Norėčiau kaip visada užuolankomis pasuokti apie Savo asmeninę tragediją, kurią išgyvenau šiąnakt, bet blet kaip neturiu ūpo vynioti į vatą! Todėl tiesiai šviesiai parėksiu:
Šiąnakt visą naktį pražliumbiau negalėdama patikėti, kad pastaruosius šešis Savo Gyvenimo mėnesius buvau susiejusi su vyru, kuris visą tą laiką buvo užstatęs vaiką moteriai, kuri gimdys kitą mėnesį. Jis, aišku, sako, kad nieko nežinojo, bet Aš jau niekuo nebetikiu. Taip, žinau, kad užraukus romaną su juo buvo dar prieš sužinant šitą žinią, bet KURIOS GI nesukrėstų šitoooks siužeto vingis?!
Vyrai yra tooookie lochai. Ir tegul eina nachuj visos sakančios, kad toli gražu ne visi jie vienodi. Arti baisu - jie visi kaip vienas. Dalbajobai iki panagių, mąstantys tik bybiu.
Ir dar kad jūs žinotumėt kokiais žodžiais jis Man papasakojo apie tą vaikutį! Pabūsiu extra bjauri ir pareikšiu užuojautą tam šitokiom aplinkybėm gimsiančiam benkartui - Tu nekalta(s), kad tavo tėveliai dalbajobai - tėvas pislys ledinis lovelasas, o motina šliundra užkimbanti ant tokių, bet nuoširdžiai užjaučiu dėl gyvenimo, kuris dar nė neprasidėjęs jau yra pasmerktas būt sukruštesnis už daugelio kitų.
Kartais Man darosi bloga nuo šito beprotiškai įdomaus, tokio spalvingo ir nė akimirkai neleidžiančio pradėt nuobodžiaut Gyvenimo.. Ir taip norisi pamėgint pagyvent kokį nors ramų, monotonišką vidutinybės gyvenimiūkštį. Nu nors mėnesį ! Deja...
You can tell Jesus that the Bitch is back! AGAIN ;**
Bitchy Blue.
P.S. Šiąnakt traukiu į medžioklę. Oj kiek jūsų verks, daunai. Už kiekvieną Savo šampaninę ašarą pravirkdysiu po tris.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą