kaip vidurnaktis, taip beprotybė

"Mane palieka dėl nekaltų kvaišų!" - kas matė bent kartą "Cruel Intentions", atsimins tikrai šitą Catherine raudą... Dabar jaučiuosi visiškai taip pat, nors Manęs niekas ir nepaliko. Gal greičiausiai Aš pati Save palikau. Nuogu užpakaliu ant ledo.

Ir nieko negaliu pakeisti. Net nenoriu keisti. Tik labai žiemos ilgiuosi! Važiavimo į klubą taksu, kai nesinori išlipt iš automobilio, nes žinai, kad šalta... Rūkymo siauroj gatvelėj, pilnoj žmonių, susisupus į svetimą paltą.... Sėdėjimo ant palangės, snaigių šokių stebėjimo pro langą... Kalėdinių dainų!!! Stebuklų, jų irgi pasiilgau...

Galbūt nuotaikos ir nuomonės keičiasi per dažnai ir galbūt vieną dieną Aš dėl to siaubingai gailėsiuosi, deja, šiandien ne ta diena. Ką galiu padaryt, jeigu Man nebepatinka išeit iš namų neavint aukštakulnių ir neužsikrovus ant Savęs bent kelių Save massive papuošalų! Taip trūksta svarumo šių dienų būčiai, kad mėginu jo Sau suteikti šitokiais abejotinais būdais... Dar truputį ir Aš pereisiu prie vakarinio makiažo pirmojoj dienos pusėj, o jei ir dar toliau, tai galbūt ir vakarines sukneles imsiu vilkėti vidury baltos dienos.

Ir sakyti "nuo meilės iki neapykantos - tik vienas žingsnis" yra siaubingai klaidinga!!! Nes nėra ten jokio žingsnio! Tik mažutis pėdos slystelėjimas, menkutis linktelėjimas, akies mirksnis! naxuj, ar yra kažkas gero šiam pasauly ir išties AMŽINO?! Man reikia kažko AMŽINO !!!! Arba bent jau ilgaamžiško. Be senaties terminų ir galiojimo laiko pabaigų, be pabaigos datų ir deadline'ų. Kažko, kas truktų ilgiau, nei Man norisi. Kad tęstųsi net tuomet, kai pradėčiau klykt iš pasiutimo!!!

Pabaigai - dar vienas NIEKADA į Mano sąrašiuką! NIEKADA nesusidėk su erudicijos nepaliestu, vos vidurinį išsilavinimą įgijusiu darbininku varguoliu, seniai įkopusiu į trečią dešimtį! Ir sakydama "nesusidėk" Aš turiu omeny net netyčia nežiūrėk į tokį!!!

Bitchy Blue.