šizos šizos

Neturiu ūpo "Labanakt, Sekmadieni" įrašui, bet noriu pablevyzgoti.

Atkreipkit dėmesį į nuotrauką - ji įprasmina Mano pastarųjų dienų depresavimą. Aš taip pradėjau ilgėtis ilgų plaukų! Be kita ko, normalių plaukų. Sveikų plaukų! Todėl naxuj, nusiskusiu plikai ir pradėsiu iš naujo, cha cha.

Kai Man bloga nuotaika, Aš žiūriu "Seksą ir miestą" ir valgau šokoladą, kai Man laaabai gera nuotaika, Aš žiūriu "Seksą ir miestą" ir geriu alkoholį, jei tik neturiu galimybės tuo metu Savo Gyvenimą paversti "Seksu ir miestu". Šįvakar Aš žiūriu "Seksą ir miestą" gerdama blue curacao ir spraito kokteilį ir naikindama kalėdinių saldainių neišsemiamas atsargas.

Nes staiga pasijutau tokia laisva, tokia nesuvaržyta, tokia visagalė, tokia pakylėta ir drauge vis dar tokia sužeista. Viens, du ir viso gero, netinkami prašalaičiai; viens, du ir pakeiskim penkmečio planą iš pagrindų. Pavasaris dar neatėjo, o Aš JAU jaučiu permainų alkį. Paprastai to nebūna iki pat Kovo ar net Balandžio mėnesio.

Bijau, kad šiemet teks švęsti audringiausią metų vakarėlį (G gimtadienį) be pačios G, bet, drauge, Tu neabejok, atšvęsiu ir be Tavęs ! Su vodka, fejerverkais, bang-bang'ais ir šampanu dasimušimui! O paskui užsimušiu ant kurio nors Vilniaus klubo laiptų. Tebūnie šiemet kokio nors prabangaus, kaip bebūtų - jubiliejus!...

Aš turiu tiek daug sukauptų jausmų, kurių tiesiog neturiu kur išlieti. Ir Man kartais taip norisi Bernardinų kapinėse išlenkti raudono vyno butelį, parūkyti pasirėmus į šimtmečio senumo paminklą... Kaip maištingos paauglystės pradžioje! Kai žemę šluojančiais sijonais žingsniuodavau rudenėjančiais kapinių takeliais. Net ir visiškai išsivadėjus praeities šešėliams, mirtis Man išliko pačiu gražiausiu, romantiškiausiu dalyku. Gal dėl to, kad tokia fatališka, tokia neišvengiama, tokia išbaigta.


Tik liūdesy tikrasis džiaugsmas, tik liūdesy.
Bitchy Blue.