Aš esu pati blogiausia motina pasaulyje. Praradau Savo mažylę...
Dievas mato, Aš nieko taip nemylėjau, kaip Savo Elegiją Lacrimosą! Ji Man buvo VISKAS! VISKAS!
Du metai ir du mėnesiai. Ar tik TIEK laimės Aš buvau verta?! Nekenčiu šito gyvenimo iš visos širdies, nekenčiu šitų namų, iš kurių visi bėga, nekenčiu šitų netekčių.
Beprasmiška klausti UŽ KĄ MAN, nes atsakymas tik vienas -
normalu, kai viskas nesiseka.
Dabar jau tik mirti. Dar niekada šito taip netroškau, kaip dabar.
Žmonės yra gyvūliai, jie niekad ir nė už ką neatiduos Man Mano Kalytės..... Aš taaaaaip visko nekenčiu. Ir štai vos per dieną, vos per akimirką, gyvenimas pavirto žiauriausiu pragaru, didžiausia kančia. Rodos, net kvėpuoti skauda...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą