Aš apsvaigusi nuo Gyvenimo

Yra tiek daug dalykų, kurių Aš nesuprantu, kuriems suprasti Aš išeikvojau tiek daug energijos ir laiko. Turiu pripažint, visiškai bergždžiai! Bet šįvakar Man aiškiau, nei aišku, jog AČIŪ DIEVUI Aš tiek daug ko nesuprantu! Nes, įtariu, jei staiga imčiau suprast, išprotėčiau. Ir taip dar daug kam esu per maža, pernelyg nesubrendusi ir nepasiruošusi. Iš viso, Aš toks vaikutis, tam tikrais požiūriais Man ne daugiau trylikos. Ir nėra čia jokių aliuzijų į tą bjaurų filmą "Thirteen" - Aš jo nuoširdžiai nekenčiu.

Tą dieną, kai liausiuos stebėtis žmonių elgesiu, galėsiu pradėt kalt lentas Savo grabui, nors ir noriu veidrodinio. Taip, noriu veidrodinio karsto.

O Man sako, kad "tic tac'e" tik dvi kalorijos, tiksliau sakė dar tais laikais, kai Aš net nežinojau, kas yra kalorija, o "tic tac'ą" jau labai mėgau. Po šiai dienai mėgstu, lygiai taip pat kaip ir sakyt: "tik dvi kalorijos", tik dabar jau žinau, ką noriu pasakyt. Nors Man šiaip nusispjauti ant tų kalorijų, Aš taip storėju, kad kartais nuoga stovėdama prieš veidrodį paklausiu Savęs, ar nesilaukiu. Su tais nėštumais Aš pati Sau darausi nebejuokinga, nes ima rodytis, jog pasąmonė per tas paranojas mėgina Man pasakyt, kad Aš ne bijau, o noriu būt nėščia. Ir ką galiu pasakyti, Manyje gyvena tiek asmenų !

Dar Aš kartais apsilankau svečiuose pas moterį, kurį Mane pavaišina taure vyno. Juokinga sakyti taure, veikiau lašu. Ir jau kokį penktą kartą - iš to paties butelio. Žinau, kad to paties, nes pati jai jį padovanojau - ji nieku gyvu neišlaidautų gero vyno buteliui. Nemanykit, kad lankausi kas savaitę, toli gražu, dažniau nei kas keletą mėnesių retai kada pasirodau. Ir tas vyno lašas visad pilamas į taurę, kuri ištraukiama iš dėžės, kurioje tūno dar penkios tokios pačios taurės, ir visos jos dar su lipdukais! Kaskart paslapčia mėginu nulupt tą bjaurastį (kas per idiotiška mada nenulupti lipdukų nuo taurių! Jobani varguoliai, ar su galvom susipykot?!?!) kol keistoji moteris nemato, bet ji vis Mane sudraudžia: "Nelupinėk!". Pusę valandos rankoje pralaikiusi taurę su lašu vyno joje, staiga Aš išmaukiu jį vienu mauku ir kylu durų link - metas namo. Besiaudama batus koridoriuje gaunu progą pastebėt paskutinį spektaklį - taurė kuopščiai iššluostoma iškrakmolinta balta nosinaite, dedama atgal į dėžę ir paslepiama indaujoje. Keisti procesai, bet dar keisčiau tai, jog jaučiu malonumą tiksliai žinodama, kaip atrodys Mano 35 minutes trunkanti viešnagė. O jei jau labai atvirai, tai Man patinka keistos moters deimantinių auskarų ir žiedo komplektas - visada leidžia paspoksot ir primena, kad čia bus Man palikimui. Bėda ta, kad tikriausiai užsilenksiu anksčiau.

Smagu, kai yra ko laukti. Net sunku apsispręsti, kas Man labiau patinka - laukti ir tikėtis, ar prisiminti ir ilgėtis. Šiuo metu laukiu smagiausio dalyko Savo šių dienų Gyvenime :))) Romano tęsinio! Lapkričio 24d. Kaunas - Oslas. Mėgstu vieną G pranašystę: "Va nuskrisi pas jį į Oslą, tada jis pas tave atskris, po to vėl tu nuskrisi, o galiausiai jau ir nebeparskrisi...". daugtaškis

Šiandien Indrutė skamba šitaip: http://www.youtube.com/watch?v=HO1OV5B_JDw

Einu miegoti, nes graži ir mylima moteris turi nevengt malonumų, ypač kai žinau, kad už pusantros valandos sulauksiu Meilės laiško iš gražiausio Žemėje vyro.

Bitchy Blue.