyklos suolo?... Tada prisimenu, jog išimtys tik patvirtina taisyklę ir vėl ramiai Sau pasakau, kad Santuokos psichozėm Aš jau pasirgau ir dabar esu rami ateinantiems dešimčiai metų.
Dar apsireiškiantys praeities jaunikiai labai pralinksmina, bet tik tam kartui, nes vėliau užplūsta visi prisiminimai ir juos lydinčios ne pačios jaukiausios emocijos. O Aš kažkaip linkusi ignoruoti viską, kas neteikia malonumo. Gal leidžiu pati Sau taip naiviai vaikiškai pasimeluoti, kad ką pasėsi, tą ir pjausi, o blogiausiu atveju, galima Savo rūtų darželį ir paravėti. Kam visos tos piktžolės... Mano Danai Hamfri, prašau, nepriimk to asmeniškai!
Tuokitės, skirkitės ir gimdykit, Aš tik sveikinsiu ir džiaugsiuos. Kad nesu Jūsų vietoje! :**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą